- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- e2-23572-600/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17707-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- R. Č.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 005,53 Eur negrąžinto kredito, 270,50 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad bankrutavusi akcinė bendrovė (toliau – BAB) „Snoras“ sudarė su atsakovu naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 10 000,00 Lt kredito limito kredito kortelėje sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2012 m. kovo 31 d. ir kiekvieną mėnesį mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Šalys taip pat susitarė, kad laiku negrąžinęs mokėtinų sumų atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio delspinigius. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“, o ši savo ruožtu perleido įgytą reikalavimo teisę į atsakovą užsienio bendrovei „Lindorff Oy“, veikiančiai per savo struktūrinį padalinį – „Lindorf Oy“ filialą. Nuo 2017 m. spalio 10 d. ieškovė perėmė visą „Lindorff Oy“ vykdytą lietuvišką veiklą, be kita ko, ir per Lietuvos filialą vykdytą veiklą.
Atsakovui R. Č. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešai paskelbus specialiame interneto tinklalapyje). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2007 m. kovo 19 d. tarp atsakovo R. Č. ir AB „Snoras“ buvo sudaryta naudojimosi išsimokėtinai kortele sutartis SL070315V990004, kuria pradinė kreditorė suteikė atsakovui 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) kredito limitą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kredito sumą dvidešimt keturiomis įmokomis iki 2012 m. kovo 31 d. ir mokėti 13,95 procentų metines palūkanas. Iš byloje esančios mokėjimų ataskaitos matyti, kad iš viso atsakovui buvo suteiktas 20 877,50 Lt (6 046,54 Eur) dydžio kreditas; atsakovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas pradinei kreditorei ir liko skolingas 10 377,50 Lt (3 005,53 Eur). Pradinė kreditorė 2015 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Paskolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2017 m. gegužės 31 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį užsienio bendrovei „Lindorff Oy“, Lietuvoje veikiančiai per „Lindorff Oy“ filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. birželio 29 d. pranešimu. Įmonės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė perėmė visą „Lindorff Oy“ vykdytą veiklą Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodyto atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 3 005,53 Eur negrąžinto kredito suma.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,1 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimis ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 270,50 Eur delspinigių už 180 dienų, paskaičiuotų taikant mažesnį, nei suderėta sutartyje, delspinigių dydžio koeficientą, t. y. 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 270,50 Eur delspinigių.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sutartis su atsakovu buvo sudaryta kaip su verslininku, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų metines procesines palūkanas netenkinimas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metines procesinės palūkanos už priteistą (3 276,03 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pareikšti materialiniai turtiniai reikalavimai patenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 74,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“, j. a. k. 304615887, iš atsakovo R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 005,53 Eur (tris tūkstančius penkis Eur 53 ct) negrąžinto kredito, 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt Eur 50 ct) delspinigių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 276,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 74,00 Eur (septyniasdešimt keturis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodama per Vilniaus miesto apylinkės teismą.