- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1411-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB, ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 112,10 EUR negrąžinto kredito, 32,44 EUR kredito mokesčio, 520,34 EUR delspinigių, 28,96 EUR baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2008-11-26 pradinė kreditorė UAB „Finverta“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 112,10 EUR kreditas 28 dienų terminui, pagal ją atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 32,44 EUR kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas kreditą turėjo grąžinti iki 2009-07-04, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės BnP Finance, AB, 2017-02-13 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. Ieškovė 2017-02-14 elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, taip pat reikalavimo perleidimo sutarties kopiją, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai yra skolingas 112,10 EUR negrąžinto kredito, 32,44 EUR kredito mokesčio, 520,34 EUR delspinigių ir 28,96 EUR baudos, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 112,10 EUR negrąžinto kredito, 32,44 EUR kredito mokesčio, 13 EUR delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 157,54 EUR sumą nuo 2017-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl ieškovės reikalavimas dėl 112,10 EUR negrąžinto kredito ir 32,44 EUR kredito mokesčio yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra apskaičiuoti po 2 procentus už 180 dienų laikotarpį, todėl apskaičiuota 520,34 EUR delspinigių suma yra beveik penkis kartus didesnė už negrąžinto kredito sumą. Teismas pažymėjo, kad nors šalys delspinigių dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, įsigaliojusią 2012-01-01, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors ši įstatymo nuostata sutarties sudarymo metu dar negaliojo, tačiau laikytina, kad nurodyta maksimali netesybų riba yra orientacinė nagrinėjamos bylos kontekste. Įvertinęs, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas vartojimo kredito sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat tai, kad pirminė kreditorė ilgai delsė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, delspinigių sumą sumažino iki 13 EUR sumos (144,54 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Teismas vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovės reikalavimo priteisti 28,96 EUR baudos netenkino. Už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovo taip pat priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-05-15 sprendimo už akių dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai, ir ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai pripažino, kad apskaičiuotų delspinigių suma yra per didelė, ir nepagrįstai šią sumą sumažino, tuo paneigdamas šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, mažindamas delspinigių dydį teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nors šio ginčo atveju jos netaikytinos.Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo, nors dėl jos mokėjimo šalys buvo susitarusios sudarydamos sutartį.Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi sumą. Apeliantės teigimu, visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nuspręsta sumažinti ieškovės reikalaujamą delspinigių sumą, taip pat nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl baudos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008-11-26 pradinė kreditorė UAB „Finverta“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 112,10 EUR kreditas. Sudarydamas šią sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti 32,44 EUR kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas kreditą turėjo grąžinti iki 2009-07-04, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2017-02-13 buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei savo reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Ieškovė 2017-02-14 elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, taip pat kartu su šiuo pranešimu atsakovui išsiųsta reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl, ieškovės duomenimis, atsakovas ieškovei yra skolingas 112,10 EUR negrąžinto kredito, 32,44 EUR kredito mokesčio, 520,34 EUR delspinigių ir 28,96 EUR baudos. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 112,10 EUR negrąžinto kredito ir 32,44 EUR kredito mokesčio priteisimo, tačiau ieškovės prašomą delspinigių sumą sumažino iki 13 EUR bei atmetė reikalavimą dėl 28,96 EUR baudos priteisimo.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog apskaičiuotų delspinigių suma yra per didelė, ir nepagrįstai šią sumą sumažino, tuo paneigdamas šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, mažindamas delspinigių dydį teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, nors šio ginčo atveju jos netaikytinos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 ir kt.).Taigi bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto netesybų tarifo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Dėl to sprendžiant dėl netesybų dydžio turi būti atsižvelgta į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad sudarydami 2008-11-26 vartojimo kredito sutartį, atsakovas ir pradinė kreditorė susitarė, jog kredito gavėjas, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, privalo mokėti kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą kalendorinę dieną po kredito grąžinimo dienos ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į kreditoriaus sąskaitą. Iš ieškinyje pateiktų ieškovės paaiškinimų matyti, jog šiuo atveju delspinigiai buvo apskaičiuoti už 180 dienų nuo negrąžinto kredito bei kredito mokesčio sumos, taikant sutartyje nustatytą 2 proc. dydžio delspinigių tarifą (144,54 EUR x 0,02 proc. x 180).Vertindama ieškovės reikalaujamų delspinigių dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į toliau nurodytas aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pirminės kreditorės ir atsakovo sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl atsakovas šalis siejančiame teisiniame santykyje yra silpnesnioji šalis – vartotojas, t. y. fizinis asmuo, kuris sutartį sudarė su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 punktas). Atsakovė yra profesionalus verslo subjektas, kurio ūkinės komercinės veiklos sritis yra susijusi su finansinių paslaugų teikimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad kredito sutartimi atsakovui buvo suteiktas 112,10 EUR dydžio kreditas, todėl ieškovės apskaičiuota delspinigių suma (520,34 EUR) yra beveik penkis kartus didesnė už kredito sumą. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra neprotingai didelė, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai bei neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl yra teisinis pagrindas delspinigių dydį sumažinti. Spręsdamas dėl delspinigių dydžio pirmosios instancijos teismas rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą kredito gavėjui negali būti taikomos. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Nagrinėjamu atveju ginčo kredito sutartis sudaryta 2008-11-26, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis šio ginčo atveju netaikytina. Taigi šio įstatymo nuostatos galėtų būti tik vienas iš orientacinių kriterijų vertinant ieškovės apskaičiuotų netesybų dydį, tačiau tai nereiškia imperatyvaus reikalavimo dėl konkretaus įstatyme numatyto netesybų dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė nuo 2009-07-04, t. y. daugiau nei 8 metus. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už daug trumpesnį laikotarpį, t. y. už 180 dienų, kas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas vartojimo kredito sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir turėjo suprasti, jog tinkamai neįvykdžius įsipareigojimų, jam bus taikoma sutartinė atsakomybė. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė po 2017-02-13 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2017-02-14 elektroniniu paštu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą kreipėsi 2017-04-03. Taigi atsakovės veiksmuose nenustatyta nepagrįsto delsimo ginti savo pažeistas teises. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 13 EUR delspinigių suma yra per maža ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros, todėl ši suma padidintina iki 56 EUR.Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo, nors dėl jos mokėjimo šalys buvo susitarusios sudarydamos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte atsakovas ir pradinė kreditorė susitarė, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas delsia grąžinti kreditą ar jo dalį ir (ar) kredito mokestį ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 28,96 EUR (100 Lt) dydžio baudą. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą skolininko pareiga mokėti delspinigius taip pat yra siejama su prievolės grąžinti kreditą pažeidimu. Iš ieškinyje ieškovės pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, jog apskaičiuodama atsakovo mokėtinus delspinigius, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytus delspinigius ieškovė skaičiavo ne tik nuo negrąžintos kredito dalies (112,10 EUR), bet ir nuo kredito mokesčio sumos (32,44 EUR). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju už skolininko pareigos grąžinti kreditą bei sumokėti kredito mokestį tinkamą nevykdymą yra susitarta tiek dėl delspinigių mokėjimo pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, tiek dėl baudos mokėjimo pagal sutarties 6.3 punktą, t. y. šalys susitarė dėl baudinių netesybų už tą patį prievolės pažeidimą. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai bauda (mažesnioji suma) įskaitytina į delspinigius ir papildomai iš atsakovo priteisti 28,96 EUR baudą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios ieškinio dalies netenkino. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria sumažinta delspinigių suma dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių netesybų priteisimą, taikymo, pakeisti – padidinti ieškovei iš atsakovo priteistą delspinigių sumą iki 56 EUR, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 16 EUR žyminis mokestis, 121 EUR procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 136 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovės patirtas išlaidas sumažino tik 1 EUR. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į atmestų ieškovės reikalavimų dalį, o pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 15 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 536,30 EUR. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o patenkintų reikalavimų dalis sudaro 8 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 1,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių.
Padidinti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo V. S. priteistą 13 EUR delspinigių sumą iki 56 EUR.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei BnP Finance, AB, iš atsakovo V. S. 1,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.