- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-4210-948/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00475-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. S.
- Kategorijos
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl praleisto termino įregistruoti nekilnojamąjį turtą atnaujinimo, suinteresuotas asmuo L. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą motinos E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , vardu viešame registre įregistruoti 1976 m. vasario 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo.
Pareiškėja nurodo, kad 1976-02-13 pirkimo–pardavimo sutartimi E. M. pardavė E. Š. gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad E. M. gavo iš E. Š. sutartą pinigų sumą už parduotą turtą. Nors sutartis buvo patvirtinta nustatyta forma, tačiau per trijų mėnesių terminą ji nebuvo įregistruota pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Po palikimo priėmimo paaiškėjo, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro darbuotoja pareiškėjai paaiškino, kad dėl neregistravimo sutartis laikoma negaliojančia, tačiau nurodė, kad teismas gali atnaujinti sutarties registravimo terminą. Motina E. Š. turėjo menką išsilavinimą ir teisinių žinių trūkumą sandorio sudarymo metu, sąžiningai klydo dėl sutarties registracijos termino. E. Š. nuo įsigijimo momentų nepertraukiamai valdė ir disponavo turtu kaip savo. Per visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo niekas, įskaitant buvusį savininką, nereiškė pretenzijų dėl turto valdymo, o už turtą buvo sumokėta sutarta kaina.
Suinteresuotas asmuo L. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Civilinės bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad 1976 m. vasario 13 d. tarp E. M. ir E. Š. buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu E. Š. nupirko gyvenamą namą, kurio naudingas plotas 35,85 kv. m, gyvenamas plotas 24,95 kv. m ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 000 rublių sumą (b. l. 3). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2024-02-09 matyti, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1962-07-13 priklauso E. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 5). Iš 2024-02-23 Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Pareiškėjos D. M. motina E. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-11). Pareiškėja D. M. nustatyta tvarka nyra priėmusi palikimą po E. Š., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 12).
Pareiškėjo pateikta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta galiojant senajam 1964 metų Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, kurio 255 straipsnyje buvo numatyta pareiga įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Pareiškėjos motina E. Š. praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti įgytą nekilnojamąjį turtą, nes per šį laikotarpį, skaičiuojamą nuo sandorio sudarymo dienos, pastarojo neįregistravo (duomenys neskelbtini). Nepaisant nurodyto, pareiškėjos motina po nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo šiuo turtu naudojosi, jį valdė ir prižiūrėjo kaip turto savininkas. Tiek 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje, tiek civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Teismui nėra nurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pareiškėjai D. M. tik po mirusios motinos palikimo priėmimo paaiškėjo, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro darbuotoja pareiškėjai paaiškino, kad dėl neregistravimo sutartis laikoma negaliojančia, tačiau nurodė, kad teismas gali atnaujinti sutarties registravimo terminą. Pareiškėja apie pareigą turto pirkimo – pardavimo sandorį įregistruoti nekilnojamo turto registre sužinojo tik tuomet, kai kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras. Įvertinus šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėja ar jos mirusi motina E. Š. elgėsi nesąžiningai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad termino atnaujinimas aptariamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui įregistruoti nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo. Todėl teismas sprendžia, jog užkirtus kelią pareiškėjai įregistruoti seniai valdomą ir naudojamą turtą, tokia situacija neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo ir sąžiningumo principų, sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto tikslų.
Teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis įstatymo nustatyto termino įregistruoti atitinkamame registre nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį praleidimo priežastimi, todėl šio sandorio įregistravimo terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 - 292, 443, 577 ir 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos D. M. pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti praleistą terminą motinos E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , vardu viešame registre įregistruoti 1976 m. vasario 13 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, adresu: (duomenys neskelbtini) , įsigijimo.
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.