Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-260-935/2015Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00091-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2., 1.2.29.1., 2.1.3.2., 1.1.12.1.

2015 m. gruodžio 23 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadybininku, 2006 – 2007 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. 15 netikrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 1035403,66 Lt sumą (taip pat ir 157942,94 Lt PVM), o būtent:

2006 m. rugpjūčio 16 d, PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 85639,68 Lt (tarp jų ir 13063,68 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 46714,85 Lt (tarp jų ir 7125,99 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 45560,31 Lt (tarp jų ir 6949,88 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 83926,89 Lt (tarp jų ir 12802,41 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 46239,99 Lt (tarp jų ir 7053,56 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 72692,22 Lt (tarp jų ir 11088,64 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 83755,61 Lt (tarp jų ir 12776,28 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 45725,25 Lt (tarp jų ir 6975,04 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 46714,86 Lt (tarp jų ir 7126,00 Lt PVM);2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 61990,44 Lt (tarp jų ir 9456,17 Lt PVM);2006 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 92630,41 Lt (tarp jų ir 14130,06 Lt PVM);2006 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 89579,11 Lt (tarp jų ir 13664,61 Lt PVM);2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 62612,12 Lt (tarp jų ir 9551,00 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikrą 2007 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija JUS Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM), bei perdavė G. S. 2 netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 60877,49 Lt sumą (tarp jų ir 9286,40 Lt PVM), o būtent:

2007 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM (duomenys neskelbtini) sumoje už 12213,00 Lt (tarp jų ir 1863,00 Lt PVM);

kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nupirko prekių už 1144945,64 Lt (tarp jų ir 174652,74 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių (duomenys neskelbtini), Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

G. S. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, nesuprasdami nusikalstamo G. S. veikimo, pasirašė UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R., ir po to šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų dėl žuvies konservų, žuvies konservų, padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 1244256,96 Lt sumą (tarp jų ir 189801,92 Lt PVM), o būtent:

2006 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 93347,25 Lt (tarp jų ir 14239,41 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 76155,88 Lt (tarp jų ir 11617 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 92490,85 Lt (tarp jų ir 14108,77 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 47958,22 Lt (tarp jų ir 7315,66 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);2006m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 97692,67 Lt (tarp jų ir 14902,27 Lt PVM);2006 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 94524,8 Lt (tarp jų ir 14419,04 Lt PVM);2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 53224,80 Lt (tarp jų ir 8119,04 Lt PVM); 2007 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 52303,64 Lt (tarp jų ir 7978,52 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 15576,00 Lt (tarp jų ir 2376,00 Lt PVM);

kurias G. S. nurodymu pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R..

G. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. N., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose yra įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. O., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 9 PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso už 1143483,94 Lt sumą (tarp jų ir 174429,75 Lt PVM), o būtent:

2006 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 123092,76 Lt (tarp jų ir 18776,86 Lt PVM);2006 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 115356,65 Lt (tarp jų ir 17596,78 Lt PVM);2006 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 126556,42 Lt (tarp jų ir 19305,22 Lt PVM);2006 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 329831,71 Lt (tarp jų ir 50313,31 Lt PVM);2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 87168,96 Lt (tarp jų ir 13296,96 Lt PVM);2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 114799,08 Lt (tarp jų ir 17511,72 Lt PVM);2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 4603,53 Lt (tarp jų ir 702,23 Lt PVM);2006 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 118182,76 Lt (tarp jų ir 18027,88 Lt PVM);2006 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 123892,07 Lt (tarp jų ir 18898,79 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. P., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras, viso už 267158,86 Lt sumą (tarp jų ir 40753,05 Lt PVM), o būtent:

2007 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini) sumoje už 91756,80 Lt (tarp jų ir 13996,80 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM (duomenys neskelbtini)sumoje už 55187,00 Lt (tarp jų ir 8418,36 Lt PVM);2007 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM (duomenys neskelbtini) sumoje už 65151,92 Lt (tarp jų ir 9938,43 Lt PVM);2007 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM (duomenys neskelbtini) sumoje už 55063,14 Lt (tarp jų ir 8399,46 Lt PVM);

bei perdavė G. S. netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą ir direktoriaus E. N., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytą 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AL Nr. (duomenys neskelbtini), viso už 34323,84 Lt sumą, tarp jų ir 5235,84 Lt PVM, nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių (duomenys neskelbtini), Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei R. K. (dirbusiai iki 2007 m. vasario 22 d.), vyriausiajai buhalterei I. L. (dirbusiai nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2008 m. spalio 1 d.), kurios nežinodamos, kad G. S. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, o būtent:

2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 43579,47 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 76751,54 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 25740,29 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 61630,70 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 138056,11 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 8119,04 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7978,52 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 24791,16 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 18337,89 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5238,84 Lt mažesnę UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 288132,00 Lt,2007 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 53719,00 Lt,2006 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 76835,00 Lt, 2007 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 10743,00 Lt,

ir PVM deklaracijas 2006 m. rugsėjo 25 d., 2006 m. spalio 24 d., 2006 m. spalio 25 d., 2006 m. lapkričio 24 d., 2006 m. gruodžio 22 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. rugsėjo 23 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 24 d., 2008 m. kovo 18 d., 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. vasario 24 d., Metines pelno mokesčio deklaracijas 2007 m. gegužės 21 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., Metines socialinio mokesčio deklaracijos 2007 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus AVMI, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilnius.

Tokiu būdu G. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341851,00 Lt pelno mokesčio ir 87578,00 Lt socialinio mokesčio.

Tokiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teisme G. S. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jo užduotis įmonėje buvo ieškoti, kam parduoti fasuotą ir nefasuotą aliejų. Jis turėjo pareigybines instrukcijas ir vykdė darbus, kuriuos galėjo atlikti pats. Sutarčių sudarymas, sąskaitų išrašymas įmonėje buvo išdėliotos pagal skyrius, t. y. sutartis pasirašinėdavo visų skyrių direktoriai, o vadybininkas tik pateikdavo informaciją, siūlė prekes, pateikdavo visus dokumentus susijusius su konkrečia įmone. Vadybininkas prikabindavo apeigos lapą, o ant apeigos lapo pasirašydavo kiekvienas skyrius, kuris būdavo atsakingas už tam tikras funkcijas. Logistika pasitikrindavo, ar galima nuvežti, finansai, ar tos įmonės realios ar ne, t. y. patikrindavo per VMI bazę ir registrus, teisininkai sudarydavo sutartis, direktoriai pasirašydavo. Kai būdavo pasirašoma pirkimo – pardavimo sutartis, vadybininkas privalėdavo prieš vykdydamas bet kokią pirkimo arba pardavimo procedūrą kiekvieną kartą įeiti į VMI puslapį, kuriame pasitikrindavo, ar su ta įmone nieko blogo nėra įvykę, ar ta įmonė yra PVM mokėtoja. G. S. tvirtino, jog būtent tokiu principu jis ir atliko savo darbines funkcijas. Vienu metu buvo susidurta su problema, t. y. dideliu kitų įmonių nemokumu. Konkreti įmonė galėjo būti normali, tačiau ji tiesiog nesumokėdavo pinigų ir po kiek laiko galėdavo būti paskelbtas tos įmonės bankrotas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne vieną kartą nukentėjusi dėl tokių atvejų. Tada buvo priimti sprendimai apsidrausti nuo tokių atvejų, nes nei viena institucija neužsiėmė draudimu nuo tokios rizikos, niekas negalėjo pasakyti, ar konkreti įmonė dirbs, ar sumokės pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati turėjo užsitikrinti pinigų arba prekių sugrąžinimą. Dėl šios priežasties atsirado žuvies konservai. Žuvies konservai buvo kaip garantas, kad nebus prarasti savi pinigai. Buvo duodamas aliejus, o už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo konservus, kuriuos vėliau parduodavo. Sprendimus dėl pirkimų priimdavo direktorių susirinkimas. Kai sprendimas būdavo priimamas, vadybininkas vykdydavo techninį darbą, ieškodavo pirkėjo, pardavėjo. Vėliau, kai VMI pradėjo tikrinti įmones, patikrinus penkių metų senumo veiklas, buvo nustatyta, kad tos įmonės nerandamos, kažkokių dokumentų nėra. Dabartinė praktika yra tokia, kad įmonės savininkai keičiasi, direktoriai per metus pasikeičia 2-3 kartus, buhalterinės įmonės taip pat keičiasi, todėl nieko keisto, kad kažkada kažkas vykdė veiklą, o dabar tų žmonių neberandama. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas turėjo ribotas galimybes patikrinti žmones ar įmonių veiklą. Norint patikrinti įmonės veiklą buvo galima tik pasižiūrėti, ar PVM mokėtojas yra VMI puslapyje, gauti iš registro išrašą. Kitokių būdų patikrinti įmonės tvarkingumą nebuvo ir nėra. Įmonės, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, buvo veikiančios. G. S. teigė, jog jis nepateikinėjo jokių sąskaitų, jų nepasirašinėjo, nebuvo buhalteris, nebuvo sandėlininkas, prekių nepriiminėjo, tokių galimybių neturėjo. Jis žinojo tik tai, kad įmonėms latviai parduoda konservus, nes matydavo tuos dokumentus. Kaip jie toliau atsiskaitydavo ar neatsiskaitydavo, ar mokėdavo PVM, jis nežinojo, tos įmonės nerodydavo jokių dokumentų. Prie kiekvienos sąskaitos faktūros buvo atšviečiami dokumentai iš VMI puslapio, tai reiškia ta veikla vyko ne vieną mėnesį, ne vieną savaitę. Reiškia duomenys VMI duomenų bazėje nebuvo pasikeitę ir įmonės nebuvo išregistruotos. Jei jos nebuvo išregistruotos, vadinasi vykdė kažkokią veiklą. Jis nežino, kiek įmonės tą veiklą vykdė.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 5 d. vykusioje apklausoje parodė, jog jam buvo nurodyta visą pinigų sumą pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko ši įmonė turėjo atsiskaityti su gamintojais. Jam toks siūlymas nepatiko, todėl galiausiai buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pats atsiskaitys su gamintoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo paprašyta, kad pinigai būtų pervesti gamintojui, tačiau buvo atsakyta, jog teisiškai pinigai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne gamintojui. G. S. asmeniui vardu M., su kuriuo bendradarbiavo, nurodė, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas koks nors raštas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėtų pinigus pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susisiekta su asmeniu vardu A., su kuriuo jis bendradarbiavo, ir jį informavo apie kilusią problemą. Minėtas asmuo atsakė, jog viską sutvarkys, taip pat paprašė rašto pavyzdžio. Rašto pavyzdys buvo nusiųstas. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ faksu atsiuntė raštą, kuriame buvo nurodyta, jog dalį pinigų reikia pervesti gamintojui, o dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Raštas buvo pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Tas pats asmuo (direktorius) buvo pasirašęs ir ant PVM sąskaitų faktūrų. Tokiu būdu buvo dirbama ir toliau. Gal po metų Mindaugas informavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebetęs, bus dirbama su kita įmone, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsiųsti šios įmonės duomenys. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbama per M.. Su visomis įmonėmis buvo dirbama taip pat, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį pinigų pervesdavo gamintojui, dalį minėtoms įmonėms. G. S. teigė, kad prekes priimdavo jis, sandėlininkai bei vadybininkai (jeigu jo tuo metu nebūdavo). Gautus dokumentus pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai. G. S. aiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. R. dirbo su aliejumi, o jis pats dirbo su žuvimi. Žuvies konservus užsakydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o S. R. tik išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir jas pasirašydavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo tarpininkavimo paslaugas, ji įsigydavo produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitų įmonių ir parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, produkcija buvo vežama į šios įmonės sandėlius. Pačioje pradžioje, kai M. ir A. padėjo dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie pasiūlė užsidirbti papildomai iš sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie sakė, kad jis gaus 5-6 procentus grynaisiais nuo PVM. Per du kartus iš M. yra gavęs 10000 Lt grynaisiais. G. S. teigė, jog vėliau jis M. pasakė, kad jam nereikia pašalinių pinigų, bus gana ir to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaus produkcijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ palankesnėmis kainomis. Pinigų atsisakė, kadangi pajuto, jog tokie reikalai yra nešvarūs ir nenorėjo toliau taip dirbti. (t. 13, b. l. 95-101)

Teisme pagarsinus minėtus G. S. parodymus, jis teigė, jog tuo metu, kai davė parodymus, jis buvo sulaikytas, jautė spaudimą, jam buvo sakoma, kad konkretūs faktai yra įvykę, jis galėjo daug ką sakyti, kad ištrūktų iš tos aplinkos. G. S. paaiškino, jog jeigu Latvijos įmonė parduoda prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė turi kažkokį savo interesą, todėl ten susikaupia pinigai, kurie priklauso jiems ir ne jiems. Mašinas dažnai gaudavo tiesiai iš latvių, jie prašydavo užtikrinti, jog niekas nebus apgautas. Latviai matydavo galutinę stotelę ir negalėjo nustatyti, kas apgaudinėja, kas pinigų laiku nemoka, todėl kaltinami būdavo paskutiniai gavėjai, t. y. būdavo tvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka tarpinėms įmonėms. Būdavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užlaikydavo pinigus, latviams laiku nesumokėdavo, tada „Maxima“ skirdavo baudas už tai, kad nebuvo atkraunama produkcija. Dėl šių priežasčių buvo susitarimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus pervedama tiek, kiek jiems priklauso, o latvių gamintojams tiek, kiek priklauso jiems. Tokiu būdu buvo įrodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko neapgaudinėja.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 7 d. vykusioje apklausoje parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiko tik formalius kriterijus, t. y. jis pasitikrino, ar ta įmonė registruota VĮ „Registrų centras“, ar yra PVM mokėtoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam kėlė nepasitikėjimą, kadangi Mindaugas ir A. T. nebuvo tikrieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sandėliavimo ar kitų gamybinių patalpų, neturėjo transporto, nesijautė realios įmonės veiklos požymių. Iš to, jog tą įmonę nurodė M. su A., žinojo, kad tai nėra rimta įmonė, blogai veda apskaitą, buvo aišku ir jis žinojo, kad produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pigesnėmis kainomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei būtų galima gauti tiesiai iš gamintojų, todėl toliau buvo dirbama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis M. bei A. nurodytomis įmonėmis, nes tai buvo finansiškai naudinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaitoma pavedimu į A. arba M. nurodytą sąskaitą. Nei M., nei A. jokių veikimo schemų neaiškino. G. S. teigė, jog jis žinojo, kad produkcija bus vežama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir PVM sąskaitos faktūros bus išrašomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tas pats buvo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis žinojo, jog M. važiavo konsultuotis į Latviją pas kažkokius asmenis pinigų ir dokumentų forminimo judėjimo schemų klausimais tam, kad būtų išvengta mokesčių ir nepakliūta teisėsaugininkų akiratin. Jis iš esmės žinojo, jog M. ir A. T. šių įmonių vardu visiškai ar iš dalies nesumokės mokesčių. Žinojo, kad šios įmonės neturi savo transporto, neteikia žaliavų, neturi kitų galimybių atsipiginti produkcijos savikainos, todėl lieka vienintelis kelias – nemokėti mokesčių. Iš M. du kartus gavo voką, kuriame be dokumentų buvo ir grynųjų pinigų. Už ką tie pinigai buvo perduoti, paaiškinta nebuvo, tačiau jis ir taip suprato. Vėliau pinigai nebuvo mokami, kadangi jis jų atsisakė. Atsisakė, kadangi suprato, jog tie pinigai yra nešvarūs, jie realiai turėtų patekti į valstybės biudžetą. Dėl užrašų knygutėje nubraižytos schemos G. S. paaiškino, jog ją nubraižė jis pats. Latvijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perka aliejų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 0 procentų PVM ir parduoda Latvijos įmonėms su 18 procentų PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ perka žuvies konservus su 0 procentų PVM, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuos žuvies konservus parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ su 18 procentų PVM. Dėl sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ G. S. paaiškino, jog situacija buvo analogiška kaip ir dėl sandorių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. pats pasiūlė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies produkciją įsigytų būtent per jo kuruojamas įmones (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Buvo atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai pirkdavo produkciją iš Latvijos gamintojų, M. per mėnesį tiksliai sužinodavo, iš kur, kokį kiekį ir kokiomis kainomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko produkciją. Jis darydavo psichologinį spaudimą (sakydavo, kad niekam neprasitartų apie buvusius sandorius, sakė, kad Klaipėdoje turi įtakingų ryšių teisėsaugoje, užuominomis kalbėjo, kad G. S. gali nukentėti, jeigu apie tai prasitars arba liudys, jog produkciją reikia pirkti tik per jo kuruojamas įmones). Dokumente INVOICE prekės gavėju būdavo nurodyta M. kuruojama įmonė, o siuntėjas buvo Latvijos įmonė. G. S. tuos dokumentus faksu nusiųsdavau M. nurodytu faksu tam, kad jis tas prekes galėtų užsipajamuoti ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Tas PVM sąskaitas faktūras M. grąžindavo. Tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodoma, kad pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pirkėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 13, b. l. 163-166)

Teisme pagarsinus minėtus G. S. parodymus, jis teigė, jog įmonė turi turėti transportą, sandėlius, todėl įtarimai buvo, tačiau įtarimai ir žinojimas du skirtingi dalykai. Jis buvo samdytas darbuotojas, sprendimų laisvės neturėjo, jei jam buvo pasakyta pirkti iš ten, tai jis ir pirkdavo, iš kur buvo nurodyta. Jo kaip vadybininko pareiga buvo viską padėti ant stalo, o ne priimti sprendimus. Kiekvienam darbe yra pareigybinės instrukcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos taip pat buvo. Vadybininkas ieško, kur gauti produkciją, kam parduoti, siųsdavo komercinius pasiūlymus, jam siųsdavo komercinius pasiūlymus, bet pirkti ar parduoti vadybininkas negalėjo, ne jis priėmė sprendimus ir ne jis pasirašydavo sutartį. Vadybininkas yra samdytas darbuotojas, jis gali padaryti klaidų, dėl to buvo padaryti apeigos lapai, kad nei viena operacija nebūtų padaryta su improvizacija. Visada būdavo klausimas, kas pirkėjas, kas pardavėjas, nes buhalterija turėdavo aiškiai žinoti, iš ko jie pirks, kur atsistos PVM, kam jį mokėti reikės, todėl šiuos dalykus visada perklausdavo. Jei pardavimas yra iš Latvijos įmonės, reiškia perka su nuliu, PVM moka pardavus, jei iš lietuviškos įmonės – perka ir parduoda su PVM. G. S. teigė, jog negalėjo žinoti apie įmonių veiklas, negalėjo žinoti, kad nebus mokami mokesčiai. Apie tai, jog nebuvo priemonių atpiginti prekes, buvo tik pamąstymai. Ėmė nervas, kad kažkas gali gauti prekes pigiau, nei jis. Gamykla turi 5-6 tarpininkus su savo interesais, kiekvienas parduoda į pliusą, jei gamykla viską perka iš tarpininkų, ji dar ant tos produkcijos savo interesą užsideda. Perkant per vieną tarpininką, o ne iš gamintojo yra mažiau grandžių. Jei paanalizuoti pardavimus, tai jie buvo parduodami su 0 ar 1 cento antkainiu, nes brangiau tinklai nemokėjo. Biznis buvo aliejuje, parduodavo aliejų labai brangiai ir todėl buvo nesvarbu ar žuvies konservai atneš pelną, tačiau tai buvo siektinas dalykas. Vienoje vietoje buvo tikslas uždirbti, kitoje svarbu susigrąžinti pinigus. Jis buvo suinteresuotas, kad kuo greičiau gryni pinigai sugrįžtų, parduoti už bet kokią kainą, bendrame kontekste vis tiek bus pliusas, nes vienas minusas susidės su pliusu. Tarpininkas galėjo lygiai taip pat daryti. Visi siūlydavo užsidirbti, „atkatai“ ir pan., tai normali praktika. Siūlydami turėjo kažką įvardinti, matyt tą ir įvardino, kokioje formoje, negalėjo nurodyti. M.ir A. galėjo pasakyti nuo euro kurso, ar nuo ko kito, ar nuo atlyginimo, ar nuo dienpinigių, tai yra atspirties taškas, kuris yra žinomas. Galima bet kokį atspirties tašką nurodyti. Sąskaitoje PVM suma nurodoma, eina prekių suma, PVM suma, bendra suma, visur sumos. Už ką buvo duodami pinigai, neklausė, tiko, kad su jais dirbo. Tik po to suprato, jog tie pinigai buvo naudojami šantažui, jei būtų atsisakyta iš jų pirkti. G. S. negalėjo paaiškinti, ką turėjo mintyse sakydamas, jog atsisakė pinigų, nes suprato, kad jie nešvarūs. Nežino, ar bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, bendravo su A. bei M., gal su kokiais direktoriais buvo susitikęs. Prisiskambindavo M. arba A. M. pasiūlė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvies produkciją įgytų būtent per UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekviena pusė užsidirbdavo, mokėdavo PVM, nieko tame blogo nebuvo. Kitoms įmonėms išrašytus dokumentus siųsdavo toms įmonėms, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo tik šiai įmonei išrašytų dokumentų. Buhalterijai visada reikia patvirtinančių dokumentų apie prekės gavimą, kainą, kad po to galėtų išrašyti kitą dokumentą pardavimui, t. y. dokumentai, kurie skirti pajamoms. Remiantis tomis pajamomis jie išrašydavo pardavimo sąskaitas. Įmonei tų dokumentų nereikėjo, jų negalėjo įtraukti į apskaitą, nes tai yra ne šios įmonės prekė. Kitiems priklausančias sąskaitas siųsdavo į Klaipėdą. Dėl užrašų knygutėje nubraižytos schemos G. S. teigė, jog turėjo žinoti, kas kam parduoda, turėjo žinoti, kokius mokesčius moka. Bandydavo išsiaiškinti, kas atsiunčia dokumentus, kur originalai atvažiuoja, kai nusibraižydavo, buvo paprasčiau suprasti, kaip kursuoja mašina, ir kaip vaikšto popieriai. Popieriai vėluodavo, nes kol išrašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, užimdavo laiko, reikėjo pasibraižyti, kad suprastų, kaip juda pinigai, produkcija. Siekiant įvertinti veiklas iš skirtingų produktų, ar jos naudingos ar ne, turi matyti schemas, direktorius niekada nepasirašys, jei perki po 1 Lt, o parduodi už 0,99 Lt, reiškia įmonė gauna nuostolius. Nauda gaunama tuo, kad atsiskaitoma aliejumi su 40 procentų marža. Kai du produktus sudedi, matosi bendras vaizdas. Jeigu direktoriai nematys, kad tai apsimokantis verslas, niekas nieko nedarys. Vadybininkas atlieka visą parengiamąjį darbą, pagal savo galimybes surenka informaciją apie įmonę, surenka informaciją, kiek reikės šiam verslui pinigų, kiek aliejaus parduos, kiek pinigų gaus, kiek konservų, kaip viskas cirkuliuos. Buhalterijai labai svarbu, ar jie galės daryti užskaitas dėl įvežtinio ar išvežtinio PVM. Aliejus išvažiuodavo į Latviją ir jis buvo parduodamas su nuliu. Kiekvienas pardavimas reikalaudavo apyvartinių lėšų. PVM geriausiu atveju grąžindavo po 30 dienų, o pagal nusistovėjusią tvarką VMI darydavo patikrinimus, todėl grąžindavo po 3-4 mėnesių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali apmokėti sąskaitą, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavėjas, kažkokiu tai būdu jis ten turi figūruoti, tik tokiu būdu gali kaip sietiną dokumentą pridėti prie buhalterinės apskaitos. Transporto kaštai yra įtraukiami į kainą, kiekvienas savo dalį apmoka. Transporto kaštus dalindavosi, forminant tarpinį tranzitą. INVOICE nurodomas siuntėjas, gavėjas, iškrovimo vieta, atkrovimo vieta, o lygiagrečiai eina INVOICE sąskaita. Pagal CMR UAB „(duomenys neskelbtini)“ suformavo užsakymą, gavėjas, nebūtinai turi būti prekės savininkas. Buvo bandoma išsiaiškinti, kas atsiunčia dokumentus, kur originalai atvažiuoja, kai nusibraižoma schema, suprantama, kaip kursuoja mašina ir kaip vaikšto popieriai.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. sausio 14 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog jis domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašė, kad būtų pateikta įmonės registracijos pažymėjimo kopija, PVM mokėtojo pažymėjimo kopija, direktoriaus paso paskutinio lapo kopija. Jis tikrino tarptautinį puslapį www.validation.com, kur buvo galima pasitikrinti įmonės statusą, jos dokumentų pateikimo savalaikiškumą ar įmonė yra PVM mokėtoja. Tuo metu buvo nurodyta, kad įmonė yra PVM mokėtoja. Tuos veiksmus atliko 2005-2006 m., t. y. prieš padarant pirmą pirkimo operaciją. Vėliau suprato, kad įmonė naudojama nusikalstamai veikai. Jam buvo pateikta kita įmonė, nes vienas žmogus negalėjo pateikti dviejų įmonių dokumentų. Suprato, kad ta įmonė turi šešėlinių veiklų, kai kurios sąskaitos kėlė įtarimų, netikėjo, jog direktorius taip pasirašinėtų. Su M. ir A. pradžioje pradėjo dirbti tik todėl, kad jie pasiūlė mažesnes kainas. Pradžioje nieko neįtarė, vėliau, kai pateikė antrą įmonę, suprato, jog jie grobsto mokesčius, kai pasiūlė 4-5 procentus nuo PVM sumos, tada suprato, kad jie nemoka PVM ir galbūt kitų mokesčių. Iš tokio bendradarbiavimo įmonė gaudavo geresnę kainą nei galėjo nusipirkti, įmonė turėdavo didesnį pelną. M. ir A. siūlė mokėti 4-6 procentus nuo PVM sumos, jei vykdys prekybą, per du kartus buvo sumokėta apie 10000 Lt, vėliau imti pinigus atsisakė. G. S. teigė, jog jis manė, kad jie nusiimdavo pinigus nuo sąskaitų, kur buvo pervedami pinigai. Suprato, kad jiems atsirado galimybė sumokėti, nesumokėjus PVM ir kitų mokesčių arba atlikinėjant kitas finansines operacijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo, nes nenorėjo, kad kiltų interesų konfliktas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. su A. pradėjo reikalauti, kad prekės būtų perkamos per UAB „(duomenys neskelbtini)“. M. rekomendavus į savo įmonę direktoriumi įdarbino I. S.. Buvo matyti, jog šis asmuo yra asocialus. Tai atsitiko tada, kai M. sužinojo, kad G. S. ima prekes tiesiogiai iš latvių gamintojų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketino pridengti nusikalstamo mechanizmo, ši įmonė dirbo tvarkingai, mokėjo mokesčius. (t. 13, b. l. 169-171)

Teisme pagarsinus minėtus G. S. parodymus, jis teigė, jog jie tikriausiai teisingai užfiksuoti. Įtarimai buvo visada. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalėjo atstovauti dar kažkokią įmonę. G. S. M. ar A. aiškino, kad čia nieko tokio, ar kažkuris vienas iš jų ar jie abu tada buvo, neatsimena. Įtarė, kad galbūt tos įmonės nemoka mokesčių. Buvo pasiūlymas mokėti po 4-5-6 procentus nuo PVM sumos, to neneigia. Vėliau atsisakė gauti pinigus. Prekės buvo gaunamos pigiau nei iš gamintojo. Oficialiai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes tai jauna įmonė, neturėjo pakankamai pinigų išgyventi, būtų reikėję išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. S. aiškino, jog jis negalėjo dirbti dviejose įmonėse, būtų turėjęs išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta tam, kad jei ta įmonė kada nors įsisuks, stovės pakankamai stipriai, galima bus išeiti iš UAB „„(duomenys neskelbtini)“ ir dirbti normaliai. Jei būtų paaiškėję, kad jis siūlo dirbti su savo įmone, būtų skandalas. Dėl įmonių kilo įtarimų, jie buvo išsakyti, tačiau galutinius sprendimus priėmė ne jis.

Teismo posėdyje specialistė Danutė Granickienė nurodė, jog specialisto išvadą tvirtina. Išvada yra tokia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko teisės daryti PVM atskaitą ir turi PVM sumokėti į biudžetą. Įmonė žinojo ar galėjo žinoti, kad tie subjektai veikia neteisėtai ir buvo sukurti visai kitiems tikslams. Pagal mokestinę praktiką subjektas, kuris paskutinis įgyja tas prekes, žinodamas, kad tie subjektai veikia neteisėtai, praranda teisę į PVM atskaitą. Tų subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami kaip fiktyvūs, jų turinys ir esmė ne tokia, kokia surašyta, nes faktiškai prekės buvo įsigytos iš Latvijos. Yra mokestinis dalykas – leidžiamos sąnaudos, kuriomis galima mažinti pajamas, ir tada mažėja pelno mokestis. Šiuo atveju iš sąnaudų išimti įsigijimai ir papildomai priskaičiuojamas pelno mokestis ir tuo metu buvęs socialinis mokestis mokėtinas į biudžetą. Šiuo atveju buvo neleistinai padidintos išlaidos. Atskaitos negalėjo daryti, nes dokumentai buvo fiktyvūs. Subjektas tokiu būdu įsigydamas prekes žinojo ar galėjo žinoti, kad tie subjektai, kurie išrašo dokumentus, yra taip vadinamos „priedangos“ įmonės, jų pagalba išvengiama mokesčių. Jei vyksta normali prekyba, normalūs sandoriai, tai subjektas, įsigydamas prekes, pirkimo PVM įsideda į atskaitą. Parduodamas prekes jis priskaičiuoja pardavimo PVM ir turėtų sumokėti PVM mokestį į biudžetą. Subjektas kiekvieną mėnesį pildo PVM deklaraciją. Iš apskaitos duomenų už praėjusį mėnesį suformuojama atskaita ir paskaičiuojamas pardavimo PVM. Jei už tą mokestinį laikotarpį atsiranda skirtumas tarp pirkimo PVM ir pardavimo PVM, subjektas privalo jį sumokėti į biudžetą. Jei per tą laikotarpį būna daugiau importo, pirkimo PVM gali viršyti pardavimo PVM, tuomet subjektas tą dalį gali susigrąžinti iš biudžeto sau. Šiuo atveju per tą mokestinį laikotarpį, per kurį buvo vykdomi sandoriai su fiktyviomis įmonėmis, pagal tas sąskaitas faktūras UAB „Tikras kelias“ buvo įsitraukęs pirkimo PVM į atskaitą ir sumažinęs realų pardavimo PVM. Dar ikiteisminio tyrimo metu įmonės buvo pripažintos fiktyviomis. Pats G. S. davė parodymus, jog jis žinojo, kad tos įmonės veikė ne tais tikslais, kuriais turėjo veikti. Vadinasi, paskutinis tų prekių gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad tos įmonės veikė ne tokiomis sąlygomis, pirkimo procesas vyksta ne taip, kaip yra surašyta dokumentuose. Yra pripažinta, kad jie negali pasinaudoti PVM atskaita ir atitinkamai šiomis išlaidomis negali sumažinti pajamų, nuo kurių skaičiuojama pelno mokesčio ir socialinio mokesčio pajamų bazė. Toks rezultatas gavosi pagal sąskaitas faktūras. Pagal visas PVM sąskaitas faktūras prekės iš Latvijos keliavo į vieną priedangos įmonę, vėliau į kitą, galutinė buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaikščiojo tik dokumentai, kurie nepagrįsti realiais veiksmais. Prekės galėjo judėti, jei subjektai būtų normalūs. Šiuo atveju, kai kurios įmonės buvo išregistruotos, neveikiančios, nesurandamos, svarbu, kad jos nesumokėjo pardavimo PVM. Realiai jos neturėjo galimybės dalyvauti ūkiniuose-ekonominiuose sandoriuose. Tos įmonės nesumokėjo mokesčių, kuriuos galutinis subjektas susideda sau į atskaitą. Tie subjektai nerandami, todėl buvo specialiai tam sukurti. Paskutinis prekės gavėjas, pasinaudojęs atskaita, sumoka, kas neteisėtai buvo įdėta. Kai prekės keliauja iš vienos įmonės į kitą, jos gali būti parduodamos ir pigiau, nei buvo pirktos, tada didėja pirkimo PVM. Šiuo atveju ir Latvijos įmonės buvo priedanginės. Mokestinis patikrinimas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo naudą, kadangi sumažino mokėtiną PVM šita atskaita, atitinkamai mažintas ir pelno mokestis, tokia buvo taikoma praktika. Buvo pripažinta, kad PVM sąskaitos faktūros fiktyvios, todėl būtinai priskaičiuojami mokesčiai ir subjektas turi juos sumokėti. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas aktas. Specialistė aiškino, jog pirma įmonė turėjo sumokėti pardavimo PVM. Ši įmonė įtraukia PVM į atskaitą, parduodama turėjo sumokėti pardavimo PVM. Antra įmonė taip pat rodo, kad moka PVM. Įmonės PVM nesumokėjo, jų niekas nerado. Ar ta įmonė, kuri įsiveža prekes iš Latvijos, turi teisę į atskaitą, ar ji rodo, ar nerodo, nėra žinoma, nes jos nedeklaruoja. Jai turėtų būti skaičiuojamas pardavimo PVM. Antrai įmonei taip pat skaičiuojamas pardavimo PVM. Kiekviena įmonė turi mokėti pardavimo PVM. Jei įmonė įsigyja prekes, tai įsideda į atskaitą kitos įmonės PVM. Kiekviena sandoriuose dalyvavusi įmonė įsideda PVM į atskaitą. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM įsidėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kažką mokėjo, tačiau ji taip pat veikė fiktyviai. PVM mokamas, kai sukuri kažkokią pridėtinę vertę. Reali žala buvo padaryta biudžetui. Įmonės išgrynino PVM ir pasidalino. Realiai jos PVM nesumokėjo, ar sumokėjo tik dalį, o likusius pinigus išgrynino ir pasidalino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai žinojo ir negalėjo įsirašyti PVM į atskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad sandoriai vyksta ne tokiomis sąlygomis, kaip surašyta dokumentuose. Būtų paprasčiau nupirkti prekes tiesiogiai iš Latvijos, kam reikėjo pirkti per kažkokias įmones. Specialistė teigė, jog taip buvo daroma, kad būtų sunkiau išsiaiškinti, kas kokią naudą gavo. Jei yra fiktyvi įmonė, yra fiktyvus direktorius, kuris pasirašinėja dokumentus už kažkokį atlygį. Jei tos įmonės viską sąžiningai būtų deklaravę, mokėtų mokesčius, būtų randamos, tada PVM normaliai eitų, įmonės normaliai įsidėtų į atskaitą, sumokėtų skirtumą į biudžetą. Kadangi tos grandies neįmanoma atstatyti, neaišku, kas kiek turėjo sumokėti, padaryta žala biudžetui. Tą žalą atlygina tas, kas žinojo, kad vyksta toks dalykas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado teisę į atskaitas. Kai perki – parduodi, nuo pridėtinės vertės sumoki skirtumą. Galutinis pirkėjas, vartotojas sumoka PVM. Visi kiti gali rašyti PVM į atskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai įrašė PVM į atskaitą, todėl jie praranda atskaitą ir turi sumokėti į biudžetą tai, kuo pasinaudojo – sumažino mokėtiną PVM ta atskaita. Suma – tai ta atskaita, kuria pasinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai vaikščiojo ir kažkurioje grandyje buvo išgryninti, mokesčių biudžetas negavo. Jei įmonės būtų susimokėjusios PVM, problemų nebūtų. Jos turėjo veikti arba vėliau normaliai baigti veiklą, išsiregistruoti. Fiktyvia įmone laikoma tokia įmonė, kuri realiai nevykdo veiklos, kai vadovai yra statytiniai, kai tos įmonės vardu surašomi dokumentai, pasinaudojama antspaudu, dokumentais, nerandama tų įmonių buhalterinė dokumentacija. Tuo metu, kai buvo daromas tyrimas, daug tų įmonių buvo išregistruotų iš mokesčių mokėtojų registro. Jei įmonės nerandamos, iš karto išregistruoja iš mokesčių mokėtojų registro. Kai nustatoma, tada ir įvedama. Jei įmonė dar yra registre, nereiškia, kad ta įmonė yra realiai veikianti. Specialistė tvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo ar galimai žinojo, kad tos įmonės vykdo fiktyvią veiklą arba sukurtos fiktyviai veiklai vykdyti, todėl ji prarado teisę į atskaitą ir leidžiamus atskaitymus. Šiuo atveju operacijos vyko ne tomis sąlygomis, kaip surašyti dokumentai. Įmonės turėjo būti įsteigtos veiklai vykdyti, kaip kiekvienas ūkio subjektas deklaruoti ir mokėti mokesčius, tačiau to nebuvo. Specialistė nedarė išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės į atskaitą, nes dokumentai buvo išrašyti fiktyviai. Tos įmonės nieko nedarė, kad būtų sukurta pridėtinė vertė. Prie veiklos prisideda žmogiškieji, materialiniai ištekliai. Iš neveikiančios, fiktyvios įmonės gali būti surašyti tik fiktyvūs dokumentai. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko neįsigijo iš fiktyvios įmonės, negalėjo parduoti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atkeliavo prekės, jos atkeliavo iš Latvijos. Pridėtinę vertę sukuria veikla, ne dokumentai. Jei veikla neteisėta, subjektas neturi teisės į atskaitymus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės į atskaitą, neturėjo teisės ir kitos įmonės. Sąnaudos gali būti grindžiamos tik dokumentais.

Teismo posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. S. dirbo su pardavimais, o vėliau buvo paaukštintas pareigose ir tapo pardavimų vadovu. G. S. buvo atsakingas už pirkimus, sudarinėjo pirkimo – pardavimo sutartis. G. S. vienas pirkimo – pardavimo sutarčių nesudarinėjo, sutartis peržiūrėdavo tarnybos, atsakingi specialistai. Ji pasirašydavo galutinį pirkimo – pardavimo sutarties variantą. R. S. taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo buhalterinė tarnyba, kurią sudarė dvi moterys ir jos tvarkė pirminius buhalterinius dokumentus, o visa kitą buhalteriją: mokesčių skaičiavimą, ataskaitų teikimą, tvarkydavo buhalterines paslaugas teikianti įmonė. R. S. nemanė, jog G. S. turėjo įtakos rengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus. Ji nežinojo tokių atvejų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įsigijusi prekes, dokumentai būtų buvę užpildyti, o prekių iš tikrųjų nebūtų. R. S. tikrino įmonės apyvartą tik už 2007-2009 metų laikotarpį. 2008 metų lapkričio pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prekių perrūšiavimai ir tikrai būtų išaiškėję tai, kad yra pasirašytos prekių pirkimo – pardavimo sutartys, o prekių nėra. Minėtos situacijos negalėjo būti ir dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politikos. Įmonės sandėlių darbuotojai priimdavo prekes, patvirtindavo dokumentus, kuriuos perduodavo įmonės buhalterijai.

Teismo posėdyje V. Z. parodė, kad G. S. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo nepažįsta, yra tekę bendrauti telefonu. Liudytojas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveždavo aliejų į Latviją arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu veždavo konservus iš Latvijos, kur buvo liepiama. Dažniausiai aliejus buvo vežamas į parduotuvę „Maxima“ Latvijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veždavo prekes ten, kur nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakydavo transportą, CMR važtaraščiai nebuvo teikiami, juos vairuotojas duodavo buhalterijai, kurių pagrindu buhalterija UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas. V. Z. neneigė, kad galėjo būti toks atvejis, kad CMR važtaraštyje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nurodyta kitų įmonių – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ – pavadinimai. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, įmonė liko skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis tūkstančius litų už suteiktas paslaugas. CMR važtaraščiuose būdavo nurodomi gavėjas, jo adresas, prekių iškrovimo vietą nurodydavo užsakovas. Kartais prekių iškrovimo vietą užsakovas nurodydavo telefonu, todėl iškrovimo vieta CMR važtaraštyje galėjo būti nurodoma ir ne ta. V. Z. nurodė, kad neatsimena atvejų, jog būtų keičiami ar anuliuojami CMR važtaraščiai, sudaryti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teoriškai CMR važtaraščiai negali būti keičiami, tačiau pasitaiko atvejų, kai CMR važtaraštyje yra nurodomas vienas prekių pristatymo adresas, bet pristatomos prekės kitu adresu. V. Z. taip pat nurodė, kad neatsimena tokių atvejų, kad būtų buvę įforminti dokumentai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet realiai jokių prekių pristatymų veiksmų nebūtų atlikta. Vežamo krovinio kiekį užtikrina vairuotojas, jis savo parašu užtvirtina, kokias prekes pasikrovė į mašiną.

Teismo posėdyje liudytojas G. S. parodė, kad G. S. pažįsta nuo 2005 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių dirbo asistentu, paskui vadybininku. Kai pradėjo dirbti vadybininku, pardavinėjo aliejų Latvijos, Kaliningrado rinkose, konservus Lietuvos rinkoje. G. S. teigė, jog jis tik organizavo pardavimus klientams: rengdavo pardavimo sutartis, pasiūlymus, krovinių pristatymą organizuodavo logistikos skyrius. PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos sandėliuose, kur prekės buvo paimamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo sandėlius, kuriuose saugodavo prekes. G. S. nurodė, kad buvo neįmanoma parduoti klientams prekių iš pradžių jų neatsivežus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, neišrašius PVM sąskaitų faktūrų ir neužpajamavus. Kartais būdavo ir taip, kad prekės nebuvo atvežamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, būdavo išlaiduojamos ir vežamos tiesiai pas klientus. G. S. nurodė, kad galėjo pasirašyti prekių išlaidavimo dokumentus arba PVM sąskaitas faktūras, kuriuos paskui perduodavo buhalterijai. G. S. taip pat parodė, kad neįmanoma, jog dokumentuose nurodytas prekių skaičius neatitiktų prekių skaičiaus natūroje, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kartus į metus darydavo prekių apskaitos revizijas.

Teismo posėdyje liudytojas S. R. parodė, kad pažįsta G. S., su juo susipažino dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis nebedirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)““, G. S. jam pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo aliejaus, žuvies konservų pirkimu, pardavimu. S. R. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizacinių reikalų nevykdė, visą informaciją gaudavo iš G. S., jis užsiėmė tik klientų paieška. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizavo G. S., o jis tik pasirašinėdavo pateiktus dokumentus. Kiek ikiteisminio tyrimo metu S. R. buvo rodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, savo suklastotų parašų nematė. S. R. teigė, jog tikriausiai nepasirašinėjo jokių mokestinių dokumentų, nes tiesiogiai reikalų su banku neturėjo. Prokurorui pagarsinus S. R. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad G. S. jam yra minėjęs, jog Latvijoje perkami žuvų konservai nebuvo iškraunami UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose, o buvo iš karto vežami į „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius. S. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokestinis patikrinimas, tuomet G. S. jam liepė pasirašyti dokumentus atgaline data. Kas konkrečiai rengė dokumentus VMI, negalėjo atsakyti. G. S. galėjo liepti 2007 metų vasaros pabaigoje atgaline data pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žuvų konservų. S. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo oficialiai, atlyginimą gaudavo bankiniu pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. S. R. negalėjo nurodyti, kas tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Kai tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo įmonės antspaudą, bet jį kartais pasiimdavo ir G. S.. S. R. neprisiminė, ar tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gavo kokius nors įmonės dokumentus.

Teismo posėdyje liudytojas M. A. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2000 metų iki įmonės bankroto pardavimų vadybininko pareigose. Į G. S. pareigas įėjo surasti pirkėjus ir parduoti jiems prekes, gal ir galėjo pasirašinėti kokius nors tiekimo įgaliojimus, pirkimo sutartis. M. A. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto sužinojo, kad ši įmonė turėjo reikalų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikriausiai dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bankrutavo. Latviai atliko tyrimą, paskui ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Lietuva, tyrimų metu buvo nustatyta, kad buvo įmonės, kurios pirko konservus, PVM nemokėjo ir dėl viso šito buvo paskaičiuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 10 milijonų PVM. Į minėtą sumą įėjo ne tik nesumokėtas PVM, bet ir baudos, delspinigiai, nepriemokos. M. A. nurodė, kad nežino tokio atvejo, kad pirkimo – pardavimo dokumentai būtų buvę pasirašyti, bet natūroje UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nebūtų gavusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai sudarydavo sutartis, jas pasirašydavo patys vadybininkai ar vadovai, tuomet už prekes turėjo būti mokami pinigai, nebent mokėjimas buvo atidedamas. Užsakytos prekės buvo vežamos į sandėlius. M. A. negalėjo nurodyti, ar visos prekės buvo iškraunamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuose.

Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. kovo 31 d. patikrinimo akto Nr. PAR-9 matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama veiklos vykdymo vietos, veiklai reikalingų išteklių (samdomų darbuotojų, transporto priemonių, prekių ir pan.), ekonominės veiklos ir ūkinių operacijų realiai nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinė vertė nebuvo sukurta, t. y. prekių kaip PVM objekto bendrovė įsigijusi nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. Mokestinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės veiklos nevykdė, jos vardu išrašomais dokumentų blankais buvo įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos, bendrovė buvo naudojama kaip „priedanga“ neteisėtai veiklai. Patikrinimo akte nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintoje sąskaitoje faktūroje JUS Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinė operacija nurodytomis aplinkybėmis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai tikrovėje neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik sudarė sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sąnaudų ir PVM ataskaitos suformavimui. (t. 2, b. l. 16-51)

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo pažymos Nr. G11-9 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos AVMI deklaruotais bendrovės buveinės ir veiklos vykdymo vietos adresais nuo 2006 m. sausio 1 d. veiklos nevykdė, taip pat nebuvo nustatytos kitos vietos, kuriose mokėtojas būtų vykdęs veiklą. Asmenys, įvardinti ir įforminti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, atliko tik statytinių rolę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė tretieji nenustatyti asmenys, neteisėtai buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardas, šios bendrovės antspaudas bei rekvizitai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atlikti jos vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose įformintų ūkinių operacijų ir nebuvo sudariusi bendradarbiavimo sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti PVM sąskaitose faktūrose bendrovės vardu įformintas paslaugas ir prekių tiekimus, todėl bendrovė ekonominės veiklos ir ūkinių operacijų realiai nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės nesukūrė, t. y. prekių ir paslaugų, kaip PVM objekto bendrovė realiai įgijusi nebuvo, todėl negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintos sąskaitos faktūros negali būti laikomos atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus, jos pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios, kadangi jose atvaizduotos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Kitų tiek Lietuvos, tiek kitų užsienio šalių ūkio subjektų atsiskaitymų negalima sieti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomine veikla. Patikrinimo metu buvo konstatuota, jog tiek pirkimo, tiek pardavimo operacijos, nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose, realiai neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip „priedanga“ neteisėtai veiklai vykdyti ir sudaryti sąlygas tarptautiniam PVM sukčiavimui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama teisės į pirkimo PVM atskaitą bei įformindama PVM sąskaitas faktūras realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms, elgėsi nesąžiningai – dėl apgaulingai suformuotų prekių pirkimų bei prekių (paslaugų) pardavimų tikrovėje neįvykus ūkinėms operacijoms tarp pirkimo metu surinktuose dokumentuose nurodytų ūkio subjektų, tokiais veiksmais sudarė sąlygas įmonėms neteisėtai suformuoti PVM ataskaitą bei sąnaudas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog užsienio įmonių įforminti apskaitos dokumentai nepatvirtino tikrojo ūkinių operacijų turinio: sandoriai vyko ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos įformintose apskaitos dokumentuose, t. y. ne tarp užsienio bendrovių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet tarp šių užsienio įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo, jos vardu veikė tretieji nenustatyti asmenys, kurie pasirašinėjo dokumentus neteisėtai naudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardą, anspaudą bei rekvizitus. (t. 3, b. l. 3-72)

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento patikrinimo akto Nr. 260-5 (204-1) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė teisės aktų reikalavimus į PVM ataskaitą įtraukdama PVM sumas išskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005-2007 m. išrašytose juridinės galios neturinčiose PVM sąskaitose faktūrose, pagal kurias buvo įformintas prekių ir paslaugų pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys yra neteisingas, nurodyti rekvizitai neatitinka tikrosioms ūkinių operacijų vykdymo aplinkybėms. Minėtos įmonės neturėjo galimybių atlikti ūkines operacijas, nes jų vardu veikė tretieji asmenys, neteisėtai naudodami įmonių pavadinimus, antspaudus bei rekvizitus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, sandoriai įvyko ne tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos įformintose PVM sąskaitose faktūrose, t. y. sandoriai įvyko ne tarp minėtų įmonių, o tarp Latvijos įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva kaip nerandamos buveinės ir veiklos vykdymo vietoje arba neteikė deklaracijų, teikiamose deklaracijose nedeklaravo prekių (paslaugų) teikimo ir įgijimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės veiklos nevykdė nuo 2006 m. kovo 8 d., todėl nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2006 m. birželio 1 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. (t. 4, b. l. 14-105)

Specialisto išvadoje Nr. (21.50-28)-293-1 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis įformintas žuvies konservų (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus dokumentus) pardavimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. už 1123152,52 Lt (taip pat ir 171328,36 Lt PVM), o 2007 m. žuvies konservų, padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintus dokumentus) pardavimas už 121104,44 Lt (taip pat ir 18473,56 Lt PVM). Iš viso per 2006-2007 m. įformintas prekių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1244256,96 (taip pat ir 189801,92 Lt PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis įformino prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitomis faktūromis tų pačių prekių pardavimą įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo surinkti įrodymai (Latvijos vidaus pajamų tarnybos informacija ir tarptautinių krovinio gabenimo važtaraščiai), kad faktiškai prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iš Latvijos įmonių: „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintoje 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė operacija nurodytomis sąlygomis realiai tikrovėje neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama realiai nurodytomis sąlygomis nevykusiai ūkinei operacijai įforminti ir ji buvo išrašyta, siekiant sudaryti kuo ilgesnę grandinę įmonių, pretenduojančių į PVM atskaitą. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintoje 2007 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje DEM Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir 2007 m. rugpjūčio 10 d. DEM Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės operacijos nurodytomis sąlygomis realiai tikrovėje neįvyko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros buvo naudojamos realiai nurodytomis sąlygomis nevykusioms ūkinėms operacijoms įforminti. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ir 2007 m. kovo, balandžio, rugpjūčio mėnesiais neteisėtai suformavo PVM atskaitą ir sąnaudas bei nepagrįstai gavo mokestinę naudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buhalterinėje apskaitoje užfiksavo prekių (žuvies konservų, transporto paslaugų ir padėklų) įsigijimą 2006 m. už 1143483,94 Lt (taip pat ir 174429,75 Lt PVM) ir užregistravo 1143483,94 Lt tarpusavio atsiskaitymus su ūkio subjektu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras buhalterinėje apskaitoje įformino 2007 m. prekių (žuvies konservų ir padėklų) įsigijimą už 267158,86 Lt (taip pat ir 40753,05 Lt PVM) ir užregistravo 267158,86 Lt tarpusavio atsiskaitymus su ūkio subjektu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą buhalterinėje apskaitoje 2007 m. formino prekių (žuvies konservų) įsigijimą už 34323,84 Lt (taip pat ir 5235,84 Lt PVM). UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasi ūkio subjektų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2007 m. kovo, balandžio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis neteisėtai suformavo 410220,56 Lt PVM atskaitą ir 2279003,04 Lt sąnaudas bei nepagrįstai gavo mokestinę naudą.

Iš tyrimui pateiktų buhalterinės apskaitos registrų ir PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės tiksliai išskirti kokioms įmonėms, pagal kokius dokumentus ir už kokią sumą buvo parduotos būtent prekės įformintos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Atsargos Bendrovėje nurašomos taikant FIFO metodą, t. y. pirmiausia parduodamos ar sunaudojamos anksčiau įsigytos prekės.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, fiksuodama buhalterinėje apskaitoje 2006 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais ir 2007 m. kovo, balandžio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais neįvykusias operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 3 dalies nuostatą – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2006-2007 m.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaudojusi tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 1 dalies nuostatas ir laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio iki 2007 m. gruodžio pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai padidino PVM atskaitą bei sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 410220,56 Lt, iš jo: 189801,92 Lt pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, 174429,75 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, 40753,05 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 5235,84 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, nes apskaičiuodama 2006-2007 m. apmokestinamąjį pelną, 2279002,74 Lt prekių ir paslaugų vertę, nurodytą juridinės galios neturinčiose ūkio subjektų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, priskyrė sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokestinamas pelnas didinamas 2279002,74 Lt ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsniu, papildomai apskaičiuojamas mokėtinas į biudžetą pelno mokestis 288132 Lt už 2006 m. ir 53719 Lt už 2007 m, iš viso 341851 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2006 m. apskaičiuojama 76835 Lt papildomai mokėtino į biudžetą socialinio mokesčio, o, vadovaujantis šio įstatymo antra dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2007 m. apskaičiuojama 10743 Lt papildomai mokėtino į biudžetą socialinio mokesčio, iš viso 87 578 Lt. ( t. 5, b. l. 130-143 )

Iš specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-5/57 matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priedangos įmonė ir PVM sąskaitose faktūrose įformintos ūkinės operacijos realiai nevyko, todėl šiuose dokumentuose, PVM sąskaitose faktūrose, išskirto PVM atskaita negalima. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl aplinkybė, kad mokėtojas turi įstatymo reikiamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Jeigu buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remdamasis mokesčių mokėtojas siekia įsigyti teisę į PVM atskaitą, neleidžia nustatyti tikrojo operacijos turinio, tai teisė į PVM atskaitą negalima. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal juridinės galios neturinčius dokumentus, PVM sąskaitas faktūras, 2007 m. sausio – balandžio mėnesiaisi į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM. Nustatyta, kad nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2007 m. balandžio 20 d. prekių pirkimo pardavimo ūkinės operacijos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovių, tarp kiurių yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikrovėje nevyko, o tik buvo įforminti buhalterinės apskaitos dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo perparduoti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių, nes iš įmonių tiekėjų prekių realiai nebuvo įgijusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2007 m. balandžio 20 d. neturėjo nei materialinių resursų, nei darbo bazės prekėms parduoti. (t. 8, b. l. 11-38)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Nekyla jokių abejonių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatytos šios įmonės įsigytos prekės. Dėl šio fakto jokių ginčų nekilo, jį patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kurių teismas detaliau neanalizuoja, juo labiau, kad kaltinime ir nėra nurodoma, jog prekės nebuvo pristatytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju buvo tvirtinama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes įgijo ne taip, kaip yra užfiksuota ūkines finansines operacijas turinčiuose atspindėti dokumentuose.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų prekes tiesiogiai įsigijo iš kaltinime nurodytų Latvijos Respublikos įmonių bei Lenkijos įmonės. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri prekes neva įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės neva prekes įsigijo iš kitų įmonių, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „„(duomenys neskelbtini)“, kurias šios įmonės neva įsigijo iš kitų įmonių. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. PAR-9, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo pažymoje Nr. G11-9, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento patikrinimo akte Nr. 260-5 (204-1), specialisto išvadoje Nr. (21.50-28)-293-1, specialisto išvadoje Nr. 5-5/57 užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai neveikiančios įmonės, t. y. jos nevykdė ir negalėjo vykdyti ūkinės – ekonominės veiklos, kadangi tokiai veiklai vykdyti neturėjo nei žmogiškųjų, nei materialinių ar kitų išteklių. Minėtuose dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumu, teisingumu nėra jokio pagrindo abejoti, jie laikytini įrodymais.

Konstatuotina, jog būtent dėl to, kad anksčiau minėtos įmonės neturėjo realių galimybių vykdyti ekonominės – ūkinės veiklos ir jos nevykdė, jos yra laikytinos realiai neveikiančiomis, todėl šios įmonės jokių mokesčių mokėti negalėjo. Minėtos įmonės galėjo tik per jas kuruojančius asmenis ir realios įtakos jų valdymui neturinčius asmenis (statytinius) imituoti ekonominę – ūkinę veiklą, tuo pačiu kurti dokumentus, kurie tokią veiklos imitaciją pridengtų. Pats G. S. teisme nurodė, jog įtarė, kad M. ir A, nurodytos įmonės jam pasitikėjimo nekėlė, o ikiteisminio tyrimo metu jis beveik visų apklausų metu, taip pat ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu teigė, jog suprato, kad įmonės naudojamos neteisėtai veiklai daryti, suprato, jog nebuvo mokami mokesčiai. Taip pat G. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam kėlė nepasitikėjimą, kadangi M. ir A. nebuvo tikrieji šios įmonės atstovai, ši įmonė neturėjo sandėliavimo ar kitų gamybinių patalpų, neturėjo transporto, nesijautė realios įmonės veiklos požymių. Iš to, kad šią įmonę nurodė M. ir A. suprato, jog tai nėra rimta įmonė, ji blogai veda apskaitą, taip pat buvo aišku ir jis žinojo, kad produkciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pigesnėmis kainomis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei būtų galima gauti tiesiai iš gamintojų, todėl toliau buvo dirbama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitomis M. bei A. nurodytomis įmonėmis, tai buvo finansiškai naudinga UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pridėtinė vertė yra sukuriama tik vykdant ekonominę – ūkinę veiklą. Tuo atveju, jeigu tokia veikla nėra vykdoma, pridėtinė vertė nėra sukuriama, taigi nekyla abejonių, kad subjektui, kuris neužsiima realia veikla, neatlieka jokių realių veiksmų, negali būti kompensuojamas PVM, kurį jis neva sumokėjo pirkdamas prekę, kadangi tam paprasčiausiai nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog ekonominę – ūkinę veiklą patvirtina ne dokumentai, o realūs veiksmai, kuriuos vienas ar kitas ūkio subjektas atlieka, o konkrečių veiksmų atklikimas turi būti fiksuojamas teisės aktuose nustatytos formos ir turinio dokumentuose.

Kaip jau minėta, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. kovo 31 d. patikrinimo akte Nr. PAR-9, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo pažymoje Nr. G11-9, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamento patikrinimo akte Nr. 260-5 (204-1), specialisto išvadoje Nr. (21.50-28)-293-1, specialisto išvadoje Nr. 5-5/57 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad minėtos įmonės neturėjo išteklių, kad būtų galėjusios vykdyti dokumentuose užfiksuotus veiksmus, t. y. dalyvauti realioje ekonominėje – ūkinėje veikloje. Teismas konstatuoja ir tai, jog šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vertintina kaip neveikianti (fiktyvi) įmonė, svarbu yra tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiais atvejais negalėjo įsigyti, o vėliau parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių, kurių jai negalėjo parduoti ir nepardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pačios ar per kitus ūkio subjektus nei prekių įsigyti, nei transportuoti, nei parduoti neturėjo jokių galimybių. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių realių ekonominių – ūkinių veiksmų, tuo pačiu ji neatliko ir negalėjo atlikti jokių realių ekonominių – ūkinių veiksmų ir santykyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas konstatuoja, jog faktą, kad prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo iš Latvijos bei Lenkijos įmonių, iš dalies patvirtina ir paties G. S. parodymai, iš kurių matyti, jog dalis pinigų buvo pervedama tiesiogiai šioms įmonėms, o dalis tarpinėms įmonėms. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog byloje yra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes faktiškai įgijo iš Latvijos Respublikos įmonių „(duomenys neskelbtini)“, Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai reiškia, jog kaltininkas suvokia, kad suklaidindamas kitą asmenį, sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina arba išvengia turtinės prievolės, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. Teismui nekyla abejonių, kad G. S. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė ir žinojo, kad iš tikrųjų sandoriai vyko tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos bei Lenkijos įmonių, o ne tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog G. S. suvokė ir žinojo, kad pateiktų dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgauna galimybę įtraukti į atskaitą fiktyviai sukurtą pirkimo PVM ir įgyja teisę jo dydžiu mažinti mokėtinus mokesčius.

Iš G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog už darbą su M. ir A. nurodytomis įmonėmis jam buvo siūlomas atlygis, t. y. tam tikras procentas grynaisiais nuo PVM, jam net buvo sumokėta iki 10000 Lt, tačiau vėliau jis atsisakė imti pinigus, kadangi suprato, jog tie pinigai yra nešvarūs, iš tikrųjų jie turėtų atitekti, patekti į valstybės biudžetą. G. S. teigė, jog jis manė, kad M. ir A. nusiimdavo pinigus nuo sąskaitų, kur buvo pervedami pinigai. Suprato, kad jiems atsirado galimybė sumokėti, nesumokėjus PVM ir kitų mokesčių arba atlikinėjant kitas finansines operacijas. Pasiūlytos įmonės kėlė nepasitikėjimą, kadangi nesijautė įmonių realios veiklos požymių. Su pasiūlytomis įmonėmis bendradarbiavo, kadangi jos prekes siūlė pigiau nei būtų galima gauti iš gamintojų. Jis žinojo, kad produkcija bus vežama tarpinių įmonių vardu, PVM sąskaitos faktūros bus išrašomos šių įmonių vardu. Iš neoficialių šaltinių žinojo, kad M. su kažkokiais asmenimis konsultavosi dėl pinigų ir dokumentų forminimo, judėjimo schemų klausimais tam, kad būtų išvengta mokesčių ir nepakliūta teisėsaugininkų akiratin. Iš esmės žinojo, kad šios įmonės visiškai ar iš dalies nesumokės mokesčių, įmonės neturi savo transporto, neteikia žaliavų, neturi kitų galimybių atsipiginti produkcijos savikainos, todėl lieka vienintelis kelias – nemokėti mokesčių. Suprato, jog A. ir M. grobsto mokesčius, nemoka PVM ir galbūt kitų mokesčių. Iš bendradarbiavimo įmonė gaudavo geresnę kainą nei galėjo nusipirkti, įmonė turėdavo didesnį pelną. M. siūlymu jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vietą įdarbino asocialų asmenį. Teisiamajame posėdyje G. S. patvirtino, jog tokius teiginius yra išsakęs, tačiau jau aiškino, kad jam dėl įmonių kilo tik įtarimų, tačiau jis nebuvo įsitikinęs, kad buvo daromi neteisėti veiksmai. Vis tik teismas konstatuoja, jog G. S. ne tik įtarė, bet, be jokios abejonės, ir suprato, jog M. ir A. nurodytos įmonės jokios realios ekonominės – ūkinės veiklos nevykdė, realiai jokių prekių netiekė nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, sandoriai tarp šių įmonių dokumentuose nurodytomis sąlygomis nevyko. Tokią teismo išvadą patvirtina G. S. ikiteisminio tyrimo metu išsakyti teiginiai, kurių, kaip jau minėta, jis neneigė ir teisme, taip pat kiti byloje esantys anksčiau teismo aptarti įrodymai. Pastebėtina, jog G. S. teisme aiškino, jog veikiant tik per vieną tarpininką buvo galimybė atpiginti produkcijos kainą, vis tik akivaizdu, jog produkcijos atpiginimui nebuvo jokio pagrindo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai neveikiančios įmonės ir jos neturėjo jokių galimybių atpiginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamos produkcijos, jos iš tikrųjų (taip pat kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečiais atvejais) buvo skirtos tik tam, kad būtų sudaryta kuo ilgesnė grandinė įmonių, pretenduojančių į PVM atskaitą. Taip pat konstatuotina ir tai, kad prekių atpiginti neturėjo galimybių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui nekyla abejonių, kad G. S. minėtą faktą suvokė. Jis taip pat suvokė, kad atlikdamas vadybininko funkcijas ir siūlydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti prekes iš realiai veiklos nevykdančių įmonių, sudaro sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengti didelės vertės turtinės prievolės. Tokią išvadą akivaizdžiai patvirtina paties G. S. parodymai duoti teisme, t. y. jis nurodė, jog jis kaip vadybininkas privalėdavo pateikti visus reikiamus duomenis apie įmones tam, kad buhalterija aiškiai žinotų, iš ko bus perkama, kur atsistos PVM, kam jį reikės mokėti. Tokie parodymai leidžia konstatuoti, jog G. S. suvokė, kad sąskaitose faktūrose nurodyti duomenys bus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, bus pateikti mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvengs didelės vertės turtinės prievolės. Pažymėtina, jog iš S. R. parodymų matyti, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizacinių reikalų nevykdė, visą informaciją gaudavo iš G. S., jis užsiėmė tik klientų paieška. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą organizavo G. S., o jis tik pasirašinėdavo pateiktus dokumentus, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, tuomet G. S. jam liepė pasirašyti dokumentus atgaline data. G. S. galėjo liepti 2007 metų vasaros pabaigoje atgaline data pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žuvų konservų. Tokie liudytojo parodymai taip pat leidžia konstatuoti, jog G. S. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, tuo labiau, kad pats kaltinamasis teisme patvirtino, jog visus reikalus, susijusius su žuvies konservais, tvarkė būtent jis, neneigė, kad su M. bei A. nurodytų įmonių atstovais nėra bendravęs, iš esmės jis vykdė M. bei A. pageidavimus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes per M. bei A. nurodytas įmones, įmonės direktoriumi net buvo įdarbintas M. rekomenduotas asocialus asmuo. Pastebėtina, jog iš V. Z. parodymų matyti, jog galėjo būti tokių atvejų, kad CMR važtaraštyje vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kitos įmonės nei užsakovas. Šis faktas vertinant jį kartu su anksčiau aptartais įrodymais taip pat leidžia konstatuoti, jog G. S. suvokė neteisėtų veiksmų pobūdį ir siekė taip veikti.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptrata, teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog iš kaltinimo yra šalintina aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo įgyta turtinė teisė 839649,56 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, nes mokėtinų į biudžetą sumų sumažinimas yra kvalifikuotinas kaip turtinės prievolės panaikinimas.

G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnyje, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė ir G. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje.

Skirdamas G. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ši nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. S. anksčiau nėra teistas, dirba, yra vedęs, turi tris vaikus, du iš jų mažamečiai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas. Teismas įvertintina ir tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, kuris nebuvo nulemtas G. S. veiksmų, t. y. jokie G. S. veiksmai neturėjo neigiamos įtakos proceso trukmei. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog G. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, tačiau jos dydis yra nustatytinas artimas minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai. Į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, t. y. laikas nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. sausio 14 d.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad G. S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių reikšmingų bausmės skyrimui visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad G. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, jis dirba. Kaltinamasis nevengė proceso, netrukdė procesui. Teismas konstatuoja, kad G. S. bausmės vykdymas turi būti atidėtas dvejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu prokuroras siūlė G. S. bausmės vykdymą atidėti trejiems metams bei įpareigoti jį per šį terminą atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vis tik teismas mano, jog prokuroro siūlyto bausmės vykdymo atidėjimo termino nustatyti netikslinga, taip pat teismas mano, jog nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas per teismo nustatytą terminą ar net per prokuroro siūlytą terminą labai apsunkintų G. S. padėtį, iš esmės būtų nerealus.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje yra pateikusi 243179,32 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Byloje buvo įrodyta, kad dėl G. S. nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė 243179,32 Eur dydžio turtinę žalą, būtent tokio dydžio turtinės prievolės buvo išvengta. Taigi civilinis ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad valstybės biudžetui dėl G. S. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti ir anksčiau minėta pinigų suma yra priteisiama būtent iš jo.

G. S. buvo kaltinamas padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje. G. S. buvo kaltinamas tuo, jog, žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, gavo iš asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. O. pasirašytus suklastotus dokumentus, t. y. 27 PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. rugpjūčio 16 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 25 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 31 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 4 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 4 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 7 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 8 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 18 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 21 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 26 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. spalio 16 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. spalio 18 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 6 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 17 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 20 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 22 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 1 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 4 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 5 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 6 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 7 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 8 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. gruodžio 11 d. serija TUR Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. kovo 30 d. serija JUS Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. balandžio 17 d. serija DEM Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. rugpjūčio 10 d. serija DEM Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 3 prašymus: 2006 m. rugsėjo 21 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2006 m. spalio 8 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2006 m. lapkričio 29 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 7 pirkimo-pardavimo sutartis: 2006 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ PI su priedu, 2006 m. rugsėjo 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ PI su priedu, 2006 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ PI su priedu, 2006 m. lapkričio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ PI su priedu, 2007 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. kovo 30 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 4 pranešimus: 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimą Latvijos bendrovei SIA „Koordinata A“, 2007 m. balandžio 10 d. pranešimą, 2007 m. balandžio 20 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2007 m. rugpjūčio 15 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pateikė šiuos dokumentus įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, I. S., S. M. ir S. R. pasirašytus suklastotus dokumentus, t. y. 18 PVM sąskaitų faktūrų: 2006 m. rugpjūčio 16 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 28 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 29 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugpjūčio 31 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 4 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 5 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 8 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 11 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 18 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 21 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. rugsėjo 26 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. spalio 16 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. spalio 18 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 7 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2006 m. lapkričio 17 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. kovo 30 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. balandžio 16 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2007 m. rugpjūčio 10 d. serija FRE Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 4 pranešimus: 2006 m. rugsėjo 21 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos pervedimo, 2006 m. spalio 18 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos pervedimo, 2006 m. lapkričio 30 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos pervedimo, 2006 m. gruodžio 29 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos pervedimo, pateikė šiuos suklastotus dokumentus įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė, taip pat veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, gavo iš asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, suklastotus dokumentus, t. y.: 13 PVM sąskaitų faktūrų: 2006 m. lapkričio 20 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. lapkričio 22 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 1 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 4 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 5 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 6 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 7 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 8 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 11 d. serija TUR Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 3 d. serija DEM Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 14 d. serija DEM (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 7 d. serija DEM (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 13 d. serija DEM (duomenys neskelbtini), 5 prašymus: 2006 m. gruodžio 7 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2006 m. gruodžio 11 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugpjūčio 4 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugpjūčio 23 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugsėjo 12 d. prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 4 pranešimus: 2007 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. rugsėjo 12 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2007 m. gruodžio 15 d. pranešimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašė 12 PVM sąskaitų faktūrų (išskyrus 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitoje-faktūroje serija AL Nr. (duomenys neskelbtini)) kaip prekes gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir tokiu būdu įtvirtinęs tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikė suklastotus dokumentus įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu suklastotus dokumentus panaudojo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Šio straipsnio nuostatos reikalavimas yra siejamas su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu buvo kaltinamas G. S., laikotarpis yra nuo 2006-2007. Duomenų, kad G. S. po 2007 metų būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jog jis būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo, nėra. Taigi konstatuotina, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra suėjusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaltinamajam G. S. nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. sausio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 8 punktais, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. S. valstybės naudai priteisti 243179,32 Eur.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje G. S. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – dvi laikmenas DVD+R, laikmeną CD-R „Verbatim“ palikti saugoti prie bylos.

Baudžiamąją bylą G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.