Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-211/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-12-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
1A-229-211/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00091-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Ernestas Rimšelis, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1A-229-211/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00091-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.14.5;2.1.15.1; (S) 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio,sekretoriaujant Gretai Serapinaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,gynėjui advokatui Vaidotui Sviderskiui,nuteistajam G. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. (toliau – apeliantas) gynėjo adv. Vaidoto Sviderskio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. sausio 14 d.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 5, 8 p.p., G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš G. S. priteista 243179,32 eurų valstybės naudai.

Baudžiamoji byla G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB ,,Tk“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vadybininku, 2006 – 2007 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „J“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „F“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, vėliau išrašant PVM sąskaitas faktūras UAB „F“ vardu dėl prekių pardavimo UAB „Tk“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB ,,F“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T“ direktoriui V. O., UAB „J“ direktoriui M. V. ir UAB „D“ direktoriui V. P., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. 15 netikrų UAB „T“ PVM sąskaitų faktūrų dėl prekių pardavimo UAB „F“, viso už 1035403,66 Lt sumą (taip pat ir 157942,94 Lt PVM), o būtent:

2006 m. rugpjūčio 16 d, PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 20060809 sumoje už 85639,68 Lt (tarp jų ir 13063,68 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060810 sumoje už 46714,85 Lt (tarp jų ir 7125,99 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060811 sumoje už 45560,31 Lt (tarp jų ir 6949,88 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060812 sumoje už 83926,89 Lt (tarp jų ir 12802,41 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060813 sumoje už 46239,99 Lt (tarp jų ir 7053,56 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060814 sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060815 sumoje už 72692,22 Lt (tarp jų ir 11088,64 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060816 sumoje už 85810,96 Lt (tarp jų ir 13089,81 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060817 sumoje už 83755,61 Lt (tarp jų ir 12776,28 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060818 sumoje už 45725,25 Lt (tarp jų ir 6975,04 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060819 sumoje už 46714,86 Lt (tarp jų ir 7126,00 Lt PVM);2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060819 sumoje už 61990,44 Lt (tarp jų ir 9456,17 Lt PVM);2006 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060820 sumoje už 92630,41 Lt (tarp jų ir 14130,06 Lt PVM);2006 m. spalio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060823 sumoje už 89579,11 Lt (tarp jų ir 13664,61 Lt PVM);2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060824 sumoje už 62612,12 Lt (tarp jų ir 9551,00 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikrą 2007 m. kovo 30 d. UAB „J“ PVM sąskaitą faktūrą serija JUS Nr. 000000072 dėl prekių pardavimo UAB „F“ sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM), bei perdavė G. S. 2 netikras UAB „D“ PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „F“, viso už 60877,49 Lt sumą (tarp jų ir 9286,40 Lt PVM), o būtent:

2007 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. 00003000 sumoje už 48664,49 Lt (tarp jų ir 7423,40 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003007 sumoje už 12213,00 Lt (tarp jų ir 1863,00 Lt PVM);

kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ pardavė, o UAB ,,F“ nupirko prekių už 1144945,64 Lt (tarp jų ir 174652,74 Lt PVM), nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „K“, SIA „FI“, AS „KP“, SIA „M“, SIA „FI“, SIA „V“, SIA „I“, SIA „C“, SIA „CA“, Lenkijos įmonės „FAJ“.

G. S. daugkartiniais nurodymais minėtas UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ PVM sąskaitas faktūras, nesuprasdami nusikalstamo G. S. veikimo, pasirašė UAB F“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R., ir po to šios PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į UAB ,,F“ buhalterinę apskaitą.

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą G. S. UAB „F“ vardu išrašė 18 PVM sąskaitų faktūrų dėl žuvies konservų, žuvies konservų, padėklų, sojos rupinių (pagal UAB „T“, UAB „J“ ir UAB „D“ įformintas PVM sąskaitas faktūras) pardavimo UAB „Tk“, viso už 1244256,96 Lt sumą (tarp jų ir 189801,92 Lt PVM), o būtent:

2006 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0019 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0020 sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0021 sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0022 sumoje už 93347,25 Lt (tarp jų ir 14239,41 Lt PVM);2006 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0023 sumoje už 47514,16 Lt (tarp jų ir 7247,92 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0024 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0025 sumoje už 76155,88 Lt (tarp jų ir 11617 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0026 sumoje už 94203,65 Lt (tarp jų ir 14370,05 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0027 sumoje už 92490,85 Lt (tarp jų ir 14108,77 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0028 sumoje už 47958,22 Lt (tarp jų ir 7315,66 Lt PVM);2006 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0029 sumoje už 50622,57 Lt (tarp jų ir 7722,09 Lt PVM);2006 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0030 sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);2006m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0031 sumoje už 97692,67 Lt (tarp jų ir 14902,27 Lt PVM);2006 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0032 sumoje už 94524,8 Lt (tarp jų ir 14419,04 Lt PVM);2006 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0033 sumoje už 71049,22 Lt (tarp jų ir 10838,02 Lt PVM);2007 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0036 sumoje už 53224,80 Lt (tarp jų ir 8119,04 Lt PVM); 2007 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0037 sumoje už 52303,64 Lt (tarp jų ir 7978,52 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija FRE Nr. 0041 sumoje už 15576,00 Lt (tarp jų ir 2376,00 Lt PVM);

kurias G. S. nurodymu pasirašė UAB „F“ direktoriai – S. M., I. S. ir S. R..

G. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose nenustatytose vietose, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti PVM sumokėjimo srityje, žinodamas, kad realiai sandorių su UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ nebus, o tokie sandoriai reikalingi neteisėtai veiklai nuslėpti, susitarė su asmeniu, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, kad šis jam pateiks UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl faktiškai neįvykusių ūkinių finansinių operacijų – tariamo UAB „Tk“ prekių pirkimo iš realiai ūkinės finansinės veikos nevykdančių įmonių UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, organizavo įmonių UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ PVM sąskaitų faktūrų surašymą dėl tariamo prekių pardavimo UAB „Tk“, taip pat šiuos dokumentus pateikė pasirašyti UAB „T“ direktoriui V. O., UAB „D“ direktoriui V. P. ir UAB „A“ direktoriui E. N., kurie nesuprasdami asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamos veikos pobūdžio, nesuprasdami dokumentuose nurodytos informacijos ir galvodami, kad dokumentuose yra įrašyti tikri duomenys, pasirašė UAB „T“, UAB „D“ ir UAB „A“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

Asmuo, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, perdavė G. S. netikras UAB „T“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. O., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 9 PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pardavimo UAB „Tk“, viso už 1143483,94 Lt sumą (tarp jų ir 174429,75 Lt PVM), o būtent:

2006 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr. 020060829 sumoje už 123092,76 Lt (tarp jų ir 18776,86 Lt PVM);2006 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060830 sumoje už 115356,65 Lt (tarp jų ir 17596,78 Lt PVM);2006 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060831 sumoje už 126556,42 Lt (tarp jų ir 19305,22 Lt PVM);2006 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060839 sumoje už 329831,71 Lt (tarp jų ir 50313,31 Lt PVM);2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060840 sumoje už 87168,96 Lt (tarp jų ir 13296,96 Lt PVM);2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060841 sumoje už 114799,08 Lt (tarp jų ir 17511,72 Lt PVM);2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060842 sumoje už 4603,53 Lt (tarp jų ir 702,23 Lt PVM);2006 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060843 sumoje už 118182,76 Lt (tarp jų ir 18027,88 Lt PVM);2006 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą serija TUR Nr.020060844 sumoje už 123892,07 Lt (tarp jų ir 18898,79 Lt PVM);

taip pat perdavė G. S. netikras UAB „D“ vardu išrašytas ir direktoriaus V. P., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras, viso už 267158,86 Lt sumą (tarp jų ir 40753,05 Lt PVM), o būtent:

2007 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM Nr. 00003005 sumoje už 91756,80 Lt (tarp jų ir 13996,80 Lt PVM);2007 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003006 sumoje už 55187,00 Lt (tarp jų ir 8418,36 Lt PVM);2007 m. rugsėjo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003008 sumoje už 65151,92 Lt (tarp jų ir 9938,43 Lt PVM);2007 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DEM 00003009 sumoje už 55063,14 Lt (tarp jų ir 8399,46 Lt PVM);

bei perdavė G. S. netikrą UAB „A“ vardu išrašytą ir direktoriaus E. N., nesupratusio asmens, kuriam atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02023-08, nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pasirašytą 2007 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AL Nr. 0029, viso už 34323,84 Lt sumą, tarp jų ir 5235,84 Lt PVM, nors prekės faktiškai buvo pirktos iš Latvijos Respublikos įmonių SIA „K“, SIA „FI“, AS „KP“, SIA „M“, SIA „FI“, SIA „V“, SIA „I“, SIA „C“, SIA „CA“, Lenkijos įmonės „FAJ“.

G. S., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtas UAB „T“, UAB „A“, UAB „D“, ir UAB „F“ PVM sąskaitas faktūras nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. perdavė UAB „Tk“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei R. K. (dirbusiai iki 2007 m. vasario 22 d.), vyriausiajai buhalterei I. L. (dirbusiai nuo 2007 m. vasario 22 d. iki 2008 m. spalio 1 d.), kurios nežinodamos, kad G. S. pateiktose UAB „T“, UAB „A“, UAB „D“ ir UAB „F“ PVM sąskaitose faktūrose nurodyti melagingi duomenys bei paminėti dokumentai yra netikri, įtraukė gautus duomenis į UAB „Tk“ buhalterinę apskaitą bei į PVM, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio deklaracijas, o būtent:

2006 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 43579,47 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 76751,54 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. spalio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 25740,29 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. lapkričio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 61630,70 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 138056,11 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 8119,04 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 7978,52 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 24791,16 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 18337,89 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2007 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijos 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas (-) PVM“ įrašė 5238,84 Lt mažesnę UAB „Tk“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą,2006 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 288132,00 Lt,2007 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies 69, 73 ir 75 eilutėse pelno mokestį sumažino 53719,00 Lt,2006 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 76835,00 Lt, 2007 m. Metinės socialinio mokesčio deklaracijos 13 ir 15 eilutėse socialinį mokestį sumažino 10743,00 Lt,

ir PVM deklaracijas 2006 m. rugsėjo 25 d., 2006 m. spalio 24 d., 2006 m. spalio 25 d., 2006 m. lapkričio 24 d., 2006 m. gruodžio 22 d., 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. balandžio 25 d., 2007 m. gegužės 24 d., 2007 m. rugsėjo 23 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 25 d., 2008 m. vasario 24 d., 2008 m. kovo 18 d., 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. vasario 24 d., Metines pelno mokesčio deklaracijas 2007 m. gegužės 21 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., Metines socialinio mokesčio deklaracijos 2007 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. rugsėjo 30 d., 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 10 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus AVMI, esančiam Šermukšnių g. 4, Vilnius.

Tokiu būdu G. S. apgaule UAB „Tk“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341851,00 Lt pelno mokesčio ir 87578,00 Lt socialinio mokesčio.

Šiais veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Apeliacinius skundu nuteistojo G. S. gynėjas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, nesant G. S. veikoje šio nusikaltimo požymių, taip pat dalyje dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo bei klausimą dėl civilinio ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis priimtas: 1) netinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, tai yra nuteisiant G. S. pagal LR BK 182 str. 2 d., nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių; 2) padarant esminių BPK pažeidimų tokių kaip įrodymų tyrimas ir vertinimas (BPK 20 str.), taip pat pažeidžiant BPK įtvirtintas išteisinamojo nuosprendžio priėmimo sąlygas, tai yra jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d.); 3) sprendimas dėl civilinio ieškinio priimtas nenustačius visų šiam klausimui teisingai išspręsti itin reikšmingų aplinkybių, nes įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad civilinių atsakovų ratas yra platesnis (pagal kaltinimą matyti, kad žala padaryta ne išimtinai G. S. veiksmais), o šioje baudžiamojoje byloje kitų asmenų civilinės atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas.

Skunde gynėjas nurodo manantys, kad apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. S. kaltu, baudžiamojoje byloje paliko nepašalintus prieštaravimus tarp esminių bylos aplinkybių. Teigia, kad skaitant kaltinamąjį aktą bei apkaltinamąjį nuosprendį nėra aišku, už kokias veikas yra nuteistas G. S.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį iš kaltinimo pašalino tam tikras aplinkybes, tačiau gynėjas nurodo manantys, kad tinkamai nemotyvavo tokių sprendimų, teismas nuosprendyje apsiribojo tik bendru kaltinimo pakartojimu, neatskleidžiant šio kaltinimo požymių, tai yra, kad G. S. pagrįstai kaltinamas BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Teigia, kad neaiškus ir nekonkretus kaltinimas suvaržo G. S. teisę į gynybą, nes jam nėra aišku, kokie yra konkretūs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo objektyvieji požymiai.

Gynėjas nurodo, kad, skaitant nuosprendį, kyla daugybė abejonių dėl ginamojo kaltės, nusikaltimo išaiškinimo schemos ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atitinkamus G. S. veiksmus priskyrė baudžiamosios teisės jurisdikcijai ir kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Gynėjas nurodo, kad G. S. buvo UAB „Tk“ samdomu darbuotoju – vadybininku, jo užduotis įmonėje buvo ieškoti kam parduoti fasuotą ir nefasuotą aliejų. G. S. darbinės funkcijos buvo ieškoti kur gauti produkcijos, kam parduoti produkciją, jis siųsdavo bei gaudavo komercinius pasiūlymus, bet pats asmeniškai priimti sprendimų dėl konkrečių prekių pirkimo ir pardavimo jis negalėjo. Sutarčių sudarymas, sąskaitų išrašymas įmonėje buvo išdėliotos pagal skyrius, tai yra sutartis pasirašinėdavo visų skyrių direktoriai, o vadybininkas tik pateikdavo informaciją ir atlikdavo techninį darbą. Šiuo atveju, Latvijos įmonė UAB „C“ pirkdavo aliejų iš UAB „Tk“, o tam tikrais atvejais UAB „Tk“ už perduotą Latvijos įmonei aliejų gaudavo žuvies konservus, kuriuos vėliau parduodavo – žuvies konservai buvo kaip garantas, kad nebus prarasti UAB „Tk“ pinigai už perduotą aliejų, nes ne visada Latvijos įmonė galėdavo sumokėti už aliejų. UAB „Tk“ bendradarbiavo, Latvijos įmonių pareikalavimu, su UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, tai yra pirko žuvies konservus iš Latvijos gamintojo per šias bendroves – tarpininkus, nes būtent iš šių bendrovių produkcija buvo gaunama palankesnėmis kainomis. Vėliau atsirado UAB „F“, kurios akcininku tapo G. S., kuri taip pat veikė kaip tarpininkas, tai yra UAB „F“ pirkdavo konservus iš minėtų bendrovių ir parduodavo juos UAB „Tk“, visa produkcija buvo vežama į UAB „Tk“ sandėlius. Byloje esančios visos be išimties UAB „F“ išrašytos sąskaitos UAB „Tk“ liudija, kad UAB „F“ prekes UAB „Tk“ pardavė su antkainiu, t.y. gavo finansinę naudą iš šio komercinio tarpininkavimo, o taip pat UAB „F“, kaip ir UAB „Tk“, visas įvykusias finansines operacijas apskaitė, sumokėjo visus aktualius mokesčius, tuo tarpu UAB „F“, net yra permokėjusi PVM, tad nesuvokiama kokia apimtimi ir kokį neteisėtą veiksmą ši įmonė atliko. Šios bendrovės negali atsakyti už tai, kad pridėtinės vertės mokesčių yra nesumokėjusios būtent UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visi sandoriai, vykę per tarpininkus buvo realūs, bendradarbiavimas iš tiesų vyko ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Nurodo, kad byloje nepaneigta ir net neginčyta tai, kad UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir UAB „F“ bei UAB „Tk“ buvo komercinės tarpininkės, kas yra įprasta civilinėje apyvartoje, o šią aplinkybę patvirtina ir visi prekių vežimo dokumentai, sąskaitos faktūros ir deklaracijos liudijusios prekių judėjimą. Vien tik PVM nesumokėjimas, tikėtina iš UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ pusės, nesudaro sąlygų G. S. veiksmus kvalifikuoti kaip baudžiamus baudžiamosios teisės prasme. Gynėjo teigimu, net jei UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir siekė nesumokėti PVM ar kitaip jo išvengti, to G. S. nežinojo ir negalėjo to žinoti. Byloje nėra duomenų, kad su šiomis įmonėmis G. S. kaip nors būtų susijęs, žinotų apie šių įmonių veiklą, veiklos planus ir kt. Šiuo atveju G. S. neturėjo visiškai jokios pareigos ar galimybės užtikrinti, kad minėtos įmonės tinkamai vykdytų veiklą, tame tarpe ir PVM mokėjimo srityje. Gynėjo teigimu, jeigu G. S. ir galėtų būti kažkuo kaltinamas, tai tik tuo, kad būdamas UAB „Tk“ darbuotoju buvo nelojalus ir tapo UAB „F“ akcininku, kuri buvo UAB „Tk“ komercinė tarpininkė, tai yra iš jos UAB „Tk“ pirko žuvų konservus. UAB „F“ veikla galėtų būti vertinama kaip etikos ar sąžiningos konkurencijos pažeidimas UAB „Tk“ atžvilgiu.

Dėl BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teisme apgaulė G. S. veikoje nustatyta netinkamai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. veikoje nėra subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės. Net jei UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir siekė nesumokėti PVM ar kitaip jo išvengti, to G. S. nežinojo ir negalėjo žinoti. Byloje nėra duomenų, kad su šiomis įmonėmis G. S. kaip nors būtų susijęs, žinotų apie šių įmonių veiklą, veiklos planus ir kt. Šiuo atveju G. S. neturėjo pareigos užtikrinti, kad minėtos įmonės tinkamai vykdytų veiklą. Byloje taip pat nėra nei vieno patikimo įrodymo, išskyrus svarstymus ir samprotavimus, kad G. S. žinotų apie bet kokią esminę UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ veiklą ir veiklos tikslus. Gynėjas nurodo, kad byloje neįvardintas nei vienas dokumentas kuris galimai buvo suklastotas būtent G. S. ir suklastotas būtent turint tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės, taip pat tai, kad ginamasis žinojo ir suprato, jog daroma nusikalstama veika ir sąmoningai, turėdamas tikslą sau ir kitiems asmenimis užvaldyti biudžeto lėšas bei išvengti turtinės prievolės, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Byloje neįrodinėta G. S. kaltės subjektyvioji pusė, t.y. kaip ir kokiu būdu G. S. galėjo ir turėjo žinoti, kad atitinkami dokumentai yra suklastoti. Pasak gynėjo, svarbu ir tai, kad pinigų kilmė, kuriuos neva G. S. gavo iš Mindaugo ir Arūno – neįrodyta. Byloje nebuvo nustatyta, kad minėti asmenys turėjo bendrą schemą, kad veikė kryptingai ir kad iš tos veikos gavo naudos, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad nusikalstama veika laikoma baigta.

Nesutinka gynėjas ir su tomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis, kad G. S. kaltė įrodyta specialistų išvadomis bei liudytojų parodymais, kadangi, nurodo, jog rengiant mokestinę išvadą, specialistė rėmėsi kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis, ji atliko mokestinį UAB „Tk“ patikrinimą ir būtent kaltinimo kontekste davė savo išvadą. Rengiant šią išvadą specialistė rėmėsi tarsi jau nustatytomis aplinkybėmis kad UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“ ir UAB „F“ yra fiktyvios įmonės, sukurtos tik tam, kad išvengti pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad baudžiamojo proceso metu aplinkybė, kad sandoriai vyko ne tomis sąlygomis, kokiomis jie buvo įforminti, nebuvo tirta ir vertinama. Šią išvadą padarė specialistė, atsižvelgdama į tai, kad tokia sąlyga jai buvo suformuota pavedant atlikti tyrimą. specialistė atsakė į užduotus klausimus, netirdama klausimo dėl sandorių tikrumo ar fiktyvumo, bet preziumuodama, kad sandoriai yra fiktyvūs, nes taip jai buvo nurodyta užduotyje ir perduotoje medžiagoje. Gynėjui akivaizdu, kad nebuvo įvertinti visi reikšmingi duomenys.

Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad iš skundžiamame nuosprendyje aprašytų ir įrodyta pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nebuvo nustatyta, koks tiksliai buvo parduotas prekių (aliejaus, žuvų konservų) kiekis ir kiek buvo gauta pajamų. Taip pat nebuvo tiksliai nustatyta, kokia buvo padaryta žala. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik nuoroda, kad byloje įrodyta, jog dėl G. S. nusikalstamų veiksmų valstybė patyrė 243179,32 eurų dydžio turtinę žalą ir ši pinigų suma priteista būtent iš jo. Byloje nebuvo keliamas klausimas, kaip buvo apskaičiuota padaryta žala valstybei, taip pat nebuvo įvertinta tai, kad Pridėtinės vertės mokestis galėjo būti paskaičiuotas netinkamai ir netiksliai, nes nėra aišku, nuo kokios sumos kyla mokestinė prievolė.

Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. S. padarytos veikos buvo išskirtas iš kitų su sukčiavimu PVM apskaičiavimo ir mokėjimo srityje susijusių ikiteisminių tyrimų, kas iš dalies lėmė netinkamą ginamojo padarytų veikų kvalifikavimą. Pasak gynėjo, jeigu tvirtinti, kad G. S. veiksmuose yra BK 182 str. 2 d. nusikalstamos veikos požymių, tai jo padarytos veikos turi būti neatskiriamai susijusios su kitų, šioje byloje minėtų asmenų padarytomis veikomis ir turi būti vieningos schemos, pagal kurią buvo siekiama išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, dalis. Gynėjas nurodo manantys, kad nagrinėjant bylą teisme, tai buvo kliūtimi, atskleidžiant visas teisiškai reikšmingas sukčiavimo PVM mechanizmo aplinkybes.

Dėl civilinio ieškinio gynėjas skunde nurodo manantys, kad sprendimas buvo priimtas nenustačius visų šiam klausimui teisingai išspręsti itin reikšmingų aplinkybių, todėl naikintinas. Gynėjo teigimu, įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad šiuo atveju gali plėstis galimų civilinių atsakovų ratas. Reikia atsižvelgti į tai, kad kaltinimo formuluotės leidžia pagrįstai teigti, jog civiliniam ieškovui padaryta žala negali būti nulemta išimtinai vien tik G. S., bet yra padaryta kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą bylą, veiksmų padarinys. Pasak gynėjo, jeigu ginamasis ir galėtų būti teisiamas, tai jokiu būdu negalima visos veikos priskirti jam vienam, kadangi G. S. nebuvo susijęs su UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, jis neturėjo pareigos rūpintis šių bendrovių savalaikiu PVM sumokėjimu, todėl, pasak gynėjo, akivaizdu, kad už tai turi būti atsakingi šių bendrovių atstovai. G. S. turėtų atsakyti tik už ūkines operacijas, kurias jis padarė. Pasak gynėjo, šiuo atveju nėra aišku, kokias konkrečiai veikas padarė būtent G. S., nes teismas tarsi atribojo UAB „Tk“ ir UAB „F“ veikas nuo kitų minėtų bendrovių veikų. Gynėjas nurodo, kad M. L., UAB „Tk“, UAB „T“, UAB „D“, UAB „J“, UAB „A“, UAB „F“ vadovai ir akcininkai civilinės teisenos prasme turėtų būti vienodai atsakingi už vykdytą civilinę veiklą.

Gynėjas taip pat nurodo, kad sprendžiant byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą negalima neatsižvelgti į tai, jog šiuo metu UAB „Tk“ vykdomos bankroto procedūros, į šios bendrovės kreditorių sąrašą su savarankiškais reikalavimais buvo įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija, o bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, ar šioje byloje ir teismo nagrinėjamoje UAB „Tk“ bankroto byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „Tk“ pareikšti reikalavimai nesidubliuoja. Mano, kad nepatikslinus reiškiamų reikalavimų, nenurodžius tinkamų atsakovų ir kitų svarbių aplinkybių, negalima tiksliai apskaičiuoti ir galutinai išspręsti pareikšto civilinio ieškinio klausimo, todėl nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir klausimas dėl civilinio ieškinio turėtų būti perduotinas spręsti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis G. S. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti.

Skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. S. pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais LR BPK 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Tai, kad nuteistasis G. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką , patvirtina apylinkės teismo nustatytos aplinkybės , kad bendrovės “Tk“ sandoriuose dalyvavusios bendrovės buvo ūkinės finansinės veiklos nevykdančios bendrovės, nemokančios valstybei privalomų mokesčių ir kad nuteistasis G. S. apie tai žinojo ir tuo naudojosi, dėl tokių jo nusikalstamų veiksmų bendrovės naudai buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti valstybei privalomus mokesčius .

Tai, kad bendrovės „J“, „T“, „D“, „A“ buvo ūkinės finansinės veiklos nevykdančios bendrovės, patvirtina teisme ištirti ir skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai:

-Panevėžio apskr.. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-03-31 patikrinimo metu nustatyti duomenys , kad bendrovė“J“ neturi veiklos vykdymo vietos, veiklos vykdymui reikalingų išteklių (t. 2 b.l. 16-51, patikrinimo aktas Nr. PAR -9). Tie patys duomenys dėl bendrovės“J“ yra nustatyti specialistui patikrinus šios bendrovės ūkinę finansinę veiklą (patikrinimo aktas Nr. 5-5/57, t.8 b.l. 11-38);

-Klaipėdos apskr.. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-08-05 patikrinimo metu nustatyti tie patys duomenys apie bendrovę „T“ (t. 3 b.l. 3-72, patikrinimo pažyma Nr. G11-9);

- Vilniaus apskr.. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-12-29 patikrinimo duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „ D „ neturėjo buveinės ar kt. veiklos vykdymo vietos , įmonėje dirbo tik 1 darbuotojas, , nuo 2007-10-03 bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų administratoriaus iniciatyva kaip asmuo nerandamas jo nurodytose vietose , veiklos vykdymo vietose . UAB „D“ nepateikė patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų ( t. 5 b.l. 173, ataskaita Nr. 90-2706);

-taip pat bylos duomenimis yra nustatyta, kad UAB „A“ nebuvo realiai veikianti bendrovė , nuo 2007-11-19 bendrovėje „A“ nebuvo nei vieno dirbančiojo , o PVM sąskaitą faktūrą Nr. AL 0029 išrašęs ir pasirašęs asmuo E. N. niekada bendrovėje nedirbo (pagal šią sąskaitą bendrovė „A“ neva 2007-12-12 pardavė bendrovei „Tk“ žuvies kukulius). Šiuos duomenis patvirtina 2009-12-18 specialisto išvada Nr. (21.50-28)-293-1(t.5 b.l. 137);

Tai, kad bendrovė “Tk“ neturėjo realių ūkinių finansinių sandorių su bendrovėmis „T“, „J“, „D“, „A“, be anksčiau paminėtų duomenų patvirtina specialisto išvadoje Nr. (21.50-28)-293-1 nustatyti duomenys, kad pagal buhalterinius dokumentus iš šių bendrovių įgytas prekes bendrovė “Tk“ įgijo iš Latvijos ir Lenkijos įmonių (t. 5 b.l. 130-143).Tokius duomenis patvirtina Latvijos vidaus pajamų tarnybos pateikta informacija , tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščiai. Liudytojas V. Z., dirwbęs UAB „Fe“ transporto vadybininku , patvirtino, kad pagal su bendrove „Tk“ sudarytą sutartį, jų bendrovė iš Latvijos veždavo konservus į Lietuvą, ten kur nurodydavo UAB „Tk“ atstovai, ši bendrovė apmokėdavo transporto išlaidas. . Liudytojo V. Z. parodymus , kad bendrovė „Tk“ apmokėdavo transporto išlaidas už prekių gabenimą iš Latvijos ar Lenkijos į Vilnių , t.y. už prekių, pirktų pagal dokumentus iš bendrovių „T“, „J“, „D“, „A“ gabenimą , patvirtina duomenys, pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-31 patikrinimo akte Nr. 260-5 /204-1(t. 5 b.l. 170-177);

Esant tokiems įrodymams , apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą , kad bendrovės „T“, J“, „ D“, „A“ neteikė realių ūkinių finansinių paslaugų bendrovei „Tk“ , nes tam neturėjo nei žmogiškųjų, nei materialiųjų išteklių . Šių bendrovių atstovai nuteistajam G. S. suteikė tik nusikalstamas paslaugas, suklastodami buhalterinius dokumentus , kuriais buvo imituojama , jog tarp jų vyksta ūkinė veikla , kuri realiai nevyko. Minėtos bendrovės priešingai nei teigia apeliantas nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos komercinėmis tarpininkėmis.

Lietuvos Respublikos įstatymuose yra numatytas tarpininkavimo paslaugų teikimas. Tarpininkavimo paslaugos teikiamos gamybos, prekybos, statybos, transporto, turizmo, draudimo, finansų ir kitose srityse. Kiekviena tarpininkavimo rūšis turi savo specifiką. Tarpininkavimo esmė - suvesti gamintoją su vartotoju, pirkėją su pardavėju ir iš to uždirbti atlyginimą - komisinius. Tarpininkaujama parduodant prekes, paslaugas, nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius bei kitas vertybes. Tarpininkas netampa parduodamų paslaugų ar prekių bei kito parduodamo turto savininku. Jo pajamos yra komisiniai, kurių dydis ir mokėjimo sąlygos aptariamos sudarant tarpininkavimo sutartis. Šiuo nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos bendrovės negali būti laikomos komercinėmis tarpininkėmis ne tik dėl to, kad tarp jų ir bendrovės „Tk“ nebuvo sudaryta tokio pobūdžio teikimo paslaugų sutarčių, bet ir dėl to, kad visuose buhalteriniuose dokumentuose šios bendrovės buvo deklaruojamos kaip prekių, vėliau neva perparduotų bendrovei „Tk“, savininkės, nors pagal komercinio tarpininkavimo paslaugų suteikimo sampratą, jos negalėjo būti šių prekių savininkėmis, o jomis nebūdamos, jos negalėjo perparduoti prekių. IŠ byloje nustatytų įrodymų matyti, kad aukščiau paminėtos bendrovės tik išrašinėjo buhalterinius dokumentus apie neva įvykusias ūkines operacijas , tačiau vien šių dokumentų, neatitinkančių tikrovės, išrašymas, bendrovėms nesuteikus jokių realių paslaugų negali būti vertinama kaip ūkinė finansinė veikla, tame tarpe ir komercinis tarpininkavimas.

Vertinant nuteistojo G. S. tyčią dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, svarbu nustatyti, ar jam buvo žinoma reali situacija dėl aukščiau paminėtų bendrovių veiklos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y. žinojo, kad prekės, skirtos bendrovei „Tk“ yra perkamos iš Latvijos ir Lenkijos įmonių, o ne iš bendrovių, nurodytų buhalteriniuose dokumentuose. Tą jis ne kartą pripažino ikiteisminio tyrimo metu. G. S. apklaustas 2015-01-05 patvirtino su UAB „T“ bendradarbiavo per asmenis Mindaugą ir Arūną, yra gavęs per du kartus iš Mindaugo 10 000 litų grynais, kaip procentą nuo PVM . KOnserviai iš tikrųjų buvo perkami Latvijoje. Transporto paslaugas suteikusiai bendrovei „Fe“ apmokėdavo bendrovė „Tk“. Dalį pinigų už gautas prekes pervesdavo bendrovei „T“, o dalį gamintojui (t. 13 b.l. 95-101). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-07 G. S. patvirtino, kad UAB „T“ jam kėlė nepasitikėjimą, nes Mindaugas ir A. T. nebuvo tikrieji šios bendrovės atstovai ir bendrovė neturėjo sandėliavimo patalpų, kitų gamybinių patalpų, neturėjo transporto , nesijautė realios įmonės veiklos požymių. Tas pats buvo ir su kitomis bendrovėmis UAB „D“, UAB „J“. G. S. žinojo, kad Mindaugas konsultuotis į Latviją pas kažkokius tai asmenis dėl dokumentų tvarkymo, kad būtų galiam išvengti mokesčių ir nepakliūti teisėsaugai. Jis iš esmės žinojo, kad Mindaugas ir A. T. bendrovių, su kuriomis buhalteriškai buvo rodomi sandoriai, nemokės mokesčių . (t. 13 b.l. 163-166). Teismo nuosprendyje apelianto parodymai yra išsamiai ir detaliai išanalizuoti, tinkamai teisiškai įvertinti.

Kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, padariusi nuteistojo G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu parodymų analizę, kritiškai vertina jo parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, kuomet pastarasis teigė nesupratęs, kad bendrovės „T“, „D“, „J“, „A“ nemoka valstybei privalomų mokesčių, kad nežinojo, jog jos yra realiai neveikiančios bendrovės ir, kad neturėjęs realios galimybės tą patikrinti. Tokie G. S. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis detaliai ir nuosekliai patvirtino žinojęs, kad minėtos bendrovės nemoka mokesčių, tačiau siekdamas gauti pigesnių prekių bendrovei tokia sąskaita tęsė bendradarbiavimą su minėtomis bendrovėmis. Tokiu būdu kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daro tą pačią išvadą, kad apeliantas G. S. suprato, kad bendrovės „T“, „D“, „J“, „A“ parduodamos pagal buhalterinius dokumentus prekes bendrovei „Tk“, nemokėjo valstybei pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, todėl jo bendrovė pagal tuos pačius dokumentus neva iš šių bendrovių įsigijusi prekes, neturėjo teisės į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Tokiais savo veiksmais G. S. apgaule bendrovės „Tk“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 410220,56 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 341851,00 Lt pelno mokesčio ir 87578,00 Lt socialinio mokesčio.

Tai, kad dėl G. S. veiksmų bendrovei „Tk“ buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti aukščiau nurodyto dydžio mokesčius, nustatyta specialisto išvada Nr. (21.50-28)-293-1 (b.t. 5, b.l. 130-143), tą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino specialistė D. G., patvirtinusi, kad dėl G. S. veiksmų bendrovė „Tk“ neturėjo teisės daryti PVM atskaitos, nes bendrovė prekes įgijo iš bendrovių, realiai nevykdančių ūkinės veiklos ir nesumokėjusių nuo dokumentuose nurodytų sandorių privalomų mokesčių valstybei (b.t. 14, b.l. 151-155, 189-195).

Skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo G. S. veiksmai susiję su bendrovės „Tk“ ir jo įsteigtos bendrovės „F“ sandoriais dėl prekių – žuvies konservų ir sojų rupinių pirkimo yra įvertinti teisingai, teismo išvados yra pagrįstos faktiniais bylos duomenimis.

Nuteistasis G. S. teigė, kad bendrovė „F“ buvo realiai veikianti ir mokesčius mokanti bendrovė ir jos sandoriai su bendrove „Tk“ buvo realūs, tačiau tokią jo versiją paneigia žemiau išdėstyti įrodymai, įvertinti apylinkės teismo nuosprendyje:

-bendrovė, pateikdama suklastotus pirkimo-pardavimo sandorių dokumentus, nepateikė krovinių gabenimo dokumentų, duomenų apie prekių pakrovimo ir iškrovimo vietas, datas, krovinio vežėją;

už prekes, neva pirktas iš Lietuvoje registruotų bendrovių „ T“ ,“J“, „D“, bendrovė „Tk“ bendrovės „F“ atsiskaitė ne ji pati , o bendrovė „Tk“ , pinigus pervesdama bankiniais pavedimais Latvijos įmonėms;

-bendrovė „F“ prekes pirko neva iš bendrovės „T“, kai aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad ši bendrovė realiai veiklos nevykdė , jos direktoriumi buvo V. O., kuris niekur nedirbo, asocialus asmuo, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tai, kad bendrovės „F“ sandoriai su bendrove „T“ nebuvo realūs, patvirtina ir ta aplinkybė , kad „T“ nuo 2006-01-01 oficialios veiklos nevykdė, bet sandoriai su bendrove „F“ buvo įforminami po šios datos;

-tai, kad buhalteriniuose dokumentuose nurodoma, jog bendrovė „F“ pirko prekes iš kitų realios ūkinės veiklos nevykdančių bendrovių „ „J“, „D“, irgi patvirtina , jog tokie sandoriai realiai neįvyko;

- nuteistojo G. S. iniciatyva bendrovės „F“ , kurios akcininku buvo jis, direktoriumi buvo paskirtas S. R., bet , kaip matyti iš pastarojo parodymų, jis buvo tik formaliu vadovu, pasirašinėjo tik G. S. pateiktus dokumentus. Tai irgi patvirtina, kad bendrovė „F“ tebuvo naudojama kaip tarpinė įmonė , siekiant nuslėpti mokesčių nemokėjimą;

Šie aukščiau aptarti įrodymai , kuriuos patvirtina specialisto išvada Nr. (21.50-28)-293-1 , pagrindžia apylinkės teismo išvadą , kad bendrovė „F“ negalėjo buhalteriniuose dokumentuose nurodytomis sąlygomis iš bendrovių „T“, „J“, „D“ įsigyti prekių , kad tokie sandoriai buvo atvaizduoti tik bendrovės „F“ buhalteriniuose dokumentuose , todėl ir paskesni sandoriai, pagal kuriuos iš šių bendrovių neva įgytas prekes, bendrovė „F“ perleido bendrovei „Tk“ nelaikyti realiais, suteikiančiais teisę pastarajai bendrovei teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitą. Bendrovė „Tk“ prekes, kurių pirkimas deklaruotas kaip pirkimas iš bendrovės „F“ , realiai įgijo iš Latvijos bei Lenkijos įmonių , o ne iš bendrovės „F“, pastaroji bendrovė jokių prekių iš dokumentuose nurodytų bendrovių neįgijo.

Apeliacinė instancija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, darydama išvadą dėl nuteistojo G. S. veiksmų kaltumo , tai grindžia be kitų įrodymų ir specialistės, tyrusios UAB „Tk“ ūkinę finansinę veiklą, išvada. Apelianto nuomone, specialistė, darydama išvadą, kad bendrovės „J“, „T“, „D“, „A“, „F“ nebuvo realiai veikiančios bendrovės , rėmėsi užduotyje atlikti tyrimą nurodytais duomenimis apie tai, kad šios bendrovės buvo neveikiančios. Kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka . išanalizavus specialistės išvadą, akivaizdu, kad specialistė savo išvadą, kad aptariamos bendrovės nebuvo veikiančios bendrovės, grindė duomenimis , gautais iš šių bendrovių buhalterinių dokumentų, bendrovės „Tk“ buhalterinių dokumentų, duomenimis gautais iš Latvijos teisėsaugos institucijų, Sodros, mokesčių inspekcijų taip pat ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie jai buvo pateikti. Specialistės išvada vertinama kaip išvada, pagrįsta faktiniais duomenimis , specialiomis žiniomis , apylinkės teismas pagrįstai ją vertino kaip tinkamą įrodymų šaltinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytą įrodymų sampratą.

Apelianto skunde keliami argumentai, kad specialisto išvadoje yra netiksliai nustatyta, kokia padaryta žala, nenustatyta , kas ir kiek turėjo mokėti mokesčių valstybei , yra nepagrįsti. Kolegija mano, kad teismo nuosprendyje yra tiksliai ir aiškiai nustatyta nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtis, jo veiksmais padaryta žala , t.y. kokiais veiksmais ir kokio dydžio turtinė prievolė valstybei neteisėtai buvo panaikinta. Tą nustatydamas, teismas vadovavosi specialistės išvada, kurioje detaliai ir aiškiai yra išdėstyta, kokias turtines prievoles turėjo valstybei bendrovė „Tk“ ir kokio dydžio prievolė dėl nuteistojo G. S. veiksmų buvo panaikinta.

Taip pat kolegija mano, kad apelianto argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio prieštaringumo yra perdėti. Skundžiamas nuosprendis yra surašytas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str. , 307 str. numatytomis taisyklėmis , teismas tinkamai nustatė nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtį, nusikalstamos veikos objektą, objektyvinę pusę, išdėstė įrodymus, jų vertinimą, aptarė prieštaravimus , pagrindė savo išvadas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas nustatė ,kad G. S. bendrovės „Tk“ naudai panaikino turtinę prievolę , bet aprašomojoje dalyje , motyvuodamas G. S. veiksmų teisinę kvalifikaciją, nurodė kitą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos alternatyvų objektyviosios pusės veiksmą : kad jis savo veiksmais sudarė sąlygas išvengti turtinės prievolės. Teismo nuomone, tokia netiksli nuteistojo veiksmų teisinė motyvacija, juos teisingai įvertinus nuosprendžio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nustatančioje dalyje nėra esminis pažeidimas , suvaržęs kaltininko gynybos teises, darantis nuosprendį neteisėtu ir neteisingu. Tai nėra teisinė vada keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

G. S. yra nuteistas už sukčiavimą PV M sumokėjimo srityje , todėl apelianto skunde nurodyti argumentai dėl sandorių realumo , t.y. dėl to, kad prekės, nurodytos buhalteriniuose dokumentuose , buvo įgytos realiai , neginčijami , tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju yra svarbu , kokiomis sąlygomis buvo atlikti sandoriai ir ar tų sandorių pagrindu bendrovė „Tk “ , kurios naudai veikė G. S. , turėjo teisę į PVM atskaitą. Nustačius, kad bendrovės „Tk“ sandoriai su bendrovės „T“, J“, „D“, „A“, „F“ įvyko ne tomis sąlygomis , kurios nurodytos buhalteriniuose dokumentuose, t.y. sandoriai įvyko ne su tomis bendrovėmis , pastarosios bendrovės jokių mokesčių valstybei nemokėjo , todėl bendrovė „Tk“ neįgijo teisės į PVM atskaitą . G. S. savo nusikalstamais veiksmais bendrovės „Tk“ naudai panaikino jos turtinę prievolę valstybei. Tai, kad G. S. jam inkriminuojamu laiku buvo tik šios bendrovės samdomas darbuotojas ir kad pagal jį neturėjo jokios turtinės naudos, šiuo nagrinėjamu atveju nei svarstant jo veiksmų kaltumą, nei jo veiksmų teisinę kvalifikaciją , reikšmės neturi.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo patenkintas Vilniaus apskr. Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo , priteisiant iš nuteistojo G. S. 243 179, 32 Eurų valstybei, tokį sprendimą skundžia apeliantas.

Apelianto argumentas, kad neva byloje nėra nustatytas tikslus žalos padarymo dydis, yra nepagrįstas, tuo klausimu šiame procesiniame dokumente buvo pasisakyta aukščiau. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tik įvardijo bendrą priteisiamo ieškinio dydį, nenurodė, kas sudaro šį ieškinį, todėl kolegija , pripažinusi, kad priteisto ieškinio suma yra nustatyta teisingai, tik įvardija, kad priteisto ieškinio sumą sudaro bendrovės „Tk“ valstybei nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis 410220,56 Lt. ( ekv. 118 808, 08 Eur), pelno mokestis 314851, 00 Lt (ekv. 99 006,89 Eur ), socialinis mokestis 87578,00 Lt (ekv. 25364,34 Eur), iš viso 243 179, 32 Eur.

Taip pat nėra pagrįstas apelianto argumentas, kad byloje gali būti daugiau atsakovų , kurių, galimai bendrininkavusių su nuteistuoju G. S., atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, ir teismo sprendimas priteisti visą turtinę žalą tik iš nuteistojo G. S. pagal apeliantą yra neteisingas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas M. L., galimai bendrininkavusio su nuteistuoju G. S. padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką , atžvilgiu yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (t. 1 b.l. 21, 29), jis nėra užbaigtas, jo baudžiamosios atsakomybės klausimas nėra išspręstas. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė netrukdė apylinkės teismui išspręsti byloje pareikšto ieškinio , jį priteisiant būtent iš nuteistojo G. S. , kurio baudžiamosios atsakomybės klausimas buvo išspręstas skundžiamu nuosprendžiu. Apylinkės teismas, esant nustatytai situacijai, kai byloje gali būti ir daugiau atsakovų, bet kurie dar nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn , neturėjo teisinio pagrindo nespręsti minimo klausimo ar jį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įstatymo leidėjas yra numatęs tokios situacijos sprendimo būdą: jei nuteistasis G. S. atlygintų priteistą civilinį ieškinį, jis turėtų teisę dalį atlyginti žalos atgauti iš kito atsakovo regreso tvarka.

Taip pat nėra pagrįsti apelianto argumentai, kad neva nuteistasis G. S. turi atsakyti ne už visą nustatytą žalą, nes pagal apeliantą, nėra nustatyta , už kurias ūkines operacijas, dėl kurių atsirado žala, buvo atsakingas G. S.. Skundžiamu teismo nuosprendžiu yra nustatyta nuteistojo G. S. nusikalstamų veiksmų apimtis ir turtinės žalos, padarytos jo nusikalstamais veiksmais, dydis.

Iš bylos duomenų yra žinoma, kad bendrovei „Tk“ yra iškelta bankroto byla ir yra vykdoma bankroto procedūra . Apeliantas kelia klausimą, kad byloje nėra nustatyta, ar nėra tie patys Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšti reikalavimai dėl ieškinio patenkinimo ir bankroto byloje ir kad to neišsiaiškinus , sprendimas dėl ieškinio patenkinimo baudžiamojoje byloje nėra galimas. Kolegija, analizuodama tuo klausimu bylos duomenis, mano, kad Apylinkės teismas, priteisdamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, o ne jį perduodamas nagrinėti civilinėje bylioje dėl bankroto, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tiek iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų (t. 14 b.l. 116-119), tiek iš šio ieškovo pasisakymų baudžiamojoje byloje matyti, kad ieškovas šioje situacijoje pareiškė ieškinį ne bankrutuojančiai bendrovei, o nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dėl kurio veiksmų valstybė patyrė turtinę žalą . Nuteistasis G. S. kaltais veiksmais padaręs turtinę žalą, turi prievolę tokią žalą atlyginti , dėl ko apylinkės teismas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą valstybei padarytą žalą priteisti iš jo (Lietuvos Respublikos BPK 115 str., CK 6.245 str., 6.263 str., 6.246 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 1p., nutarė :

Nuteistojo G. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėTeisėjai (parašai) Virginija LiudvinavičienėErnestas RimšelisNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė