- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-451-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00384-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, AS Citadele banka
- Kategorijos
- 2.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, AS Citadele banka Lietuvos filialui, tretieji asmenys antstolis G. S. ir G. K., dėl būsto paskolos sutarties ir jos vėlesnių pakeitimų nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga bei vykdomojo dokumento panaikinimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartyje Nr. BS/006/064 8.2.1.1. punkte įtvirtintą sąlygą nesąžininga ieškovo atžvilgiu ir negaliojančia ab initio, pripažinti 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties Nr. BS/006/064 ir vėlesnių jos pakeitimų vienašališką nutraukimą Pranešimu dėl sutartinių santykių nevykdymo ir sutarties nutraukimo Nr. K3-2/432 neteisėtu ir negaliojančiu, įpareigoti atsakovę UAB „Gelvora“ toliau tęsti 2006 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties Nr. BS/006/064 ir vėlesnių jos pakeitimų galiojimą ir vykdymą, pripažinti negaliojančiu vykdomąjį dokumentą Nr. 2-06200801489-572/2008, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas su AB Parex bankas sudarė būsto paskolos sutartį Nr. BS/006/064, kurios pagrindu buvo suteikta 37 650,60 Eur (130 000 Lt) dydžio paskola gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)įsigijimui ir remontui. AB Parex bankas 2006 m. gruodžio 28 d. susitarimu Nr. BS/006/064-1 ieškovui A. K. papildomai suteikė 23 169,60 Eur (80 000 Lt) kreditą to paties būsto remontui. Bendra suteikto būsto kredito suma sudarė 60 717,61 Eur (209 645,78 Lt). Paskolai užtikrinti hipoteka apsunkintas A. K. ir G. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,1526 ha žemės sklypas, 115,51 m² gyvenamasis namas, kiemo statiniai bei ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini).Paskolą ieškovas mokėjo tinkamai ir laiku iki pasaulinės finansinės krizės 2008 m., kai susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Ieškovas nesustojo mokėti paskolos ir ją dengė dalimis, sumokėdamas iš viso 37 570,60 Eur sumą. Paskola ieškovui kaip vartotojui suteikta vartojimo tikslams – vienintelio ieškovo šeimos būsto įsigijimui, o vėliau ir jo remontui arba, dar tiksliau, statybai. Kadangi sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, ieškovui kaip vartotojui taikoma didesnė apsauga. Sutarties nuostatos, suteikiančios teisę paskolos davėjui bei kreditoriui vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ieškovas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas, yra nesąžininga sąlyga ieškovo atžvilgiu. Ieškovo įsitikimu, sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kadangi ieškovo atliktas sutarties pažeidimas nėra esminis. Sutarties nutraukimo metu likęs nepadengtas įsiskolinimas sudarė tik neženklią visos paskolos sumos dalį. Ieškovas mokėjimus atliko ir po sutarties nutraukimo, nuolat telefonu bendravo su visais ankstesniais kreditoriais bei atsakove ir prašė pratęsti paskolos mokėjimo terminus arba susitarti dėl kitokių paskolos grąžinimo būdų nesiimant priverstinio išieškojimo veiksmų. Atsakovė pranešime apie nutraukimą nenurodė konkretaus pažeisto sutarties punkto, nurodė tik 8.2.1. punktą, kuris susideda iš 4 atvejų, leidžiančių sutartį nutraukti vienašališkai. Vienas iš galimų atvejų yra 8.2.1.1. punktas, kuriame numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip 30 dienų uždelsė grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas. Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, kadangi pradelsto kredito suma buvo nedidelė (432,94 Eur), palyginus ją su visos likusios paskolos suma (60 124,51 Eur), o skolos suma su visomis pradelstomis palūkanomis ir delspinigiais sudarė 2 134,20 Eur. Ieškovo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl sutarties nutraukimas yra neproporcingas. Šiuo metu yra iškilęs pavojus gyvenamojo namo išsaugojimui, kadangi vykdomas priverstinis išieškojimas iš ieškovui priklausančio vienintelio šeimos būsto. Antstolis 2020 m. vasario 13 d. paskelbė antrąsias pakartotines gyvenamojo namo varžytynes, o tokiais atvejais turto kaina mažinama 40 procentų. Mano, kad gyvenamąjį namą pardavus iš varžytynių, ieškovas dar liks skolingas atsakovei UAB ,,Gelvora“. Sutarties 8.2.1.1. punkte įtvirtinta sąlyga pripažintina nesąžininga bei negaliojančia, o sutarties nutraukimas – neteisėtu. Ieškovo sutarties pažeidimas – paskolos įmokų mokėjimas, tačiau praleidus nustatytus terminus, nėra esminis. Ieškovas, nors vėluodamas, mokėjo paskolos įmokas. Ieškovas įmokas vėlavo mokėti, kadangi turėjo laikinų finansinių sunkumų, apie ką kreditoriai ir atsakovė buvo informuoti žodžiu bei raštu. Teismui pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu, turėtų būti panaikintas vykdomasis dokumentas, kadangi šio vykdomojo dokumento pagrindas – sutarties nutraukimas. Reikalavimas panaikinti vykdomąjį dokumentą yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu.
3. Atsakovė UAB ,,Gelvora“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys atmestinas kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Prašė atmesti ir ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu reiškiamiems reikalavimams ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. sausio 28 d. Ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei sutarties 8.2.1.1 p. pripažinimo nesąžiningu buvo pareikštas 2020 m. vasario 18 d. Ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir dėl šios priežasties atmestinas. Ieškovo panaudota teisių gynybos priemonė yra neproporcinga. Nuo sutarties sudarymo bei sutarties nutraukimo dienos yra praėjęs itin ilgas laikotarpis, dėl ko ieškinio reikalavimų tenkinimas ir atsakovo (naujojo kreditoriaus) įpareigojimas vykdyti pirminio kreditoriaus sudarytą ir vėliau nutrauktą sutartį neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tuo atveju, jeigu sutarties 8.2.1.1 p. numatyta sąlyga būtų pripažinta negaliojančia, šalių teisiniai santykiai prarastų apibrėžtumą ir nepagrįstai apribotų atsakovės, kaip kreditorės, teises, kadangi galima būtų traktuoti, jog ieškovui pažeidus mokėjimo terminus atsakovė iš esmės neturi teisės nutraukti sutarties. Ieškinys yra grindžiamas tik formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Taip pat, atsakovės nuomone, ieškovas, reikšdamas ieškinį, iš esmės piktnaudžiauja procesu, kadangi siekia ne ieškinyje nurodytų tikslų, bet kiek įmanoma ilgiau vilkinti įsiskolinimo išieškojimą iš ieškovui priklausančio turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas ir AB Parex bankas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį, tuo ieškovas patvirtino, kad su sutarties sąlygomis susipažino ir jas suprato. Todėl laikytina, kad ieškovui sutarties 8.2.1 punkto turinys, o kartu ir galimas jo teisių pažeidimas buvo žinomas nuo sutarties sudarymo dienos arba vėliausiai nuo tos dienos, kai AB Parex bankas nutraukė sutartį. Ieškovas apie sutarties nutraukimą sužinojo arba turėjo sužinoti gavęs 2008 m. sausio 24 d. AB Parex banko pranešimą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ ir 2008 m. sausio 28 d. pranešimą „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (b. l. 70, 71). Apie tai, kad ieškovas yra gavęs pranešimą dėl įsipareigojimų nevykdymo, galima spręsti iš to, kad jis buvo pateiktas kartu su ieškiniu (b. l. 23). Be to, Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008 m. birželio 10 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė parduoti ieškovui ir jo žmonai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir tokiu būdu iš paminėtų asmenų išieškoti įsiskolinimą. Teismas sprendė, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą ir apie sutarties 8.2.1 punkto turinį, o kartu ir apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2008 m. sausio 28 d. Ieškiniu reiškiamiems reikalavimams ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. sausio 28 d. Ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei sutarties 8.2.1.1 punkto pripažinimo nesąžiningu buvo pareikštas 2020 m. vasario 18 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, privalo nurodyti svarbias priežastis, kurios sutrukdė pareikšti ieškinį laiku bei įrodyti, kad tokios priežastys realiai egzistavo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pats ieškinyje pripažino ir teigė, jog jis buvo pakankamai aktyvus, domėjosi savo skola, komunikavo su kreditoriais, derėjosi su kiekvienu kreditoriumi atskirai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui dėl įvykusių reikalavimo teisių perleidimų nekilo jokių neaiškumų. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nepateikė byloje tai pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškinio senaties termino teismas neatnaujino.
7. Teismas nurodė, kad pirminis kreditorius AB Parex bankas ne iš karto nutraukė sutartį, tačiau ieškovui suteikė beveik dviejų mėnesių terminą pradelstai kredito daliai padengti, apie tai ieškovą informuodamas keturiais 2007 m. gruodžio 20 d., 2007 m. gruodžio 21 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. sausio 28 d. pranešimais (b. l. 70, 71, 72, 73 ). Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad pradelstas įsiskolinimas iki sutarties nutraukimo buvo nedidelės apimties. Teismo nuomone, ieškovas galimai turėjo pakankamai laiko sumokėti nedidelės apimties įsiskolinimą, tačiau to neatliko. Teismas pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. birželio 10 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, yra konstatuotas sutarties nutraukimo faktas, todėl minėta nutartis negali būti panaikinta ieškovo nagrinėjamoje byloje reiškiamo ieškinio pagrindu. Teismas nustatė, kad ieškovas yra atlikęs įmokų įsiskolinimui dengti. Tačiau teismas, įvertinęs daugiau kaip 12 metų laikotarpį, skaičiuojant jį nuo 2008 m., kurį tęsiasi įsiskolinimo pradelsimas, likusio apmokėti įsiskolinimo dydį, atsižvelgiant į tai, kad įmokos buvo atliekamos nereguliariai bei į ieškinyje nurodomus ieškovo nesėkmingus bandymus įgyvendinti su ankstesniais kreditoriais buvusius susitarimus, ieškovui pripažinus savo sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą padengti įsiskolinimo (b. l. 74), sprendė, kad ieškovas nebūtų pajėgus toliau įvykdyti sutartį, net ir tuo atveju, jeigu sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė tuomet, kai jau pradėtas varžytinių procesas dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto. Teismas tokį ieškovo elgesys vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti vykdomąjį dokumentą yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo – pripažinti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas nurodė, kad nepripažinus sutarties nutraukimo neteisėtu, ieškovo prašymas pripažinti negaliojančiu vykdomąjį dokumentą nesprendžiamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimą, atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovo nuomone, egzistuoja sąlygos atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent dėl kreditorių pasikeitimo ir skolos perleidimo net kelis kartus bei dėl to atsiradusios teisiškai bei faktiškai painios situacijos ieškovui. Be to, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog sutartis bus atnaujinta, net buvo sudaręs sutartį su A. K. Unija, todėl ieškinio anksčiau neteikė. Ir tik atsakovei atsisakius tęsti sutartinius santykius bei inicijavus priverstinį turto pardavimą buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą.
8.2. Ieškovo nuomone, įvertinant jo kaip vartotojo statusą, teismas turėjo konstatuoti, kad sutarties sąlyga, pagal kurią buvo nutraukta sutartis, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio, o iš to sekant turėjo būti konstatuota, kad sutartis nutraukta neteisėtai. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, o sutarties 8.2.1.1 p. sąlyga, leidžianti nutraukti sutartį pranešus, kai ieškovai vėluoja mokėti, yra nesąžininga ir negaliojanti ab initio.
8.3. Ieškovo įsitikinimu, sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžia ieškovo kaip vartotojo teises bei teisėtus interesus, kadangi ieškovo sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Ieškovas mokėjimus atliko ir po sutarties nutraukimo, kas patvirtina, kad ieškovas siekia ir toliau vykdyti sutartį. Ieškovo siekį išsaugoti sutartinius santykius patvirtina faktas, kad ieškovas nuolat telefonu bendravo su atsakove ir prašė atsakovės pratęsti sutarties mokėjimo terminus. Ieškovas vėlavo mokėti sutarties įmokas dėl susidariusių laikinų finansinių sunkumų, apie kuriuos atsakovai buvo informuoti. Finansinius ieškovo sunkumus lėmė objektyvios priežastys, o ne ieškovo tyčinis nenoras vykdyti sutartį. Byloje pateikti duomenys liudija, kad yra galimybės toliau vykdyti sutartį.
8.4. Teismas neteisingai vertino situaciją, o atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, kadangi likęs įsiskolinimas buvo nedidelė suma, palyginus ją su visos likusios sutarties suma. Ieškovo nuomone, padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, todėl sutarties nutraukimas yra neproporcingas ir pažeidžiantis ieškovo teises. Toks pažeidimas, kai sutartis vienašališkai nutraukiama dėl nedidelės susidariusios skolos, teismų praktikoje nėra laikomas esminiu.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Gelvora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, dėl ko teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl ieškinio senaties atnaujinimo.
9.2. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad sutarties 8.2.1.1 p. įtvirtinta sąlyga yra teisėta, taip pat, jog ieškovo įvykdytas sutarties pažeidimas (kredito įmokų nemokėjimas), laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, todėl AB Parex bankas teisėtai nutraukė sutartį.
9.3. Sutarties 8.2.1 p. šalys susitarė, kad 8.2.1 p. numatyti atvejai bus laikomi esminiais sutarties pažeidimais, kuriems esant kreditorius įgis teisę nutraukti sutartį.
9.4. Ieškovas itin ilgą laikotarpį atsakovei neatlieka jokių įmokų, todėl atotrūkis tarp faktinio ir pažadėtojo sutarties vykdymo yra itin didelis, kas galutinai sustiprina įsitikinimą, kad ieškovas finansiškai nėra pajėgus toliau vykdyti sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo (CK 1.131 straipsnis) ir dėl teisės nutraukti sutartį pažeidus jos sąlygas (CK 6.217 straipsnis).
12. Nustatyta, kad ieškovas būsto kreditavimo sutartis sudarė 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 2006 m. gruodžio 28 d. Bendra suteikto būsto kredito suma sudarė 60 717,61 Eur. Ieškovui pagal paskolos grąžinimo grafiką reikėjo mokėti po 649,80 Lt (188,19 Eur) per mėnesį (prijungtos civ. bylos Nr. 2-207-887/2020, b.l.58). Tačiau ieškovas pradėjo nemokėti visų pagal grafiką nustatytų įmokų, 2007 m. gruodžio 20 d. jo įsiskolinimas buvo 7221,37 Lt (2 091,45 Eur).
13. Pažymėtina, kad ieškovas savo ieškinio pareiškime konkrečiai nenurodo, kada jam tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą - sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčo sutarties nutraukimą vėliausiai 2008 m. sausio 28 d., taip teismas sprendė iš kreditoriaus AB Parex banko pranešimų ieškovui apie sutarties nutraukimą (2008 m. sausio 24 d. „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ ir 2008 m. sausio 28 d. „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ (b. l. 70, 71)), kuriuos pats ieškovas pateikė į bylą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Net jeigu laikyti, kad paminėtų pranešimų ieškovas nebuvo gavęs, tai neabejotinai ieškovas apie sutarties nutraukimą turėjo sužinoti gavęs 2008 m. birželio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį parduoti ieškovui ir jo žmonai priklausantį nekilnojamąjį turtą, ir tokiu būdu iš paminėtų asmenų išieškoti įsiskolinimą.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė byloje CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą ir pagrįstai skaičiavo ieškinio senatį nuo subjektyviojo momento - ieškovo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisių pažeidimą. Skaičiuojant net ir nuo 2008 m. birželio 10 d. (teismo hipotekos skyriaus priimtos nutarties pradėti išieškojimą), dešimties metų terminas suėjo 2018 m. birželio 10 d., o ieškinys šioje byloje pateiktas tik 2020 m. birželio 18 d., t. y. praleidus terminą dvejais metais. Ieškovo nurodomos priežastys, dėl kurių jis prašo terminą atnaujinti, o būtent keleto kreditorių pasikeitimas prievolėje, yra nepakankamos ir neduodančios pagrindo terminą atnaujinti, nes CK 1.128 straipsnyje yra nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos.
15. Pastebėtina, kad ieškovas analogišką ieškinį buvo pateikęs Alytaus apylinkės teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. (praleidęs ieškinio senatį apie vienerius metus), tačiau į paskirtą teismo posėdį neatvyko, dėl ko teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, ir ieškovas šios nutarties neskundė.
16. Apeliantas nurodo ir tai, kad tikėjosi sutarties atnaujinimo, net buvo sudaręs sutartį su A. K. Unija, todėl ieškinio anksčiau neteikė. Iš 2019 m. balandžio 26 d. ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymo kreditoriui UAB „Gelvora“ matyti, kad skolininkai siūlė sumokėti 25 000 Eur, o likusią skolos dalį prašė nurašyti, tačiau kreditorė su tokiu pasiūlymu 2019 m. gegužės 13 d. nesutiko, nurodė, kad nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. iš skolininkų iš viso yra gauta 18 785,36 Eur, likusi skola 63 425,55 Eur. Kolegijos nuomone, šalių derybos, apsikeitimas raštais, ieškovo susitarimai su kitais asmenimis, neturi reikšmės ieškinio senaties skaičiavimui.
17. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo kaip vartotojo teises, nes savo iniciatyva neatliko vartojimo kredito sutarties nesąžiningų sąlygų kontrolės ir nepripažino nesąžininga bei negaliojančia vartojimo kredito sutarties 8.2.1.1 p. sąlygos, kuri nurodo, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ar kitų mokėjimų.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad vartotojas turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas. CK 6.228-4 straipsnio 2 dalyje nurodytos prezumpcijos, kurias nustačius preziumuojama, kad sąlyga nesąžininga. Ieškovas šioje byloje nenurodė, pagal kurią prezumpciją jis laiko nesąžininga sutarties 8.2.1.1. punkto sąlygą, taip pat nenurodė ir kitų pagrindų, leidžiančių manyti, kad sąlyga nesąžininga. Bendrąja prasme nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju sutarties 8.2.1.1.p. sąlyga yra aiškiai suformuluota, ieškovui buvo žinoma jau sudarant/pasirašant sutartį, šalių teisių ir pareigų pusiausvyra šia sąlyga nėra pažeidžiama, todėl teismas pagrįstai nematė pagrindo pripažinti sąlygą nesąžininga ir negaliojančia.
19. Apeliantas akcentuoja aplinkybę, kad sutarties nutraukimo metu (2008 m. sausio 28 d.) jo neįvykdytas įsipareigojimas buvo nedidelės vertės palyginti su viso suteikto kredito suma. Tačiau su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Sutarties nutraukimo metu, 2008 m. sausio 24 d. ieškovas buvo nesumokėjęs 2 134,19 Eur įmokų ( t.1, b.l.70), kai vieno mėnesio įmoka turėjo būti 188,19 Eur, kitaip tariant, sutarties nutraukimo metu ieškovo įsiskolinimas buvo apytikriai už 11 mėnesių, o tai yra kur kas daugiau, negu kad sutartyje numatytas 1 mėnesio (30 dienų) vėlavimas.
20. Pažymėtina ir tai, kad nuo sutarties nutraukimo jau praėjo daugiau kaip 10 metų, ieškovo namas dar nėra parduotas pagal hipotekos nutartį, vadinasi, per visą dešimties metų laikotarpį apeliantas galėjo ieškoti susitarimo su kreditoriumi, mažinti įsiskolinimą arba padengti jį tokiu būdu išvengdamas būsto pardavimo.
21. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sąlygas (CK 6.228-4 straipsnis), sutarčių nutraukimo bendrąsias sąlygas (CK 6. 217 straipsnis), ieškinio senaties taikymą (CK 1.125, 1.126, 1.131 straipsniai), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), bylinėjimosi išlaidų vertinimą ir paskirstymą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
22. Atsakovas duomenų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą sudarė 19,62 Eur, jos priteistinos iš apelianto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 19,62 Eur ( devyniolika eurų ir 62 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.