Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. e2-206-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-04Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
e2-206-178/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35660-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Atsakovas
SIA „Kebabs Fix“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-206-178/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-35660-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės SIA „Kebabs Fix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje e2-4338-565/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Dentuva“ ir SIA „Kebabs Fix“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ozantis“ 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms BUAB „Dentuva“ ir SIA „Kebabs Fix“ prašydama solidariai iš atsakovių ieškovės naudai priteisti 27 821,97 Lt skolą; 1 961,41 Lt delspinigių; 12 571,24 Lt baudą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovė ir SIA „Kebabs Fix“ sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė SIA „Kebabs Fix“ nuomojosi negyvenamąsias patalpas prekybos centre Ozas. 2013 m. sausio 29 d. ieškovė, SIA „Kebabs Fix“ ir UAB „Kebab Fix“ (dabartinis pavadinimas UAB „Dentuva“) pasirašė Pakeitimą Nr.1, kurio pagrindu visos SIA „Kebabs Fix“ teisės ir pareigos pagal nuomos sutartį perėjo naujajam nuomininkui UAB „Kebab Fix“. Pakeitimo Nr. 1 5.1 punktas numatė, kad sutartį perleidęs nuomininkas SIA „Kebabs Fix“ ir toliau atsako solidariai su nauju nuomininku UAB „Kebab Fix“ už visų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymą, kurie kyla iš perleistos nuomos sutarties, todėl susidaręs įsiskolinimas priteistinas solidariai iš SIA „Kebabs Fix“ ir UAB „Kebab Fix“.

Atsakovė SIA „Kebabs Fix“ 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikė priešieškinį prašydama pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 29 d. tarp SIA „Kebabs Fix“, UAB „Ozantis“ ir UAB „Kebab Fix“ pasirašyto Pakeitimo Nr. 1 (Sutarties perleidimas) prie nuomos sutarties 5.1 sąlygą. Atsakovė sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovę SIA „Kebabs Fix“ iki 2015 m. spalio 2 d. apmokėti priešieškinį 327 Eur žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad atsakovė SIA „Kebabs Fix“, prašydama panaikinti nurodytą Pakeitimo Nr. 1 prie nuomos sutarties sąlygą, siekia išvengti solidarios atsakomybės už UAB „Kebab Fix“ (dabar – UAB „Dentuva“) neįvykdytus įsipareigojimus pagal perleistą nuomos sutartį, todėl ginčą pripažino turtiniu ir nustatė, kad už priešieškinį turėjo būti sumokėtas 368 Eur dydžio žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė SIA „Kebabs Fix“ (toliau– apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Aplinkybė, kad apeliantė siekia išvengti solidariosios atsakomybės savaime nereiškia turtinio priešieškinio pobūdžio. Jei apeliantė priešieškinio reikalavimą būtų pareiškusi iki ieškinio pareiškimo, reikalavimas būtų vertinamas kaip kitos kategorijos, o ne turtinis ginčas, todėl nedera diskriminuoti priešieškinio reikalavimo ir apmokestinti jį didesniu žyminiu mokesčiu.

2. Teismas netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, nes bylos dėl pripažinimo (negaliojančiu) priskirtinos kitų ginčų kategorijai.

3. Priešieškiniu neprašoma taikyti restituciją, todėl apskaičiuojant žyminį mokestį, netaikytinas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas.

4. Taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 suformuota taisyklė, kad jeigu ieškiniu neprašoma priteisti lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Ozantis“ atsiliepime nesutiko su atskiruoju skundu bei pažymėjo, jog priešieškiniu siekiama išvengti turtinės prievolės, todėl reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip turtinį.

Atsakovė BUAB „Dentuva“ (buvęs pavadinimas UAB „Kebab Fix“) atsiliepime prašė dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkstamo žyminio mokesčio sumokėjimui, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-945-117/2015).Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Ieškovui tinkamai neįgyvendinus teisės į teisminę gynybą sąlygų, bet trūkumams esant tokio pobūdžio, kurie gali būti ištaisyti, taikomas procesinis ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str.). Nustatytą ieškinio/priešieškinio trūkumą pašalinus per teismo nustatytą terminą, ieškinys/priešieškinis laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtiniuose ginčuose mokamas žyminio mokesčio dydis priklausomai nuo ieškinio sumos: iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė negatyviu priešieškinio reikalavimu dėl pripažinimo (sutarties sąlygos negaliojančia) siekia išvengti solidarios atsakomybės už neįvykdytus įsipareigojimus pagal perleistą nuomos sutartį - ji, patenkinus priešieškinio reikalavimą, išvengtų solidarios prievolės, kuri siekia 12 266,75 Eur dydį, vykdymo. Dėl šios priežasties sprendė, jog ginčas yra turtinis, bei nustatė apeliantei terminą trūkstamo 327 Eur žyminio mokesčio sumokėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės reiškiamo priešieškinio reikalavimų esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir teismų išaiškinimus bei pagrįstai nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti.

Apeliantės nuomone, nagrinėjama byla dėl pripažinimo (sandorio sąlygos negaliojančia) priskirtina kitų ginčų kategorijai, o pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014. Apeliacinės instancijos teismas tokių argumentų nepripažįsta pagrįstais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, jog ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus, ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad konkreti turtinė prievolė pasibaigusi ar jos neatsirado, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis.

Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 29 d. tarp apeliantės, UAB „Ozantis“ ir UAB „Kebab Fix“ pasirašyto Pakeitimo Nr. 1 (Sutarties perleidimas) prie nuomos sutarties 5.1 sąlygą, nustatančią, kad sutartį perleidusi apeliantė ir toliau atsako solidariai su nauju nuomininku UAB „Kebab Fix“ už visų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymą, kurie kyla iš perleistos nuomos sutarties. Akivaizdu, jog padariniai, pripažinus šią sutarties sąlygą negaliojančia, bus turtinio pobūdžio - apeliantė išvengs solidarios ieškovės nurodomos turtinės prievolės vykdymo, t. y. pagal nuomos sutartį susidariusios skolos, delspinigių, baudos mokėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimą pripažino turtiniu ir nurodė, jog už priešieškinį turėjo būti sumokėtas 368 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. 3 procentai nuo reikalavimo sumos. Šiame kontekste pastebėtina, kad būtent dėl turtinių ginčo išsprendimo padarinių CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, nustatantis žyminį mokestį (143 Eur) už ieškinius dėl sutarčių modifikavimo, netaikytinas. Apeliantės teiginys, jog nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 suformuota taisyklė, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas (tik) ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą, yra nepagrįstas, nes yra paimtas atskirai iš tos nutarties motyvų visumos. Toje byloje buvo sprendžiamas (kitoks nei nagrinėjamas) klausimas dėl ieškinio CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), prašant pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Kasacinis teismas nurodė, kad tokiu atveju, „...teismo sprendimu kasatoriui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos...“, taigi, ir tuomet reikalavimo pobūdis buvo vertinamas inter alia turtinės naudos (ne)gavimo kontekste.

Dėl kitų atskirajame skunduose išdėstytų argumentų, kaip nepaneigiančių pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų teisingumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ginčo kvalifikavimo klausimą bei pagrįstai nustatė terminą priešieškinio trūkumų pašalinimui, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kadangi terminas trūkumų šalinimui yra pasibaigęs, apeliantei nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutarčiai įvykdyti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei SIA „Kebabs Fix“ terminą iki 2016 m. vasario 15 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje nurodytą priešieškinio trūkumą.

Teisėjas Alvydas Poškus