Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

nuteistajam K. B. ir jo gynėjui advokatui Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Ruslano Mazurovo ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-11-08 nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) bauda.

R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš nuteistojo K. B. priteista 5 000 Eur ir iš nuteistojo R. K. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. M..

Iš nuteistųjų K. B. ir R. K. priteista po 450 Eur išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam D. M..

Nuspręsta iš nuteistųjų K. B. ir R. K. išieškoti po 21,63 Eur išlaidų byloje dalyvavusios liudytojos I. K. ir po 8,32 Eur išlaidų byloje dalyvavusios liudytojos K. D. kelionės išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. B. ir R. K. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, 2017-09-23, apie 23.45 val., viešoje vietoje – kavinėje „Pajūrio žibintas“, esančioje J. Basanavičiaus g. 36, Palangoje, įžūliu elgesiu be jokios pateisinamos priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. K. B. sudavė rankoje laikomo peilio galu vieną smūgį D. M. į pakaušį, D. M. nuo suduoto smūgio parkrito ant grindų, tuomet K. B. ant jo užkrito. Tuo pat metu R. K. ne mažiau kaip tris kartus spyrė nukentėjusiajam D. M. į dešinį šoną. Nukentėjusiajam D. M. atsistojus, K. B. trenkė D. M. kumščiu į kairę veido pusę ir jis nukrito dar kartą. Tokiais smurtiniais veiksmais K. B. D. M. padarė muštines pakaušio ir kairio skruosto žaizdas, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniame klube, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Taigi, bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nustatė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio surašymo metu buvo šališkas, šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos perkeltos į BPK 58, 59 straipsnius, kuriuose detalizuotai pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Aptariamoje teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Be to, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr.2K-414/2010). Tokios pačios praktikos laikomasi Europos žmogaus teisių teismo sprendimuose: 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009-10-15 sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06. Nešališkumo principo esmė yra ta, kad byla turi būti išnagrinėta taip, kad nekiltų jokių tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių abejonių dėl nuosprendį priėmusio teismo nešališkumo, nepriklausomai nuo to, koks sprendimas yra priimtas.

8. Šioje byloje nėra konkrečių duomenų, kad byla buvo išnagrinėta esant Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teismo šališkumo atvejams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų. Tačiau, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, yra pagrindas išvadai, kad nustatyti nuosprendžio surašymo trūkumai bei kiti nuosprendyje išdėstyti teiginiai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuosprendis priimtas esant objektyviojo šališkumo pagrindams, dėl to jis negali būti laikomas teisėtu. Visų pirma pažymėtina, kad savo forma ir turiniu nuosprendis privalo atitikti BPK 303–307 straipsniuose išdėstytus ir oficialiems dokumentams keliamus reikalavimus, jis turi būti logiškas, aiškus, išsamus, įtikinamas ir, kaip nurodyta šios nutarties 5 punkte, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. Patikrinus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-11-08 nuosprendžio turinį bei jo formą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, surašydamas nuosprendį padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl to skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

9. Apylinkės teismas, pripažindamas K. B. ir R. K. kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad įvertino įrodymus ir padarė išvadas, tačiau teismo nurodyto įrodymų vertinimo negalima laikyti tinkamu ir pagrįstu teisiniais argumentais.

10. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savarankiškais įrodymais laikė bei vertino prokuroro, nukentėjusiojo atstovo ir nuteistųjų gynėjų baigiamąsias kalbas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baigiamosios kalbos nėra savarankiški įrodymai, kurie vertinami visų kitų įrodymų kontekste. Pagal BPK 293 ir 324 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas baigiamųjų kalbų metu bylos nagrinėjimo teisme dalyviai paprastai pateikia savo išvadas dėl įrodymų tyrimo rezultatų, išdėsto teismui savo samprotavimus ir vertinimus apie kaltinimo teisingumą ir pagrįstumą. Baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai turi reikšmės formuojantis teisėjo vidiniam įsitikinimui, teisingo sprendimo priėmimui, tačiau šių klausimų išsprendimas yra teismo prerogatyva.

11. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Minėta, kad šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad vertinant įrodymus svarbu ne tik juos išvardyti, bet ir įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai bei teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai ir turi sudaryti logišką visumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs teismo priimto sprendimo (baigiamojo teisės akto) ypatingąją svarbą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio ir kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia (be kita ko), konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, tinkamo teisinio proceso, teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo principus, pažymėjo, kad „teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tai reiškia, kad oficialiai skelbiant teismo nuosprendį jame turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas“. Taip pat minimame nutarime nurodoma, kad „iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse“.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nuosprendį grindė ne objektyviai nustatytais duomenimis, o prielaidomis. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „tikėtina po pirmo konflikto įvyko antras konfliktas, t. y. jei D. M. nebūtų sužalotas, tikėtina, kad R. K. nebūtų buvęs sužalotas peiliu“. Be to, nors teisiamuosiuose posėdžiuose kaip liudytojai buvo apklausti ir N. N., R. P., A. N., K. B., L. K., M. B., J. K., tačiau šių asmenų parodymai ir jų nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje apskritai nebuvo vertinami, neatsižvelgta į minėtų asmenų nurodytas konflikto tarp K. B., R. K. ir D. M. aplinkybes. Teismas skundžiamame nuosprendyje išvadas padarė tik įvertinęs specialisto išvadas dėl D. M. sužalojimo, eksperto paaiškinimą dėl išvadų, liudytojų M. M., K. D. ir A. G. parodymus, tačiau nepateikė detalios šių parodymų analizės ir vertinimo, minėta, ir kitų byloje esančių įrodymų vertinimo, o vadovaudamasis tik eksperto, liudytojų M. M., K. D. ir A. G. parodymais padarė išvadas dėl K. B. ir R. K. kaltės padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, skundžiamame nuosprendyje iš esmės nenurodė jokių motyvų, argumentų ir paaiškinimų, kodėl nesivadovavo ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, išskyrus M. M., K. D. ir A. G. parodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas.

13. Dėl šių nurodytų priežasčių nuosprendyje liko netinkamai įvertinti, nemotyvuoti ir prieštaringi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Visa tai nagrinėjamu atveju neabejotinai patvirtina teisėjo netinkamą požiūrį į bylos nagrinėjimo ribų nustatymą, jo abstraktų įrodymų vertinimą, nepateikiant išsamios įrodymų analizės ir pagrįstų teisiniais argumentais išvadų. Dėl nuodytų priežasčių apylinkės teismo nuosprendyje išdėstyti nemotyvuoti ir prieštaringi ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys galėjo būti netinkamai įvertinti. Nuosprendžio surašymo ydingumas, išsamiai neišdėstant bylos nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, nepateikiant jų išsamios analizės bei argumentuotų išvadų, kitų būtinų nuosprendžio surašymo reikalavimų nesilaikymas sudaro prielaidas manyti, kad teismas nagrinėdamas bylą galėjo būti šališkas.

14. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduodant į teismą, nei K. B., nei R. K. nebuvo inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva analizavo abiejų nuteistųjų veiksmų atitiktį minėto straipsnio dispozicijai, konstatavo, kad padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta, be kita ko, ir į žmogaus sveikatą, tačiau, įvertinęs BK 140 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies konkurenciją, pripažino, kad nagrinėjamu atveju BK 284 straipsnio dispozicija apima ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl konstatavo, kad veika kvalifikuotina pagal 284 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas K. B. ir R. K. veiksmus vertinti ir BK 140 straipsnio 1 dalies prasme. Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-441/2014, 2K-526/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016). Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Padarytos veikos perkvalifikavimas nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą, jei iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių siaurinama tik kaltinimo apimtis (kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis). Apie tokią veikos perkvalifikavimo galimybę teisiamajame posėdyje iš anksto nepranešama. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte K. B. ir R. K. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kaltinamųjų neinformavęs apie jų veiksmų atitikties BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijai vertinimą, savo iniciatyva svarstė jų veiksmų atitiktį minėtam baudžiamajam įstatymui.

15. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad nuo 2017-01-01 BK 284 straipsnis buvo pakeistas, t. y. BK 284 straipsnio 2 dalis neteko galios, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodo, kad K. B. ir R. K. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau rezoliucinėje dalyje abu asmenys yra nuteisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

16. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir surašant apkaltinamąjį nuosprendį buvo padaryta procesinių klaidų, kurių pobūdis sudaro pagrindą daryti išvadas apie galimą teismo šališkumą, dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai yra esminiai, šiuo konkrečiu atveju sudaro objektyviojo šališkumo požymį ir tokie pažeidimai teismui sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą procesinį sprendimą. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija tenkina nuteistojo K. B. gynėjo ir prokuroro prašymus, skundžiamas teismo nuosprendis panaikinamas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, o byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nuosprendį nurodytu pagrindu, apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistųjų kaltės nenagrinėjami, kadangi šie klausimai bus sprendžiami bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu,

nutaria:

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-11-08 nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.