Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gelmės vanduo“ ieškinį atsakovui K. C. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VMI atliko ieškovės mokestinį patikrinimą dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (ieškinyje nurodoma klaidinga 2015 m. gruodžio 31 data) ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (13.2) FR0682-506 patvirtino patikrinimą aktą. Šiuo sprendimu priskaičiuota 34 256,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 4 089,59 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 17 128 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos, 5 218,24 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 845,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 2 609 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudos, 7 428,28 Eur pelno mokesčio, 631 Eur pelno mokesčio delspinigių, 3 714 Eur pelno mokesčio baudos, 76,88 Eur įmokų į Garantinį fondą, 5,97 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 38 Eur įmokų į Garantinį fondą baudos.

Pagal FNTT specialisto išvadoje fiksuotus duomenis, gautus apklausiant fizinius asmenis, kurie galėjo naudotis ieškovės paslaugomis, ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad UAB „Gelmės vanduo“ iš viso nedeklaravo 286 580,30 Lt (82 999,39 Eur) apmokestinamųjų pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nedeklaravo 60 181,74 Lt pardavimo PVM. Sprendime nurodoma, kad „FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotyje atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. Alytaus gyventojas K. C. g. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis bendrovės „Gelmės vanduo“ (JAR kodas 302880538), reg. Kalniškės g. 19-416, Alytuje, direktoriumi, organizavo įmonės veiklą taip, kad dalis pajamų už įrengtus vandens gręžinius nebuvo apskaityti įmonės apskaitoje. Įmonė užsiima vandens gręžinių įrengimu fiziniams asmenims, už gręžinio įrengimą gauna nuo 4000 iki 12000 Lt pajamų, tačiau dokumentų, t. y. PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus neišduoda ir gautų pajamų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaito. Tuo būdu įmonės atsakingi darbuotojai, apgaulingai tvarkydami įmonės apskaitą, vengė valstybei mokėti priklausančius mokesčius.“

Kauno apskrities VMI sprendimu, apibendrinus surinktos priešpriešinės informacijos duomenis apie įmonės vykdytus sandorius, nustatė, kad UAB „Gelmės vanduo“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą, gavo pajamas už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, tačiau neteikė PVM deklaracijų bei nedeklaravo pardavimo PVM. Pagal priešpriešinės informacijos surinkimo duomenis, mokėtojas gavo 25 642 Eur (iš jų PVM 4450,27) pajamų.

Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu, pasinaudojus VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis nustatė, kad tuo metu bendrovės vardu buvo registruotos 5 transporto priemonės. Bendrovės vedamoje apskaitoje kuro sąnaudos buvo apskaitomos pagal EKA čekius, fiksuojant pagal gavimo datą, nedetalizuojant apmokėjimo pagal atskaitingus asmenis. Mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė kelionės lapų, transporto priemonių techninių parametrų, pagal kuriuos fiksuojamos bazinės kuro sunaudojimo normos, nepateikė direktoriaus įsakymu patvirtintų bendrovės veikloje naudojamų transporto priemonių kuro sunaudojimo normų, kuriomis remiantis apskaičiuojamos leidžiamiems atsiskaitymams priskiriamos kuro sąnaudos. Kuro išlaidoms priskirtas visas per 2014 m. įsigytas degalų kiekis 24 320,51 l ir kuro likutis iš 2013 m., kuro apskaitos žiniaraštyje fiksuojant degalų likutį 2014 m. laikotarpio pradžiai: 1 100 l. Kokiais dokumentais ir duomenimis apskaičiuotas, nustatytas ir fiksuotas likutis 2014 m. sausio 1 datai, mokėtojas nepagrindė, nenurodė, kur buvo sandėliuojama 540 L benzino A95E ir 560 l dyzelinio kuro, įsigyto dar 2013 metais. Pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją, visų minėtų bendrovės transporto priemonių kuras – dyzelinas, todėl bendrovės vardu įsigytas kitos rūšies kuras (automobilinės dujos ir benzinas) nebuvo naudojamas bendrovės veikloje ir negali būti priskirtinas bendrovės veiklos sąnaudoms. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovės veikloje galėjo būti naudojama tik transporto priemonė Magirus Deutz. Šiai transporto priemonei laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. nebuvo atlikta techninė apžiūra (toliau – TA), mokėtojas nesikreipė į techninių apžiūrų centrą ir neatliko privalomos TA. TA atlikta tik 2014 m. rugsėjo 16 d. Transporto priemonė, kurios techninė apžiūra neatlikta, negali būti eksploatuojama. Dar dvi transporto priemonės buvo įsigytos 2014 m. spalio mėn.: Isuzu NPR (krovininis automobilis iki 3,5 t), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Space Gear (keleivinis automobilis), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitos krovininės transporto priemonės įsigytos 2015 m. birželio mėn., t. y. 2014 metų laikotarpiu nebuvo eksploatuojamos. VMI analizuojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų kuro sąnaudų vertę, kuri apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis“ (atsakingas K. C.) fiksuota bendra 88 634,19 Lt suma, nustatyta, kad bendrovės apskaityta kuro sąnaudų grupės vertė 88 634,19 Lt sudarė žymią dalį bendrovės 2014 m. patirtų sąnaudų, kurias bendrovė priskyrė leidžiamiems atsiskaitymams. Kauno apskrities VMI sprendime apibendrinusi kuro sąnaudų perskaičiavimo rezultatus, pagal mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, nustatė, kad 2014 m. leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama 4 261,93 Lt (2443,39 Lt + 1818,54 Lt) kuro įsigijimo sąnaudų. UAB „Gelmės vanduo“ 2014 m. laikotarpiu savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė kuro įsigijimo išlaidas iš viso už 102 090,40 Lt, nors veikloje naudojo tik dalį įsigyto kuro. Taigi, 2014 m. leidžiamiems atskaitymams galėjo būti priskirta 4 261,93 Lt kuro sąnaudų suma, o visa kuro išlaidų vertę sudarė 88 634 Lt, o tai reiškia, kad atsakovas likusį kurą sunaudojo savo asmeninėms reikmėms. Tokiais veiksmais atsakovas įmonei padarė 84 372 Lt (24 435,82 Eur) žalą.

Kauno apskrities VMI sprendimu nustatė, kad atsakovas prie leidžiamų atskaitymų priskyrė sąnaudas, kurios nebūdingos UAB „Gelmės vanduo“, mano, kad atsakovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms tenkinti: 9 233,04 Lt pagal UAB „Osbelna“ 2014-08-04 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už stogo dangą, su stogo įrengimu susijusias prekes bei lietaus nuvedimo sistemą. Bendra buhalterinės apskaitos registruose apskaityta sąskaitos suma sudarė 11171,98 Lt; 132,93 Lt pagal UAB „Ermitažas“ 2014-04-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą E500-CI 0035425 už kamštinę sienų dangą; 4 770,29 Lt banko mokamasis pavedimas kelionių agentūrai UAB „NOVATURAS“ už kelionę (Rezervacijos Nr.KN218061) (tarpfilialinis mokėjimas už IB_Pay pavedimą). Sąskaita už kelionę patikrinimui nebuvo pateikta, todėl negalima nustatyti, kas pasinaudojo kelionių agentūros paslaugomis.

Atsakovas, UAB „Gelmės vanduo“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitęs 286 580,30 Lt (82 999,39 Eur) pajamų, savo reikmėms kuro sunaudojęs už 84 372 Lt (24 435,82 Eur) bei išleidęs 14 136,26 Lt (4 094,14 Eur) kitoms savo asmeninėms reikmėms, ieškovei padarė 385 088,56 Lt (111 529,36 Eur) žalą. Žalos dydis ir padarymo aplinkybės bei atsakovo neteisėti veiksmai buvo įrodyti baudžiamajame įsakyme, VMI patikrinimo akte, todėl šios aplinkybės iš naujo neįrodinėtinos.

Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsakovas nesielgė taip, kaip elgtųsi rūpestingas ir sąžiningas bendrovės vadovas, todėl jo veiksmai neapskaitant įmonės pajamų, naudojant bendrovės lėšas savo asmeninėms reikmėms lėmė, jog ieškovė tapo nemoki. Atsakovas, žinodamas, kokia finansinė įmonės padėtis, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Įmonė tapo nemoki, kai įmonei vadovavo atsakovas, tik jo veiksmais iš įmonės turto nebebuvo galima padengti visų kreditorių reikalavimų, todėl jis yra atsakingas už įmonei padarytą žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. įmonės pajamų neapskaitymo, bendrovės lėšų naudojimo savo asmeninėms reikmėms, tiek dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių, jo kaltė yra preziumuojama.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (e. b. l. 97). Per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys patenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Gelmės vanduo“ Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad UAB „Gelmės vanduo“ direktoriumi nuo 2012 m. spalio 5 d. buvo atsakovas K. C..

Motyvuojamoji dalis

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-412-878/2015 nusprendė pripažinti atsakovą kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. (sukčiavimas), 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos vedimas), 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas). Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas ieškovės direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies nurodymus. Alytaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas neįformino 2014 metų spalio mėn. gręžinio išgręžimo ir įrengimo darbų R. J., nesurašė PVM sąskaitos faktūros 10 100 Lt (2 925,16 Eur) sumai, kur 8 347,11 Lt (2 417,49 Eur) pardavimo pajamos ir 1 752,89 Lt (507,67 Eur) pardavimo PVM, šios pardavimo ūkinės operacijos jokiuose apskaitos registruose neįrašė, už išgręžtą ir įrengtą gręžinį gautiems 10 100 Lt (2 925,16 Eur) nesurašė kasos pajamų orderio ar kito pinigų priėmimą pateisinančio dokumento, gauti 10 100 Lt (2 925,16 Eur) bendrovės kasoje neužpajamuoti, 10 100 Lt (2925,16 Eur) gavimo ūkinės operacijos jokiuose apskaitos registruose neįrašė, dalį neapskaitytos 10 100 Lt (2925,16 Eur) sumos panaudojo R. J. gręžinio įrengimui, likusią dalį panaudojo kitoms įmonės reikmėms, nesurašant buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą negalima nustatyti, kam šios 10 100 Lt (2925,16 Eur) piniginės lėšos buvo panaudotos. Taip pat atsakovas neužpajamavo bendrovės kasos knygoje pagal 2014 m. spalio 14 d. kasos pajamų orderį VŠP Nr. 01 gautų 10 620 Lt (3075,76 Eur) ir jų neįrašė į bendrovės apskaitos registrus, dalį neapskaitytos 10 620 Lt (3075,76 Eur) sumos panaudojo gręžinio įrengimui, likusią dalį panaudojo kitoms įmonės reikmėms, nesurašant buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl negalima nustatyti sumokėtų 10 620 Lt (3075,76 Eur) panaudojimo. Atsakovas 2014 m. nuo apskaitoje registruotų 32 100 Lt (9 296,80 Eur) pajamų nepaskaičiavo ir apskaitoje neįrašė 5 571,07 Lt (1 613,50 EUR) pardavimo PVM, nepagrįstai 5 571,07 Lt (1 613,50 Eur) PVM suma padidino bendrovės pajamas. Jis 2014 m. lapkričio mėnesį nuo 2 810,05 Lt (813,84 Eur) pajamų nepaskaičiavo ir apskaitoje neįrašė 487,69 Lt PVM (141,24 Eur) pardavimo PVM, nepagrįstai 487,69 Lt (141,24 Eur) PVM suma padidino bendrovės pajamas, pagal išankstinę sąskaitą faktūrą ir PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai padidino pirkėjo A. P. įsiskolinimą 5 489,95 Lt (1 590 Eur) sumai ir nepagrįstai 4 538,71 Lt (1 314,50 Eur) sudvigubino pajamas. Atsakovas 2014 m. nuo apskaitoje registruotų 80 400 Lt (23 285,44 Eur) pajamų nepaskaičiavo ir apskaitoje neįrašė 13 953,72 Lt PVM (4041,27 Eur) pardavimo PVM, nepagrįstai 13 953,72 Lt (4 041,27 Eur) PVM suma padidino bendrovės pajamas. Atsakovas savo kaltę pripažino visiškai. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).

Iš Kauno apskrities VMI 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. (13.2) FR0682-506 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ matyti, kad Kauno apskrities VMI atliko ieškovės mokestinį patikrinimą dėl pelno ir pridėtinės vertės mokesčių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Kauno apskrities VMI sprendime nurodė, kad pagal FNTT specialisto išvadoje fiksuotus duomenis, gautus apklausiant fizinius asmenis, kurie galėjo naudotis ieškovės paslaugomis, ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad UAB „Gelmės vanduo“ iš viso nedeklaravo 286 580,30 Lt (82 999,39 Eur) apmokestinamųjų pajamų. Tokiais veiksmais atsakovas įmonei padarė 82 999,39 Eur žalą.

Kauno apskrities VMI taip pat nustatė, kad pagal VĮ „Regitra“ pateiktą informaciją, visų bendrovės transporto priemonių kuras – dyzelinas, todėl bendrovės vardu įsigytas kitos rūšies kuras (automobilinės dujos ir benzinas) nebuvo naudojamas bendrovės veikloje ir negali būti priskirtinas bendrovės veiklos sąnaudoms. Kuro išlaidoms priskirtas visas per 2014 m. įsigytas degalų kiekis 24 320,51 l ir kuro likutis iš 2013 m., kuro apskaitos žiniaraštyje fiksuojant degalų likutį 2014 m. laikotarpio pradžiai: 1 100 l. Kokiais dokumentais ir duomenimis apskaičiuotas, nustatytas ir fiksuotas likutis 2014 m. sausio 1 datai, mokėtojas nepagrindė, nenurodė, kur buvo sandėliuojama 540 L benzino A95E ir 560 l dyzelinio kuro, įsigyto dar 2013 metais. Mokestiniam patikrinimui bendrovė nepateikė kelionės lapų, transporto priemonių techninių parametrų, pagal kuriuos fiksuojamos bazinės kuro sunaudojimo normos, nepateikė direktoriaus įsakymu patvirtintų bendrovės veikloje naudojamų transporto priemonių kuro sunaudojimo normų, kuriomis remiantis apskaičiuojamos leidžiamiems atsiskaitymams priskiriamos kuro sąnaudos. Kauno apskrities VMI sprendė, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės veikloje galėjo būti naudojama tik transporto priemonė Magirus Deutz, nes šiai transporto priemonei laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. rugsėjo 15 d. nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl negalėjo būti eksploatuojama. Dar dvi transporto priemonės buvo įsigytos 2014 m. spalio mėn.: Isuzu NPR (krovininis automobilis iki 3,5 t), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mitsubishi Space Gear (keleivinis automobilis), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitos krovininės transporto priemonės įsigytos 2015 m. birželio mėn. VMI analizuojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytų kuro sąnaudų vertę, kuri apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis“ (atsakingas K. C.) fiksuota bendra 88 634,19 Lt suma, nustatyta, kad bendrovės apskaityta kuro sąnaudų grupės vertė 88 634,19 Lt sudarė žymią dalį bendrovės 2014 m. patirtų sąnaudų, kurias bendrovė priskyrė leidžiamiems atsiskaitymams. Transporto priemonė Magirus Deutz per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galėjo nuvažiuoti 2799 km, skaičiuojant vidutiniškai per mėnesį nuvažiuotų km skaičių: rida per laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki liepos mėn. sudarė 1218 km (174 km x 7 mėn.); rida per 2014 m. rugpjūčio mėn. – rugsėjo mėn. sudarė 597 km; rida per 2014 m. spalio mėn. – gruodžio mėn. 984 km (328 km x 3 mėn.). Įvertinus šios markės transporto priemonės kuro sunaudojimo normą 24 l/ 100 km pagal kuro sunaudojimo normų normatyvinę lentelę (Magirus 232 D19L) bei per minėtą laikotarpį nuvažiuotą atstumą (2799 km = 1218 km + 597+984), nustatyta, kad šiuo laikotarpiu transporto priemonė galėjo sunaudoti 671,76 l kuro. Bendrovės pirkimo (kuro įsigijimo) dokumentų (EKA čekių) pagrindu apskaičiuota, kad 2014 m. vidutinė 1 litro dyzelinio kuro kaina sudarė 3,6373 Lt. Tuo būdu, bendrovės veikloje naudotos transporto priemonės Magirus Deutz kuro sąnaudos galėjo sudaryti 2 443,39 Lt (671,76 l x 3,6373 Lt). Transporto priemonė ISUZU per tą patį laikotarpį galėjo nuvažiuoti 2688 km, skaičiuojant vidutiniškai per mėnesį nuvažiuotų km skaičių: rida per laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. 2688 km (896 km x 3 mėn.). Pagal ISUZU markės transporto priemonės kontrolinės (bazinės) kuro sąnaudų normos apskaičiavimą, kontrolinė (bazinė) kuro sunaudojimo norma sudarė 18,60 l/ 100 km bei per tą patį laikotarpį nuvažiuotą atstumą 2688 km, nustatyta, kad minėtu laikotarpiu transporto priemonė galėjo sunaudoti 499,97 l kuro. Tuo būdu, įvertinus vidutinę 1 litro dyzelinio kuro kainą, kuri sudarė 3,6373 Lt, bendrovės veikloje naudotos transporto priemonės ISUZU kuro sąnaudos galėjo sudaryti 1 818,54 Lt (499,97 l x 3,6373 Lt). VMI sprendime apibendrinusi kuro sąnaudų perskaičiavimo rezultatus, pagal mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, nustatė, kad 2014 m. leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama 4 261,93 Lt (2443,39 Lt + 1818,54 Lt) kuro įsigijimo sąnaudų. UAB „Gelmės vanduo“ 2014 m. laikotarpiu savo buhalterinėje apskaitoje apskaitė kuro įsigijimo išlaidas iš viso už 102 090,40 Lt, nors veikloje naudojo tik dalį įsigyto kuro. Taigi, 2014 m. leidžiamiems atskaitymams galėjo būti priskirta 4 261,93 Lt kuro sąnaudų suma, o visa kuro išlaidų vertę sudarė 88 634 Lt, o tai reiškė, kad atsakovas likusį kurą sunaudojo savo asmeninėms reikmėms. Tokiais veiksmais atsakovas įmonei padarė 84 372 Lt (88 634 – 4 261,93) (24 435,82 Eur) žalą.

Taip pat Kauno apskrities VMI nustatė, kad atsakovas prie leidžiamų atskaitymų priskyrė sąnaudas, kurios nebūdingos ieškovės veiklai. Atsakovas panaudojo savo asmeninėms reikmėms tenkinti 9 233,04 Lt pagal UAB „Osbelna“ 2014-08-04 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už stogo dangą, su stogo įrengimu susijusias prekes bei lietaus nuvedimo sistemą; 132,93 Lt pagal UAB „Ermitažas“ 2014-04-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą E500-CI 0035425 už kamštinę sienų dangą; 4 770,29 Lt banko mokamasis pavedimas kelionių agentūrai UAB „NOVATURAS“ už kelionę (rezervacijos Nr. KN218061) (tarpfilialinis mokėjimas už IB_Pay pavedimą). Sąskaita už kelionę patikrinimui nebuvo pateikta, todėl negalėjo nustatyti, kas pasinaudojo kelionių agentūros paslaugomis. Spręstina, kad iš viso atsakovas savo asmeninėms reikmėms iš įmonės sąskaitos išleido 14 136,26 Lt (9 233,04 + 132,93 + 4 770,29) (4 094,14 Eur).

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (ar jo dalimi), turi teisę per 20 dienų po to, kai buvo įteiktas šis sprendimas, jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skundė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, todėl su sprendimu sutiko.

Teismas yra įsitikinęs, kad, pasitvirtinus byloje esančių dokumentų turiniui, būtų pagrindas spręsti, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, UAB „Gelmės vanduo“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitęs 82 999,39 Eur pajamų, savo reikmėms kuro sunaudojęs už 24 435,82 Eur, kitoms savo asmeninėms reikmėms išleidęs 4 094,14 Eur įmonės lėšų, pastarajai padarė 111 529,36 Eur žalos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. įmonės pajamų neapskaitymo, įmonės lėšų naudojimo savo asmeninėms reikmėms, ir ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1375-480/2017 iškėlė UAB „Gelmės vanduo” bankroto bylą. Atsakovas nesielgė taip, kaip elgtųsi rūpestingas ir sąžiningas bendrovės vadovas, todėl jo veiksmai neapskaitant įmonės pajamų, naudojant bendrovės lėšas savo asmeninėms reikmėms lėmė, jog ieškovė tapo nemoki. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos įmonei atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Ieškovės reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 111 529,36 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 1 811 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gelmės vanduo“, įmonės kodas 302880538, iš atsakovo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111 529,36 Eur (šimtą vienuolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 36 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 818,16 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 16 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo atsakovas turi teisę paduoti teismui CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimą per 20 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali apskųsti ieškovė.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti šalims.