Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
1S-155-594/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00530-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. J.
Byla Nr. 1S-155-594/2016
Proceso Nr. 1-20-9-00530-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria nuteistojo R. J. prašymas dėl nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo atidėjimo, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme, įpareigojant nuteistąjį visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 1p., 5 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. J. nukentėjusiajam M. S. priteista 2896,20 eurų neturtinei žalai ir 43,15 eurų turtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai – 490,64 eurų už nukentėjusiojo M. S. gydymą, VSDFV KS – 206,38 eurų už nukentėjusiajam M. S. išmokėtą ligos pašalpą.

2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas, pakeičiant nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančią kaltinimo formuluotę „veikdamas bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu“ šį asmenį įvardijant kaip asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą. Kitoje dalyje 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktas nepakeistas.

2015 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo R. J. prašymas dėl 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo atidėjimo 1 metams, tačiau 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi šis nuteistojo prašymas buvo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis R. J. prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir jo prašymą dėl 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo atidėjimo tenkinti.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į jo sunkią materialinę padėtį, į tai, kad jis neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau jis yra dirbantis, todėl akivaizdu, kad jo finansinė padėtis gerės, kuo vadovaujantis, ir buvo prašoma civilinio ieškinio mokėjimą atidėti vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 1 d., ir išdėstyti jo mokėjimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. birželio 16 d. nuosprendį, vadovaudamasis komentuojamu BPK 115 str., iš R. J. nukentėjusiajam M. S. priteisė 2896,20 eurų neturtinei žalai ir 43,15 eurų turtinei žalai atlyginti, Kauno teritorinei ligonių kasai – 490,64 eurų už nukentėjusiojo M. S. gydymą, VSDFV KS – 206,38 eurų už nukentėjusiajam M. S. išmokėtą ligos pašalpą. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka aukštesniajam teismui, tačiau Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo R. J. apeliacinis skundas buvo atmestas, o 2015 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendis, po jo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo aukštesnės instancijos teisme, įsiteisėjo ir buvo perduotas vykdymui.

Analizuojamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į BPK 113 str. nuostatas, pagal kurias, tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (toliau - CPK), jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl analizuojamu atveju prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis būtent šio kodekso normomis. CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Kaip teisingai savo skundu teigia nuteistasis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo skundo argumentus, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus civilinio ieškinio mokėjimą bei išdėsčius jį dalimis remiantis R. J. prašyme išdėstytais argumentais, būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės. Remiantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis, akivaizdu, kad atidėti ar išdėstyti sprendimo, susijusio su civilinio ieškinio atlyginimu nukentėjusiajam, vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, tokių aplinkybių neįžvelgia. Vien tai, kad nuteistasis neturi jokio nekilnojamojo turto, dirbti pradėjo neseniai ir gauna nedidelį, 270,53 eurus siekiantį atlyginimą, nėra pakankamu pagrindu civilinio ieškinio atlyginimo atidėjimui ar jo mokėjimo išdėstymui. Vertinant nuteistojo finansinę padėtį, pažymėtina, jog jis gyvena su savo sutuoktine, jie kartu finansiškai remia ir savo dukterį, studijuojančią universitete, mokėdami už jos studijas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog R. J. gaunamų pajamų pakanka ne tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir finansinei paramai savo dukrai teikti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dirbti pradėjo nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dirba kiek daugiau nei pusmetį, tačiau, atsižvelgiant į teismui pateiktą prašymą, akivaizdu, kad per tą laiką jo materialinė padėtis nepagerėjo, civilinių ieškinių atlyginti jis taip ir nepradėjo. Esant šioms aplinkybėms, jų kontekste įvertinus esminį nuteistojo argumentą, jog ateityje jo finansinė padėtis gerės dėl jo darbo, tokie nuteistojo teiginiai abejotini. Pažymėtina ir tai, kad į nuteistojo turtinę padėtį jau buvo atsižvelgta spendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą.

Vertinant nuteistojo R. J. skundo pagrįstumą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nukentėjusiojo materialinę padėtį. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusysis M. S., gauna nedideles pajamas, iš kurių jam atskaitomi alimentai jo nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems su jų motina, be to, nukentėjusysis dalį savo gaunamų pajamų savo noru skiria savo nepilnamečių vaikų gerovei – perka jiems drabužius bei kitus reikalingus daiktus (baudžiamosios bylos Nr. 1-106-738/2015, t. 2, b. l. 61-67). Tokiu būdu, atidedant sprendimo, susijusio su civilinio ieškinio atlyginimu nukentėjusiajam, vykdymą, nukentėjusiojo M. S. interesai, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį, aukštesniojo teismo įsitikinimu, būtų neproporcingai pažeisti. Darant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje jo ir jo šeimos finansinės gerovės bei interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusiojo interesų, prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi aptariamu atveju žala atsirado dėl nusikaltimo padarymo, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, nuteistojo R. J. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis