Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2538-394/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-01
Bylos Nr.: eI-2538-394/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-03346-2018-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jarūnė Sedalienė, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
Pareiškėjas: R. Č.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“
Advokatai: Jurgita Grigienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2538-394/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03346-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.3; 15.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 1 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,nedalyvaujant pareiškėjai R. Č.,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Jurgitai Grigienei, Pauliui Čerkai

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus atstovei Danutei Puidokienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idavang“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. Č. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”.

Skunde pareiškėja ir pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 1981 m. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas kiaulių kompleksas, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 1996 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 54-6997 buvo atkurtos nuosavybės teisės O. B. (dabar minimas sklypas priklauso R. Č.) į žemės sklypą (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kiaulių fermos sklypu. Žemės reformos metu atkuriant nuosavybės teises nebuvo nustatytos ir į kadastro bylą įrašytos apsauginės zonos aplink kiaulių fermą. Taigi, apsauginės zonos nebuvo tinkamai įformintos. Siekdama nustatyti apsaugos zoną, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius (toliau – ir atsakovas, Kelmės skyrius) 2018 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų” nustatymo Nr. 28SD-1463-(14.28.104.) informavo pareiškėją R. Č., kad jos nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui pagal Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, nustatytina sanitarinė apsaugos zonos riba (XV — pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvuliai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės zonos). Pareiškėja su 2018 m. gegužės 4 d. skundu ir papildomais 2018 m. gegužės 10 d. argumentais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) direktorių, kuriuo ginčijo 2018 m. balandžio 18 d. priimtą raštą „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ Nr. 28SD-1463-(14.28.104.) bei pateikė 2018 m. gegužės 9 d. pastabas, kuriomis nesutiko su 2018 m. balandžio 18 d. sprendime „Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ Nr. 28SD-1463-(14.28.104.) išdėstytomis aplinkybėmis ir sąlygomis. NŽT pateikė 2018 m. liepos 2 d. atsakymą Nr. 1SS-1310-(8.5.) spęsdamas, jog pateikti argumentai neatitinka teisės aktų nuostatų bei yra nepagrįsti. NŽT savo atsakymą grindė realizuotų kiaulių skaičiumi, konstatuodama faktą, jog laikotarpiu nuo 1996-01-01 iki 1997-01-01 (nuosavybės teisių atkūrimo momentu) fermose buvo auginama 12684 vienetų kiaulių, dėl to vadovaudamasis 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 “Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” (ginčo atveju aktuali redakcija nuo 1996-01-11 iki 1996-05-11) 73 punktu vertino, kad pareiškėjos sklypui privalo būti taikoma 1500 m. sanitarinė apsaugos zona. Pareiškėja 2018 m. spalio 15 d. prašymu kreipėsi į NŽT pateikti visą su jos byla susijusią medžiagą. Pareiškėjos atstovas 2018 m. lapkričio 19 d. gavo tarnybos siųstus dokumentus, įskaitant ir 2018 m. spalio 18 d. NŽT Kelmės skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”, kuriuo nuspręsta pakeisti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenis, nustatant specialiąją naudojimo sąlygą. Nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė apsaugos zonų nustatymo reguliavimą: 1981 metais pastatytai fermai pritaikė, ne 1992 m. taikytiną apsauginių zonų nustatymo reglamentavimą, bet 1996 metų apsauginių zonų nustatymo reglamentavimą; nesivadovavo Kelmės rajono bendruoju planu; priėmė neproporcingai pareiškėjos teises varžantį sprendimą, nes gretimam B. J. sklypui apsauginės zonos nenustatyta, nors jis nuo fermos nutolęs arčiau kaip 1000 m; atliko neteisėtą administracinį veiksmą – nepriėmęs sprendimo dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis; priėmė sprendimą nesiremdamas fermos gamybiniu pajėgumu 1981 m., o pasirėmė neaiškios kilmės statistiniais dokumentais apie realizuotą gyvą kiaulių svorį 1996 m.

Skunde nurodyta, jog NŽT Kelmės skyriaus pritaikytas 1996 metų – sklypo nuosavybės teisių atkūrimo momentu – galiojęs Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas teisinis reguliavimas pritaikytas neteisingai – atgaline data. Esamoje situacijoje privalėjo būti nustatyta ta sanitarinė apsaugos zona, kuri buvo nustatyta fermų eksploatacijos pradžioje, arba bent jau ta sanitarinė apsaugos zona, kuri po fermų veiklos pradžios pirmą kartą įtvirtinta teisiniu reguliavimu. Šiuo aspektu, tai yra 1992 metais pirmą kartą nustatyta 500 metrų sanitarinės apsaugos zonos riba. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymas privalo būti sietinas ne su savininko ar su jo nuosavybės teisės turinio pokyčiais, o su pastatais, kuriuose vykdoma ūkine veikla. Vadinasi, visiškai nėra svarbu kada buvo atkurta nuosavybės teisė į sklypą, sanitarinė apsaugos zona pradėjo galioti nuo to momento, kada pastatyti pastatai. Fermos buvo pastatytos 1981 metais, šiuo metu nėra išlikusio teisinio reguliavimo šaltinių, kuriuose galima būtų surasti to meto sanitarinės apsaugos zonos ribas. Pareiškėja sprendžia, šiuo atveju reikia taikyti pirmąją žinomą apsaugos zonos ribą, t. y. 500 m. ribą, kuri pirmą kartą įsigaliojo 1992 m. – priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 343. NŽT Kelmės skyrius, vertindamas byloje esančias aplinkybes, ignoravo privalomus ir galiojančius Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimo sprendinius, kuriais nustatyta 1000 m. sanitarinė apsaugos zona. Atsakovas neproporcingai suvaržė pareiškėjos nuosavybės teisę – jis ignoravo asmenų lygiateisiškumo principą: vienam toje pačioje teritorijoje esančiam sklypui (pareiškėjos žemės sklypui) nustatė sanitarinę apsaugos zoną, o kitam šalimais esančiam sklypui nusprendė nenustatyti sanitarinės apsaugos zonos. Todėl ginčijamas NŽT Kelmės skyriaus sprendimas, pasak pareiškėjos, vertintinas kaip neteisėtas, neatitinkantis nuo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, ir tuo pagrindu jis privalo būti panaikintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde nurodyta, jog atsakovas atliko neteisėtą administracinį veiksmą, nenustatęs sanitarinės apsaugos zonos, ginčijamu 2018 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 28SK-715- (14.28.110.) iš anksto priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjos žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenis, įtraukiant sanitarinę apsaugos zoną. Pareiškėjos manymu, atsakovas pradžioje privalėjo nustatyti sanitarinę apsaugos zoną, ir tik po to imtis veiksmų, kad pakeisti duomenys būtų įrašyti į pareiškėjos sklypo nekilnojamo turto registrą. Todėl tokie valdžios institucijos administraciniai veiksmai, pasak pareiškėjos, vertinti kaip neteisėti, pažeidžiantys administracinę procedūrą, o ginčijamas 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 28SK-715-(14.28.110.) pripažintinas neteisėtu dėl nenuoseklumo ir nepagrįsto pagrindo. Ginčijamas NŽT Kelmės skyriaus sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) t. y. remiasi abejotinomis statistikos departamentui pateiktomis 1996 m. ataskaitomis apie gyvą realizuotą kiaulių svorį. Ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – sprendime nurodytos teisės normos požiūriu jis surašytas ydingai, nes nėra pakankamai aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu nustatyta 1500 m. sanitarinė apsaugos zona. Iš turinio matyti, jog atsakovas vadovaujasi 1996 metų gyvulininkystės ataskaita, kurioje, pasak atsakovo, teigiama, jog nuo 1996-01-01 iki 1997-01-01 iš viso realizuota skerdimui 12684 kiaulės. Pareiškėjai kyla klausimas, kodėl NŽT Kelmės skyrius, priimdamas sprendimą, vadovavosi realizuotų kiaulių skaičiumi, kai tuo tarpu tiek gramatinė, tiek sisteminė (skirtingu laikotarpiu) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 analizė leidžia daryti išvadą, jog kalbama ne apie realizuotas kiaules, o apie auginamą kiaulių skaičių. Kartu su ginčijamu 2018 m. spalio 18 d. sprendimu buvo pateikta statistikos departamento gyvulininkystės ataskaita apie 1996 metais fermose užaugintų kiaulių skaičių, kurioje ranka įrašyti duomenys, bei kurios duomenų neturi pats statistikos departamentas. Pareiškėjai tokie valdžios institucijų veiksmai kelia pagrįstas abejones, dėl to siekiant teisminiu keliu jas išsklaidyti, teismui reikia nustatyti kiaulių skaičių, o atsakovo pateiktas ranka rašytas ataskaitas, atsiradusias po skundų pateikimo ir nesančias statistikos departamente, reikia vertinti kritiškai ir jomis nesivadovauti.

Pareiškėjos atstovai advokatai teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundą ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.246-V O. B. vardu buvo suformuotas 5,53 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2002 metų nuosavybės teise valdo pareiškėja. Tarnybos Kelmės skyriuje 2017 m. sausio 27 d. buvo gautas UAB „Idavang“ prašymas įrašyti žemės sklypams, patenkantiems į UAB „Idavang“ nuosavybės teise valdomo kiaulių auginimo komplekso (toliau – Kompleksas) sanitarinę apsaugos zoną (toliau – ir SAZ), taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą: XV – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos. UAB „Idavang“ kartu su prašymu pateikė sąrašą žemės sklypų, kuriems jų formavimo metu turėjo būti nustatyta minėta SAZ, tačiau to nebuvo padaryta. Taip pat UAB „Idavang“ pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. lapkričio 25 d. išrašą Nr. 40/20813, iš kurio matyti, jog UAB „Idavang“ nuosavybės teise priklauso 11,5329 ha žemės ūkio paskirties (specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai) žemės sklypas, kuriame nuosavybės teise yra registruotas 1981 metais pastatytas Kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). NŽT Kelmės skyrius, išnagrinėjęs žemės sklypų, nurodytų sąraše, suformavimo dokumentus, nustatė, kad daliai nurodytų žemės sklypų jų suformavimo metu turėjo būti įrašyta SAZ, tačiau tai nebuvo padaryta. Tame sąraše buvo ir pareiškėjai priklausantis 5,5300 ha žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Todėl Kelmės skyrius kreipėsi į Tarnybos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pasirinktą vykdytoją – K. K. IĮ „Geoplius“, dėl žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo. Kelmės skyrius vedėjas 2018 m. spalio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.), kuriuo pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatant žemės sklypui taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą XV – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja iš esmės neginčija SAZ nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, o ginčija tik jos dydį, t. y. Nutarimo Nr. 343 teisės normų taikymą laiko atžvilgiu. Pažymėjo, kad Kompleksas buvo pastatytas 1981 metais, o Nutarimas Nr. 343 buvo priimtas tik 1992 metais. Komplekso eksploatacijos pradžioje visa žemė buvo valstybinė, privati žemės nuosavybė atsirado tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradėjus vykdyti žemės reformą. Komplekso atsiradimo metu galiojęs žemės teisinis reguliavimas po Nepriklausomybės atkūrimo neteko galios, todėl pareiškėjos argumentas dėl jo taikymo yra nepagrįstas. Taip pat negalima sutikti ir su pareiškėjos nuomone, jog jos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti taikomas Nutarimo Nr. 343 originalios redakcijos teisinis reguliavimas, įgaliojęs 1992 metais. Pareiškėjai priklausantis 5,5300 ha žemės sklypas buvo suformuotas tik 1996 metais, priėmus Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 246-V. Tuo metu originali Nutarimo Nr. 343 redakcija jau nebegaliojo, nutarimas buvo pakeistas keletą kartų ir žemės sklypo suformavimo metu (duomenys neskelbtini) galiojo Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomos priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo ir, kad svarstant preliminarinius bei kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui, ir jos turi būti įrašomos į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Nutarimo Nr. 343 65 punktas jau nebegaliojo, SAZ dydį reguliavo tuo metu galiojantis 73 punktas. Todėl pareiškėjos argumentas dėl jos sklypui taikytinų apribojimų pagal 1992 metais galiojusį originalios Nutarimo Nr. 343 redakcijos 65 punkto nuostatų taikymą yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja reiškia pretenzijas, kad atsakovas teisės aktus jos sklypo atžvilgiu pritaikė atgaline data, tačiau tuo pačiu nurodo, kad jos sklypui turėjo būti taikomas dar ankstesnis Nutarimo Nr. 343 teisinis reguliavimas, nors tuo metu (1992 metais) žemės sklypas (t. y. apribojimo taikymo objektas) dar neegzistavo. Taip pat atsakovas nurodė, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne dėl apribojimo įrašymo šiuo metu naujai suformuotam žemės sklypui, o siekiant ištaisyti formavimo metu 1996 metais padarytą klaidą ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyti ne naujai taikomą, o sklypo formavimo metu taikytiną, tačiau neįrašytą apribojimą. Sklypo formavimo metu 1996 metais Bendrojo plano sprendiniai dar negaliojo, todėl negalėjo būti pažeisti ginčijamu individualiu administraciniu aktu. Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad neproporcingai buvo suvaržyti asmenų lygiateisiškumo principai, kai toje pačioje teritorijoje esančiam kitam sklypui, priklausančiam B. J., SAZ nebuvo nustatyta, o pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui ji yra nustatoma. Dėl šio argumento pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas kitas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 2002 metais. Kadangi tuo laikotarpiu (nuo 2001-01-01 iki 2004-12-31), vadovaujantis UAB „Idavang“ Kelmės skyriui pateikta informacija ir dokumentais, bendrovė veiklos nevykdė ir kiaulių neaugino, taikyti Nutarimo Nr. 343 XV skyriuje numatytą apribojimą dėl SAZ nustatymo nebuvo teisinio pagrindo; kai tuo tarpu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo metu (duomenys neskelbtini) Komplekse buvo auginama daugiau kaip 12000 kiaulių. Atsižvelgiant į skirtingai susiklosčiusias faktines aplinkybes šių žemės sklypų formavimo metu, skirtingai buvo taikomas ir Nutarimo Nr. 343 teisinis reguliavimas.

Atsakovo nuomone, nebuvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. pažymėjo, kad NŽT Kelmės skyrius vadovavosi tokiais dokumentai ir įrodymais, kuriuos jam pateikė UAB „Idavang“. Mano, jog ataskaitos, kurios iš dokumentų turinio matyti, buvo teikiamos rajono statistikos skyriui, parodo bent minimalų augintų kiaulių skaičių, nes realizuoti galima tik turimus gyvūnus. Tikėtina, kad kiaulių auginama buvo daugiau, negu jų buvo realizuota, tačiau kitokių rašytinių įrodymų gauta nebuvo, todėl priimant sprendimą buvo vadovaujamasi tokiais įrodymais ir tokiais skaičiais, kokie buvo pateikti. Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis yra K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengta žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla, kurioje yra dokumentai, pagrindžiantys ginčijamo sprendimo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus. Todėl nesutinka, kad ginčijamas administracinis aktas yra nenuoseklus ir neaiškus.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo uždarojo bendrovė „Idavang“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nustatant SAZ buvo taikoma tinkama Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos), redakcija; atsakovas, nustatydamas SAZ, nepažeidė Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių; skirtingų sprendimų priėmimas, atsižvelgiant į skirtingas faktines aplinkybes, nėra pagrindas teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo neproporcingai suvaržyta pareiškėjos teisė į nuosavybę ar buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumas; pareiškėja nenurodo nei vienos teisės normos, kuria remiantis teigia, jog NŽT pažeidė administracinę procedūrą, susijusią su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymu į Nekilnojamojo turto registrą; skundžiamas sprendimas pagrįstais objektyviais archyviniais duomenimis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. 1996 metais, kai buvo formuojamas naujas žemės sklypas, kurį valdo pareiškėja, jam, pagal jo formavimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, turėjo būti nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, įskaitant SAZ, susijusias su greta sklypo veikusiu Kiaulių kompleksu. 1996 metais formuojant naują žemės sklypą negalėjo būti vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, kurios tuo metu jau nebegaliojo. Jei formuojant pareiškėjos žemės sklypą nebūtų buvusi padaryta klaida, šiam sklypui 1996 metais būtų buvusi nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga pagal 1996 metais galiojusią Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų redakciją, nes Kiaulių kompleksui tuo metu pagal galiojančius reikalavimus turėjo būti taikoma būtent 1500 m. SAZ. Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovė ignoravo privalomus ir galiojančius Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimo sprendinius, kuriais nustatyta 1000 m sanitarinė apsaugos zona, nurodė, jog Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalis taikoma „registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus“, tačiau Kelmės rajono savivaldybės bendrojo plano pakeitimu nebuvo formuojami nauji sklypai; teritorijų planavimo dokumentu nepakanka nustatyti SAZ, t. y. tiek pagal Žemės įstatymo 22 straipsnį, tiek pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnį SAZ bei šios zonos sąlygotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos laikomos įteisintomis ir galiojančiomis nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu bendruoju planu nustatyta SAZ bei jos sąlygotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo ir nėra iki galo įteisintos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Kaip matyti iš pareiškėjos byloje pateiktų įrodymų, faktinės aplinkybės, susijusios su B. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimu, skiriasi nuo faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos žemės sklypo formavimu. Dėl šios priežasties esant skirtingoms situacijoms galėjo būti ir buvo priimti skirtingi atsakovo sprendimai. Pareiškėja skunde teigia, kad NŽT pradžioje turėjo nustatyti SAZ, ir tik po to imtis veiksmų, kad pakeisti duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau pareiškėja pastarųjų savo teiginių/nuomonės negrindžia nei viena teisės norma, taip pat nepaaiškina, koks konkretus pažeidimas neva tai buvo padarytas ir kaip bei kuo remiantis NŽT turėjo nustatyti SAZ.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamame sprendime paminėti sprendimo priėmimo teisiniai pagrindai, taip pat nurodytas UAB „Idavang“ prašymas bei K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri yra sudėtinė administracinio akto dalis. Šių dokumentų paminėjimas bei pridėjimas prie skundžiamo sprendimo yra pakankamas, kad būtų užtikrintas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymasis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. Č. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 28SK-715-(14.28.110.), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu buvo pakeisti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatant pareiškėjos žemės sklypui papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos.

Pareiškėja skundo reikalavimus grindė keliais pagrindiniais argumentais, t. y. tuo, jog atsakovas 1981 metais pastatytai fermai pritaikė ne 1992 m., o 1996 m. nustatytą apsauginių zonų nustatymo reglamentavimą; atsakovas nesivadovavo Kelmės rajono bendruoju planu; priėmė neproporcingai pareiškėjos teises varžantį sprendimą, nes gretimam B. J. sklypui apsauginė zona nenustatyta, nors jis nuo fermos nutolęs arčiau kaip 1000 m.; atliko neteisėtą administracinį veiksmą – nepriėmus sprendimo dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo, priėmė sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis; priėmė sprendimą nesiremdamas fermos gamybiniu pajėgumu 1981 m., o pasirėmė statistiniais dokumentais apie realizuotą gyvulių svorį 1996 m., todėl priėmė sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 246-V O. B. vardu buvo suformuotas 5,53 ha žemės ūkio paskirties sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuo 2002 m. nuosavybės teise valdo pareiškėja R. Č. Sklypo suformavimo metu žemės sklypui buvo nustatyti apribojimai, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 II skyriuje – Kelių sanitarinės apsaugos zonos, VI skyriuje – Elektros tiekimo linijų apsaugos zonos, XXI skyriuje – Žemės sklypai, kuriuose įrengtos melioracinės (sausinimo, drėkinimo) sistemos bei įrenginiai ir atliekami melioraciniai tyrimai, XXVII skyriuje – Žemės plotai, kuriuose auga miškui nepriskirti želdiniai (giraitės, medžių grupės, krūmai) ir XXIX skyriuje – Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Apribojimas, numatytas XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) – nustatytas ir į viešąjį registrą įrašytas nebuvo. Kelmės skyriuje 2017 m. sausio 27 d. buvo gautas UAB „Idavang“ prašymas įrašyti žemės sklypams, patenkantiems į UAB „Idavang“ nuosavybės teise valdomo kiaulių auginimo komplekso SAZ, taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą – XV – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos. UAB „Idavang“ kartu su prašymu pateikė sąrašą žemės sklypų, kuriems jų formavimo metu turėjo būti nustatyta minėta SAZ, tačiau to nebuvo padaryta. Kelmės skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.), kuriuo pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatant žemės sklypui taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą XV – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinę apsaugos zoną.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad UAB „Idavang“ priklausančiame 11,5329 ha žemės ūkio paskirties (specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypai) žemės sklype nuosavybės teise įregistruotas 1981 metais pastatytas kiaulių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), susidedantis iš pagrindinių pastatų ir statinių, kuriuose laikomos kiaulės: 1) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11) pastatas – Kiaulidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitų registruotų ūkio statinių. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 28SK-145(14.28.110.) UAB „Idavang“ žemės sklypui nuo 2016 m. kovo 9 d. nustatyta Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaipimo įrenginiais arba be jų, sanitarinė apsaugos zona.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad formuojant pareiškėjai dabar priklausantį žemės sklypą, apribojimo, numatyto XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) – nustatyta ir į viešąjį registrą įrašyta nebuvo. Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) jam taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 4.11 punkte nurodyta, kad SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, kurio buvimo vieta nekinta (4.18 punktas), SAZ riba – riba, skirianti SAZ nuo gretimų teritorijų (4.13 punktas). Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltinius. Taisyklių 6 punkte įtvirtinti SAZ ribų nustatymo būdai: 1. atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2. pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. Minėtų Taisyklių 42 punkte nurodyta, kad nustatytos ar patikslintos SAZ (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę organizuoti pareiškėjos žemės sklypo formavimo metu taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą priimant atitinkamą sprendimą.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijoje Nr. (80) 2 „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ pabrėžiama, kad viešojo administravimo subjektas privalo veikti jam suteiktos kompetencijos ribose, įgyvendinant diskreciją turi būti užtikrintas diskrecinių sprendimų teisėtumas, motyvuotumas, nešališkumas ir objektyvumas, užtikrinama asmenų, kuriuos šie sprendimai liečia, lygybė prieš įstatymus, priimamų sprendimų proporcingumas jais siekiamam tikslui, protingo termino reikalavimas administracinės diskrecijos įgyvendinimo procese, kitų tinkamo administracinės diskrecijos įgyvendinimo proceso principų gerbimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų diskrecijos teisė įvardijama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Vadovaujamasi principu, kad diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, neturi būti aiškinama kaip nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Teisėtumo principas reiškia, kad visi teisės subjektai, iš jų – ir valstybės institucijos, jų pareigūnai, turi vienodai laikytis įstatymo reikalavimų, nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų, o savo sprendimus, priimamus vadovaujantis diskrecijos teise, turi pagrįsti objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015). Naudotis suteikta diskrecija galima tik neperžengiant įstatymo nustatytų ribų ir atsižvelgiant į įstatymo nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Pažymėtina, kad atsakovas, vykdydamas numatytus įgaliojimus, atlieka viešąjį administravimą, todėl jis turi paisyti viešojo administravimo srityje galiojančio teisėtumo principo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) bei iš jo kylančio reikalavimo priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 straipsniai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84¹.1.1.2.5 punktu. Taip pat nurodyta, kad atsakovas pakeičia žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal K. K. IĮ „Geoplius“ 2018 m. vasario 20 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatant žemės sklypui papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skyriuje – Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, sanitarinės apsaugos zonos.

Minėta, jog VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog būtent NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga sprendime nurodyti tokius duomenis, t. y. teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių net ir be papildomų informacijos šaltinių, laiko sąnaudų asmeniui, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, būtų visiškai aiškus sprendime suformuluotų išvadų pagrindas, t. y. sprendimas privalo būti ne tik pagrįstas, bet ir motyvuotas (suprantamas asmeniui).

Įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį teismas konstatuoja, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad nuo 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 priėmimo sanitarinės apsaugos zonų nustatymas, dydžiai, keičiant teisės akto redakcijas buvo keičiami. Kaip minėta šiame teismo sprendime, SAZ ribos nustatomos apie stacionarius taršos šaltiniu, o Taisyklių 6 punkte įtvirtinti SAZ ribų nustatymo būdai: 1. atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2. pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovas, keisdamas pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenis, jos sklypui nustatė papildomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – sanitarinės apsaugos zoną. Atkreiptinas dėmesys, kad SAZ nustatoma apie stacionarų taršos šaltinį, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos žemės sklype nėra stacionaraus taršos šaltinio, sanitarinė apsaugos zona jos sklypui negali būti nustatoma, o NŽT Kelmės skyrius, vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 10 straipsniu, gali organizuoti taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

Kartu pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos sklypui taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bei kad jos žemės sklypo formavimo metu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Tačiau šiuo atveju nei skundžiamame atsakovo sprendime, nei prie jo pridėtoje K. K. IĮ „Geoplius“ žemės sklypo kadastro duomenų byloje, kuri yra neatskiriama sprendimo dalis, nėra nurodyta, paaiškinta bei motyvuota, koks yra SAZ dydis. Yra tik pažymėta, kad SAZ taikoma 55300 kv. m., t. y. visam pareiškėjos sklypui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ redakcijoje, galiojusioje nuo 1992 m. rugpjūčio 11 d. iki 1992 m. rugsėjo 21 d., pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar be jų, buvo taikoma 500 m. SAZ, nuo 1996 m. gegužės 11 d. galiojusioje redakcijoje – 1500 m. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje taip pat yra pakeisti SAZ nustatymo kriterijai. Kartu akcentuotina, kad galiojančiame Kelmės rajono teritorijos bendrajame plane nurodyta 1000 m. SAZ, taip pat iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento pateikto rašto matyti, kad „Sajas“ padaliniui, kurio adresas Šiaulių (duomenys neskelbtini), įvertinus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis yra 1000 metrų. Atkreiptinas dėmesys, kad individualūs administraciniai aktai negali būti neaiškiai formuluojami, suteikiantys prielaidą juos skirtingai interpretuoti. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, skundžiamame sprendime nėra nurodyta nei kokia 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 redakcija vadovaujantis pareiškėjos sklypui buvo pritaikyta SAZ, nei kokio ji dydžio; taip pat jei tas dydis, anot atsakovo yra 1500 m., nėra jokių motyvų ar argumentų, kodėl nebuvo atsižvelgiama nei į Kelmės rajono teritorijos bendrąjį planą nei į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kuriuose SAZ dydis nurodytas 1000 m. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Sajas“ (kuri 2007 m. reorganizavimo būdu buvo prijungta prie UAB „Idavang“) galima taikyti 1000 metrų sanitarinės apsaugos dydį, kadangi atmosferos oro teršalų koncentracijos pasieks leistinus lygius už 800 m. nuo komplekso taršos šaltinių, į aplinkos orą nebus išmetama kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu pasižyminčių teršalų, UAB „Sajas“ įgyvendins mažiausiai aplinką teršiantį gamybos būdą, įmonėje numatytas visų procesų valdymas ir kontrolė, aplinkos taršos monitoringas.

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą (šiuo atveju ginčijamas sprendimas galimai apribojo pareiškėjos teises naudoti savo žemės sklypą, kadangi gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus), turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2015 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017). Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).

Teismas atkreipia dėmesį, jog atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikti argumentai ir motyvai, nurodyti dėl SAZ dydžio, vertintini kaip paaiškinimai dėl skundo, bet jais negali būti užpildomos administracinio akto priėmimo metu padarytos spragos (LVAT 2015 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-723-556/2015). Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų, nurodydamas tikslius faktinius duomenis ir tai atlikdamas nagrinėjant ginčą dėl akto teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 28SK-715-(14.28.110.) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus skundžiamą aktą, pareiškėja turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Byloje pateiktas pareiškėjos R. Č. advokatės Jurgitos Grigienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, 2019 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, jog pareiškėja sumokėjo 480 Eur už ikiteisminio skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 4 d. pranešimo Nr. 28SD-1463(14.28.104) parengimą; 720 Eur už susipažinimą su medžiaga ir skundo Regionų apygardos administraciniam teismui parengimą ir pateikimą; 120 Eur už susipažinimą su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimais bei papildomų paaiškinimų ir dokumentų teismui pateikimą; 240 Eur už pasiruošimą 2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžiui, kelionę į teismo posėdį bei atstovavimą teismo posėdyje; 60 Eur už 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymo prijungti naujus dokumentus pateikimą teismui; 240 Eur už pasirengimą atstovauti, kelionę į teismą bei atstovavimą 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje; 7 Eur kompensacija už archyvaro išlaidas. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio.

Pažymėtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti būtent su teisme nagrinėta byla susijusias bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju pareiškėjos atstovės advokatės nurodyta 480 Eur suma už ikiteisminio skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 4 d. pranešimo Nr. 28SD-1463(14.28.104) parengimą negali būti priteista, kadangi šioje byloje nebuvo nagrinėjamas nei 2018 m. gegužės 4 d. pranešimo Nr. 28SD-1463(14.28.104), nei Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo į pareiškėjos skundą pagrįstumas bei teisėtumas, t. y. šios nurodytos išlaidos nėra susijusios su nagrinėta byla.

Kadangi pareiškėjos skundas teismui parengtas 2018 m. gruodžio 14 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur.

Prašyme (ir sąskaitoje faktūroje) nurodyta, kad už susipažinimą su medžiaga ir skundo parengimą pareiškėja sumokėjo 720 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 838,7 Eur x 2,5=2096,75), todėl gali būti priteista.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 120 Eur už susipažinimą su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimais bei papildomų paaiškinimų ir dokumentų teismui pateikimą (už 2 val.). Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1 – 8.19 punktuose, teikimo valandą – 0.1. atsižvelgiant į tai, kad nurodyta suma neviršija rekomenduojamo dydžio, ji priteistina pareiškėjai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 21 d. posėdis vyko 1 val. 16 min., 2019 m. rugsėjo 3 d. posėdis – 2 val. 17 min. Taip pat vertintina, kad pasirengimas kiekvienam posėdžiui galėjo trukti po 1 val. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-946/2011, Nr. AS556-613/2008, Nr. AS575-566/2012, Nr. AS502-693/2014, AS822-663/2014, Nr. AS-582-492/2015, kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į pareiškėjos patirtų išlaidų dydį įskaičiuoti advokato kelionėje sugaišto laiko, apmokestinto kaip teisinių paslaugų teikimo laikas, nes pareiškėja neįrodė, jog nėra reikiamos specializacijos advokato Šiauliuose arba arčiau teismo veiklos teritorijos ir kad būtent pareiškėjos pasirinkto advokato iš Vilniaus dalyvavimas buvo privalomas ar būtinas. Advokato pasirinkimas iš esmės susiję su pareiškėjos laisva valia, bet ne su Rekomendacijų 3 punkte nustatytais kriterijais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sąskaitoje-faktūroje nurodyta 480 Eur suma už pasirengimą dviems teismo posėdžiams ir atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose neviršija rekomenduojamų dydžių, visa suma (nedetalizuojant išlaidų už pasirengimą, atstovavimą ar kelionę) priteistina pareiškėjai. Taip pat rekomenduojamų dydžių neviršija nurodyta 60 Eur suma už prašymo prijungti naujus dokumentus pateikimą teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindžiančio dokumento 7 Eur sumai už archyvo išlaidas, ši suma nepriteistina.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus paskaičiavimus iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus pareiškėjai R. Č. priteistina 1669,80 Eur (bylinėjimosi išlaidos 1380 + 289,80 PVM) bylinėjimosi išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1692,80 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia:

Pareiškėjos R. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 28SK-715-(14.28.110.) “Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo”.

Priteisti pareiškėjai R. Č. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 1692,80 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt du Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėŽanas KubeckasJarūnė Sedalienė