Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs keturis nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. P. turto vagystė) – laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turto vagystė) – laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (R. A. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (E. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BK 64 ¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. lapkričio 22 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio, t. y. 3900 Lt bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas: 2013-07-26; ir nuo 2013-09-16 iki 2013- 09-18.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 19 d. apie 17 valandą, adresu: (duomenys neskelbtini), iš užrakinto laiptinės balkono, nuplėšdamas pakabinamą spyną, pavogė D. P. priklausantį dviratį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. P. 200 litų turtinę žalą.

M. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 26 d. apie 22.10 val., gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kieme iš I. S. atvirai pagrobė S. S. priklausantį dviratį pavadinimu „Master“, tuo padarydamas S. S. 500 litų turtinę žalą.

M. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 25 d. apie 18 valandą, adresu: (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pagrobė R. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 306“, kuriame buvo „Tele2 Pildyk“ kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam R. A. 900 litų turtinę žalą.

M. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. apie 10 val., būdamas E. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš rankinės pagrobė svetimą, E. K. priklausantį turtą, t. y. piniginę 15 Lt vertės su joje buvusiais 730 Lt, bei neįgaliojo pažymėjimu, išduotu E. K. vardu, viso pagrobdamas turto už 745 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. K. 745 litų turtinę žalą.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamąas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, kad anksčiau teistas 8 kartus, už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams teisiamas 8 kartą, nusikalto teistumui neišnykus, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė 4 naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Apeliacinės instancijos teimas atkreipia dėmesį į tai, kad M. P. 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam buvo skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau M. P. naujus nusikaltimus darė sistemingai, 4 naujus tyčinius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Ir nors nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad M. P. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirta po 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. yra mažiau nei BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirta po 3 metus laisvės atėmimo, t. y. mažiau nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kolegija konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos subendrintos bausmės, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. P. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, taip pat galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.