Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-07-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1670-656/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-05
Bylos Nr.
e2A-1670-656/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Alma Urbanavičienė, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas
UAB „Pastatų administravimas“
Atsakovas
UAB „Velgo“, L. V.-J.
Kategorijos
  • 5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2A-1670-656/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26221-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 5.10.; 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.20.1.; 3.2.6.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Almos Urbanavičienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) UAB „Pastatų administravimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pastatų administravimas“ ieškinį atsakovams UAB „Velgo“ ir L. V.-J. dėl dokumentų išreikalavimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovus UAB „Velgo“ ir L. V.-J. ieškovui UAB „Pastatų administravimas“ pateikti/grąžinti visus finansinius bei buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2014 metų balandžio mėnesio imtinai bei pateikti paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp UAB „Velgo“ ir UAB „Pastatų administravimas“; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Velgo“ ir L. V.-J. 9 098,73 Eur žalos; priteisti iš atsakovo UAB „Velgo“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės L. V.-J. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad ieškovas su L. V.-J. žodžiu susitarė, kad jos vadovaujama įmonė UAB „Velgo“, kuri teikia audito bei apskaitos paslaugas, ves ir prižiūrės ieškovo buhalterinę apskaitą. Taigi, tarp įmonių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Paslaugos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2009 m. vasario iki 2014 m. balandžio mėnesio. Ieškovas už teikiamas paslaugas kas mėnesį mokėdavo 300 Lt, šią sumą pervesdamas į UAB „Velgo“ banko sąskaitą.Atsakovė žodžiu pranešė, kad nutraukia sutartį ir pasiūlė ieškovui susirasti kitą buhalterį. Ieškovas pastebėjo, kad neturi dalies savo buhalterinių dokumentų už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2014-04-30, kurie yra atsakovų žinioje, todėl atsakovai yra įpareigotini ieškovui pateikti/grąžinti dokumentus. Paaiškėjo, kad paslaugų teikimo laikotarpiu ieškovas du kartus (laikotarpiais nuo 2011-02-02 iki 2011-04-06; 2013-07-31 – 2013-08-08) buvo išbrauktas iš PVM mokėtojų sąrašų dėl vėluojamų ar nulinių deklaracijų, iš viso nebuvo teikiama metinė finansinė atskaitomybė už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2013 metų.VMI pareikalavo, kad ieškovas pateiktų pelno mokesčio deklaracijas už minėtą laikotarpį. Kadangi ieškovas neturėjo visų savo buhalterinių dokumentų (jie buvo ir iki šiol yra atsakovės žinioje), deklaracijos buvo ruošiamos sąskaitų, kurias pavyko gauti iš tiekėjų, pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pažeidė dalį mokesčių mokėtojo pareigų, numatytų LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 str., Valstybine mokesčių inspekcija prie FM (toliau – VMI) 2015-06-22 sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš ieškovo sąskaitos 9 122,67 Eur, kas laikytina žala. Atsakovų atžvilgiu taikytina būtent deliktinė civilinė atsakomybė. Dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta žala.Atsakovų UAB „Velgo“ ir L. V.-J. kuratorius advokatas Ž. A. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovui nebūtų kilę jokių teisinių pasekmių ir žalos, jeigu atsakovai būtų tinkamai ir laiku vykdę savo įsipareigojimus, t.y. laiku ir tinkamai teikę buhalterines paslaugas. Ieškovui pateikus įrodymus apie tai, jog dalį priskaičiuotos nepriemokos ieškovas valstybei jau yra sumokėjęs, o dėl likusios mokėjimo dalimis susitaręs su VMI, jis neturi pagrindo su ieškiniu nesutikti.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą UAB „Velgo“ grąžinti ieškovui UAB „Pastatų administravimas“ atsakovo UAB „Velgo“ gautus ir sukurtus įmonės UAB „Pastatų administravimas“ finansinius bei buhalterinius dokumentus už laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2014 metų balandžio mėnesio įskaitytinai. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Velgo“ ieškovo UAB „Pastatų administravimas“ naudai 2721,84 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2721,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 228,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Pastatų administravimas“ valstybės naudai 23,28 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Velgo“ valstybės naudai 11,20 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. siejo buhalterinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 str.), tačiau UAB „Pastatų administravimas“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami teisės aktų nustatytais terminais, o už 2009-2013 metus pateikti tik 2015-05-26, t.y. jau pasibaigus UAB „Pastatų administravimas“ ir UAB „Velgo“ sutartiniams santykiams, kurių metu ieškovui atsakovo teiktos buhalterinės paslaugos.2015-06-22 VMI viršininko sprendimu Nr. (23.31-8) 467-77240 nuspręsta išieškoti iš UAB „Pastatų administravimas“ į valstybės biudžetą 9122,67 EUR dydžio mokesčių nepriemoką. Mokestinių prievolių suma sudaro 6400,83 EUR, delspinigiai – 2721,84 EUR, viso – 9122,67 EUR. Ieškovas su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį.Atsakovė L. V.-J. buvo ir iki šiol yra vienintelė atsakovo UAB „Velgo“ akcininkė ir šios įmonės direktorė.Ieškovas teikė atsakovams dokumentus, reikalingus sutartyje su UAB „Velgo“ nurodytoms paslaugoms teikti, t.y. tvarkyti ieškovo buhalterinę apskaitą. Nutrūkus šalių sutartiniams santykiams, atsakovas UAB „Velgo“ privalėjo grąžinti ieškovui visus iš jo gautus ir/ar teikiant paslaugas ieškovo interesais sukurtus finansinius bei buhalterinius dokumentus, kadangi tokie dokumentai priklauso būtent UAB „Pastatų administravimas“, o už jų tvarkymą, apskaitą ir išsaugojimą atsakingas UAB „Pastatų administravimas“ vadovas (Buhalterinės apskaitos įst. 21 str.).Atsakovas UAB „Velgo“ sutartimi buvo įsipareigojęs atlikti visus nustatytus veiksmus, reikalingus buhalterinei apskaitai tinkamai tvarkyti, tame tarpe ir teikti duomenis valstybės institucijoms ir registrams, todėl žala ieškovui atsirado atsakovui UAB „Velgo“ tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų tvarkyti ieškovo buhalterinę apskaitą pagal nustatytus reikalavimus, todėl būtent UAB „Velgo“ neteisėti veiksmai buvo ieškovui kilusios žalos priežastis (CK 6.246, 6.247 str.).6 400,83 EUR laiku nesumokėtų mokesčių valstybei negali būti laikomi ieškovo nuostoliais, nes atsakovui laiku ir tinkamai teikiant paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, šią sumą ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokti anksčiau, todėl teismas nusprendė, kad ieškovui priskaičiuota mokestinė prievolė (mokesčių nepriemoka) nelaikytina jam padaryta žala CK 6.249 str. prasme. VMI priskaičiuoti 2721,84 EUR dydžio delspinigiai dėl laiku nevykdytos mokestinės prievolės teismo vertinimu yra tiesioginiai ieškovo patirti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad atsakovas UAB „Velgo“ tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovui iš atsakovo UAB „Velgo“ priteistina 2721,84 EUR žalos atlyginimo (CK 6.245 str. 3 d.).Prašydamas žalą priteisti iš atsakovų solidariai ieškovas, nenurodė jokių konkrečių tokio reikalavimo pagrindų, išskyrus tai, jog dėl paslaugų teikimo ieškovo vadovas susitarė su žodžiu su atsakove L. V.-J., būtent ji faktiškai ir tvarkė ieškovo buhalterinę apskaitą, atvykdavo pasiimti ieškovo buhalterinių dokumentų arba ieškovas pristatydavo dokumentus būtent jai.Pagal CK 6.6 str. 1 d. solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama. Sutartiniai santykiai dėl buhalterinių paslaugų teikimo UAB „Pastatų administravimas“ siejo būtent su UAB „Velgo“. Byloje paties ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad L. V.-J. santykiuose su ieškovu veikė UAB „Velgo“ vardu.Aplinkybė, jog atsakovė L. V.-J. buvo ir iki šiol yra vienintelė atsakovo UAB „Velgo“ akcininkė ir šios įmonės direktorė, savaime nesąlygoja jos solidarios atsakomybės pagal UAB „Velgo“ prievoles atsiradimo. Sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, visų pirma turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Ieškovas nenurodė jokių L. V.-J. neteisėtų veiksmų šiai atliekant UAB „Velgo” vadovės pareigas, todėl nėra pagrindo L. V.-J. solidariai atsakomybei kilti. ieškovo reikalavimus šios atsakovės atžvilgiu atmeta.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Velgo" ir L. V.- J. 9 098,73 Eur žalos apelianto UAB „Pastatų administravimas" naudai, priteisti iš atsakovės L. V.-J. 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atlyginimo apelianto naudai, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiams šiais argumentais:Byloje nustatyta, kad apelianto naujam buhalteriui pradėjus tvarkyti/vesti apelianto buhalteriją, paaiškėjo, jog išvis nebuvo teikiama metinė finansinė atskaitomybė už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2013 metų, t. y. už laikotarpį, kurio metu atsakovai apeliantui neva teikė buhalterines paslaugas (teikdami paslaugas, už kurias apeliantas mokėjo, t. y. vykdydami savo pareigas, atsakovai privalėjo VĮ „Registrų centras" pateikinėti finansinės atskaitomybės dokumentus už kiekvienus metus). VMI pareikalavo, kad apeliantas pateiktų pelno mokesčio deklaracijas už minėtą laikotarpį. Kadangi pastarasis neturėjo visų savo buhalterinių dokumentų (jie buvo ir iki šiol yra Aatsakovės žinioje), deklaracijos buvo ruošiamos sąskaitų, kurias pavyko gauti iš tiekėjų, pagrindu. Apelianto finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. buvo pateikti tik 2015-06-02.Atsižvelgiant į tai, kad Apeliantas pažeidė dalį mokesčių mokėtojo pareigų, numatytų LR Mokesčių administravimo įstatymo 40 str., VMI 2015-06-22 sprendimu nusprendė išieškoti į biudžetą iš apelianto sąskaitos 9 122,67 Eur ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų apelianto kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje sprendimo gavimo metu esančių apelianto sąskaitų.Apeliantas patyrė nuostolių dėl netinkamo atsakovų sutartinių prievolių vykdymo (CK 6.249 str. 1 d., 2 d.). Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apelianto nurodytą patirtos žalos dydį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad apelianto ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.Atsakovė L. V.-J. faktiškai tvarkė apelianto buhalterinę apskaitą, ji atvykdavo pasiimti apelianto buhalterinių dokumentų arba apeliantas pristatydavo dokumentus būtent atsakovei L. V.-J.. Atsakovė L. V.-J., būdama įmonės vadove suvokė savo kaip vadovės atsakomybę už jai perduodamus dokumentus bei tinkamą ir savalaikį pareigų atlikimą. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Konstatavus atsakovės L. V.-J. neteisėtus veiksmus yra pagrindas (CK 2.50 str. 3 d.) reikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo, padarytų juridinio asmens dalyvio nesąžiningais veiksmais.Atsakovų kuratorius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomos priteisti žalos dydį, pagrįstai sprendė, kad 6 400,83 EUR laiku nesumokėtų mokesčių valstybei negali būti laikomi ieškovo nuostoliais. Atsakovui laiku ir tinkamai teikiant paslaugas pagal šalių sudarytą sutartį, šią sumą ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti anksčiau. Ieškovas neįrodinėjo, kad prievolės sumokėti mokesčius atsiradimą nulėmė tai, kad atsakovai netinkamai atliko savo pareigas. Aplinkybė, kad ieškovas patyrė jam priskaičiuotų mokesčių dydžio nuostolius, nesusijusi priežastiniu ryšiu su aplinkybe, kad apie pareigą sumokėti nurodyto dydžio mokesčius valstybei ieškovui tapo žinoma tik po to, kai sutartiniai santykiai tarp jo ir atsakovo nutrūko, pati savaime nesąlygoja galimybės vertinti, kad ieškovas patyrė jam priskaičiuotų mokesčių dydžio nuostolius. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovui priskaičiuota mokestinė prievolė (mokesčių nepriemoka) nelaikytina jam padaryta žala CK 6.249 str. prasme. Tačiau VMI priskaičiuoti 2721,84 EUR dydžio delspinigiai dėl laiku nevykdytos mokestinės prievolės teismo vertinimu yra tiesioginiai ieškovo patirti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad atsakovas UAB „Velgo“ tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Teisėjų kolegija tenkina apeliacinio skundo dalį dėl abiejų atsakovų atsakomybės pripažinimo solidaria, nes pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį reikalavimą netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.).Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus - valdybas, direktorius ir kt. Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą ir kitus veiksmus, apibrėžtus įstatymo. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įgyvendina jos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Būtent juridinio asmens dalyviai bei vadovai tiesiogiai įtakoja įmonės veiklą. Atsakovė L. V.-J. buvo vienasmenė bendrovės akcininkė ir kaip bendrovės vadovė buvo atsakinga už bendrovės kasdienės veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalys).Atsakovė L. V.-J. faktiškai tvarkė apelianto buhalterinę apskaitą, ji atvykdavo pasiimti apelianto buhalterinių dokumentų arba apeliantas pristatydavo dokumentus būtent atsakovei. Atsakovė buvo atsakinga už apelianto buhalterinius dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo grąžinti apeliantui. Atsakovė, būdama įmonės vadove suvokė savo kaip vadovės atsakomybę už jai perduodamus dokumentus bei tinkamą ir savalaikį pareigų atlikimą. Todėl laikytina, jog ji elgėsi nesąžiningai, nors galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl pareigų neatlikimo Apeliantui gali kilti įstatymuose numatyti padariniai. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę (CK 6.248 str. 3 d.). Nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia juridinio asmens dalyvio kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė.Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisėti atsakovės L. V.-J. veiksmai, kai ji gaudama iš ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus ir žinodama apie jos vadovaujamos bendrovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus iš viso nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė buhalterinių ataskaitų, vertintini kaip tyčia arba, neabejotinai, kaip didelis neatsargumas. Konstatavus atsakovės L. V.-J. neteisėtus veiksmus yra pagrindas konstatuoti subsidiarią atsakovės atsakomybę dėl nuostolių atlyginimo, kaip padarytų juridinio asmens dalyvio nesąžiningais veiksmais (CK 2.50 str. 3 d.).Apeliacinis skundas dalyje dėl 2721,84 EUR žalos priteisimo iš atsakovės L. V.-J. patenkinamas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama dalis iš 143 EUR sumokėto žyminio mokesčio – 61 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo UAB „Velgo“, juridinio asmens kodas 300622471, ir subsidiariai iš atsakovės L. V.-J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Pastatų administravimas“, juridinio asmens kodas 302301852, naudai 2721,84 EUR žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2721,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis po 114,49 EUR bylinėjimosi išlaidų.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui iš atsakovės L. V.-J. 61 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasAlma UrbanavičienėJūra Marija Strumskienė