Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Dambrauskienės, Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., N. Č., A. B. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 289 straipsnį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016 m. birželio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. M. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. lapkričio 13 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., bei bausmes, iš dalies atliktas pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžius, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 (trijų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., bei bausmes, iš dalies atliktas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžius, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

N. Č. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su pataisos namuose kalinčiais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais asmenimis, jei su jais nėra susijęs šeimyniniais ar giminystės ryšiais.

Civilinės ieškovės V. K. civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista jai solidariai iš J. T. (S.), R. K., R. M., B. G., I. A., A. B., N. Č. 144,81 Eur (šimtas keturiasdešimt keturi eurai aštuoniasdešimt vienas centas) turtinės žalos ir 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš J. T. (S.), R. K., R. M., B. G., I. A., A. B., N. Č. 289,62 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai šešiasdešimt du centai) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti ir kiti asmenys, tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. T., I. A., B. G., R. K., R. M., N. Č., A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą bylą, apgaule iš V. K. įgijo 1500 litų (434,43 eurų), iš UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų (289,62 eurų), tai yra: R. K., esančiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau –TI), adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. gegužės 16 d. tarp 14:27 val. ir 14:40 val., paskambinus V. K. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinus valstybės tarnautojo vardą, t. y. melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu G. bei nurodžius, jog neva per jos banko sąskaitą neteisėtai daromos finansinės operacijos, pasiūlė pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po ko, R. K., prisistačius banko valdytoju ir V. K. melagingai nurodžius, kad šios sąskaita užblokuota, apgaule išviliojo V. K. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), būtinus finansinei operacijai inicijuoti, po to, neteisėtai disponuodamas V. K. elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, R. K. tarp 14:42 val. ir 15:20 val., telefonu šiuos duomenis perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą bylą, atliekančiam bausmę Kybartų PN, kuris minėtus duomenis perdavė kartu bausmę atliekančiam R. M., o šis šiuos duomenis telefonu perdavė B. G. bei nurodė prisijungti prie V. K. banko sąskaitos, po to, B. G., laikotarpyje nuo 15:11 val. iki 15:15 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo V. K. tapatybę patvirtinančių priemonių duomenis, prisijungė prie V. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė slaptažodį, bei šį naują slaptažodį telefonu perdavė R. M., kuris jį nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą bylą, o pastarasis šį slaptažodį perdavė R. K., po to, tą pačią dieną, apie 15 val. 30 min., R. K. telefonu perdavė V. K. tapatybę patvirtinančius duomenis (prisijungimo kodą (ID), B. G. pakeistą naują slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti Marijampolės PN bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam grupės nariui, tuo pačiu metu A. B., atliekantis bausmę Marijampolės PN, gavęs V. K. tapatybę patvirtinančius duomenis (prisijungimo kodą (ID), B. G. pakeistą naują slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), telefonu paskambinęs J. T., nurodė prisijungti prie AB „SEB bankas“ elektroninės informacinės sistemos, perduodamas J. T. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. K. tapatybę patvirtinimo duomenis (prisijungimo kodą (ID), B. G. pakeistą naują slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, J. T., vykdydama A. B. nurodymus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponuodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos V. K. tapatybę patvirtinimo duomenis (prisijungimo kodu (ID), B. G. pakeistu nauju slaptažodžiu bei generatorių kortelės kodais), pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdama AB „SEB bankas“ elektroninės informacinės sistemos apsaugos priemones, laikotarpyje nuo 15:38 val. iki 16:29 val. neteisėtai prisijungė prie šios informacinės sistemos – V. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai panaudojusi V. K. tapatybę patvirtinimo priemonių duomenimis, atliko finansines operacijas: 16.01 val. V. K. vardu paėmė UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų (289,62 eurų) greitą kreditą, šiuos pinigus bei sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias piniginės lėšas, iš viso 1500 litų (434,43 eurų) dalimis 16.29 val. (100 litų) ir 16.34 val. (1400 litų) pervedė į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, po to, tą pačią dieną, tarp 16.35 val. ir 17.25 val., A. S. bankomate, esančiame J. Basanavičiaus g. 51, Kėdainiuose išgryninus 1500 litų, A. S. jų dalį, t. y. 1050 litų, perdavė M. K., kuris, vykdydamas Marijampolės PN bausmę atliekančio N. Č. nurodymus, (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, šiuos pinigus įnešė į T. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“, bei vėliau, paprašius T. R. pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimis, 150 litų pats pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 900 litų, toliau vykdydamas N. Č. nurodymus, pavedimu pervedė D. D. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri, vykdydama A. B. nurodymus, dalį – 700 litų pervedė R. K. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), o 195 litus I. A. (V.) (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), po to, 2013 m. balandžio 16 d. 20.35 val. I. A., vykdydama A. B. nurodymus, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) šiuos pinigus išgryninusi, kaip atlygį už atliktus neteisėtus veiksmus apgaule įgyjant V. K. pinigines lėšas, perdavė J. T., po to, 2013 m. gegužės 17 d. 12.06 val. R. K., vykdydama sūnaus R. K. nurodymus, bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) 700 litų išgryninusi, vėliau pavedimu dalimis persiuntė R. K. nurodytiems asmenims. Be to, J. T. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, apgaule iš R. S. pasikėsino įgyti 330 litų (95,57 eurų), tai yra: 2013 m. gegužės 20 d. 10:15 val., vienam iš Marijampolės PN bausmę atliekančių, tyrimo metu nenustatytų asmenų paskambinus R. S. į namų, esančių (duomenys neskelbtini) fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu bei nurodžius, jog neva per jos banko sąskaitą neteisėtai daromos finansinės operacijos, pasiūlė pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po to kitam Marijampolės PN bausmę atliekančiam tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. S. prisistačius banko darbuotoju bei melagingai nurodžius, kad per šios sąskaitą plaunami pinigai, apgaule išviliojo R. S. priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), būtinus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos perdavė Marijampolės PN bausmę atliekančiam A. B., po to, A. B. 10:33 val., telefonu paskambinęs J. T., nurodė prisijungti prie AB „Swedbank“ elektroninės informacinės sistemos, o kai J. T. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) įvykdė šiuos A. B. reikalavimus, A. B. iš kartu su juo bausmę atliekančio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos R. S. tapatybę patvirtinimo duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 10:40 val. šiuos duomenis perdavė J. T., po to, J. T., neteisėtai disponuodama elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos R. S. tapatybę patvirtinimo duomenis (prisijungimo kodu (ID), slaptažodžiu bei generatorių kortelės kodais), pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, toliau vykdydama A. B. nurodymus, pažeisdama AB „Swedbank“ elektroninės informacinės sistemos apsaugos priemones, laikotarpyje nuo 15:40 val. iki 11:14 val. neteisėtai panaudodama R. S. tapatybę patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), bandė neteisėtai prisijungti prie šios informacinės sistemos – R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei kėsinosi atlikti finansines operacijas apgaule įgyjant R. S. pinigines lėšas – 330 litų (95,57 eurų), buvusių pastarosios sąskaitoje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes policijos pareigūnų ir banko darbuotojų pagalba R. S. sąskaitos tvarkymas elektroninės bankininkystės veiksmais buvo užblokuotas. Apeliaciniame skunde R. M. prašo jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė išsamius parodymus, kas turėjo būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta, tačiau nesutinka dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog jungdamasis prie banko sąskaitos nesuprato, kad daro nusikaltimą, nes jam melavo, jog tai yra giminaičio banko sąskaita. Apeliaciniame skunde N. Č. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nežinojo, jog A. B. atlieka nusikaltimus, todėl paprašius pagalbos paimti Kėdainiuose iš kažkokios merginos skolą, sutiko padėti. Be to, A. B. buvo skolingas ir N. Č. už parduotą mobilų telefoną, todėl sakė, kad gražins skolą. Taigi N. Č. paskambino pažįstamam M. K. ir paprašė susitikti su mergina, A. B. nurodytoje vietoje Kėdainiuose, ir paimti iš jos pinigus. Jog tai nusikalstamu būdu įgyti pinigai, nenutuokė. Po kiek laiko paskambino M. K. ir pasakė, kad pinigus pervedė į A. B. nurodytą banko sąskaitą. Kodėl M. K. pinigus pervedė ne iš savo banko sąskaitos, nežino. Tiek liudytojai, tiek A. B. šią apelianto versiją taip pat patvirtino. Taigi apeliantas buvo nuteistas už sukčiavimą, kuriame nedalyvavo. Apeliaciniame skunde A. B. prašo jį išteisinti dėl nusikaltimo prieš R. S. padarymo ir paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę ne Marijampolės, o kituose pataisos namuose. Nurodo, kad teisme davė išsamius parodymus, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio, nors tai turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis nepripažino tik to, kad nusikaltimus atliko būdamas organizatoriumi, tačiau pagal BK 24 straipsnio 4 dalį nuteistas ir nebuvo. Nuteistasis neturi galimybės atlyginti žalą, nes atlieka bausmę ir jam nėra suteikta galimybė dirbti. V. K., prašydama priteisti 300 Eur neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė sunkius išgyvenimus. Nors V. K. teigė, kad į apklausas važiavo taksi, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų. Be to, V. K. galėjo naudotis viešuoju transportu, o ne taksi paslaugomis. Taip pat teigia, jog nepagrįstai nuteisti buvo I. A. ir N. Č., nes jie nusikaltimų padaryme nedalyvavo ir apie juos nežinojo. A. B. teigia, jog dėl nusikalstamos veikos prieš R. S. atsakomybė turėjo kilti ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi buvo mažos vertės turtas, o tam buvo suėjęs senaties terminas. Be to, nuteistasis neturėjo R. S. prisijungimo duomenų ir vedė atsitiktinę skaičių kombinaciją, todėl dėl šio nusikaltimo prašo jį išteisinti. Pasisakant dėl bausmės nuteistasis nurodo, jog dabartinis jo laisvės atėmimo bausmės dydis šokiruoja jo artimuosius dėl to gali juos prarasti. Prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti ne Marijampolės pataisos namuose, nes bausmės atlikimo metu yra 4 kartą teisiamas už sukčiavimą, nes kiti nuteistieji jį verčia daryti nusikaltimus. A. B. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų darbuotojus, jog būtų perkeltas į kitą būrį, tačiau jo prašymo niekas netenkino ir buvo paliktas su kitais nuteistaisiais, kurie nuteisti už telefoninius sukčiavimus. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo sušvelninti jam skirtą galutinę bausmę. Nurodo, jog savo kaltės neneigia, tik nepripažįsta bendrininkavimo. Teigia, jog nėra pagrindo manyti, jog jis buvo organizatorius. Prašo atsižvelgti į tai, jog nuteistasis turi 2 neįgalumo grupę, sergantis AIDS ir hepatitu C. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.Nuteistųjų R. M., N. Č., A. B. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nusikaltimai, už kuriuos yra nuteisti R. M., N. Č., A. B. ir R. K., yra įrodyti pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, proporcingos padarytiems nusikaltimams. Nuosprendyje kiti klausimai taip pat išspręsti nepažeidžiant BPK normų. Dėl R. M. apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, pripažįsta, tačiau nesutinka dėl pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog jungdamasis prie banko sąskaitos nesuprato, kad daro nusikaltimą, nes jam melavo, jog tai yra giminaičio banko sąskaita.BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamoji B. G. parodė, kad jai paskambino R. M. ir paprašė prisijungti prie banko sąskaitos bei pakeisti slaptažodį. Ji iš pradžių pasakė, kad negali to padaryti, bet šis vis skambinėjo ir ji prisijungė. Visus reikiamus duomenis padiktavo R. M.. Klausė, kam to reikia, bet jis nieko nesakė. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaltinamoji B. G. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kur paaiškino, kad jai iš pataisos namų skambindavo R. M.. Paskambinęs pasakydavo visiškai nepažįstamų asmenų vardus ir pavardes, elektroninės bankininkystės duomenis ir liepdavo jungtis prie tų asmenų bankų sąskaitų bei pervesti sąskaitose esančius pinigus į kitas sąskaitas arba nurodydavo pakeisti banko sąskaitų savininkų elektroninės bankininkystės slaptažodžius. Pats R. M. taip pat pripažino, kad skambino B. G. ir prašė, kad ji prisijungtų prie banko sąskaitos ir pakeistų slaptažodį. Visa tai patvirtino ir kaltinamasis P. Z., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam paskambinęs R. K. pasakė, kad reikia „kompiuteristo“, t. y. tokio žmogaus, kuris turi kompiuterį ir galėtų pasijungti prie banko sąskaitų. Kadangi jis žino apie tokius sukčiavimus, todėl suprato apie kokius kompiuterius kalbama. Supratęs, kad reikės prisijungti prie svetimos sąskaitos banke ir ten esančius pinigus pavedimu pervesti kitiems žmonėms, esantiems laisvėje, kad jie galėtų išgryninti, apie tai pasakė vienam iš kartu su juo bausmę Kybartuose atliekančiam vaikinui (R. M.). Pastarasis iš kito mobiliojo ryšio telefono paskambino kažkokiam pažįstamam ir paprašė prisijungti prie banko sąskaitos. Tada „C.“ (R. K.) nurodė jam prisijungimo kodus, kuriuos P. Z. perdavė kartu bausmę atliekančiam vaikinui (R. M.), o šis tam žmogui laisvėje, kuris prisijungė prie nukentėjusiosios elektroninės bankininkystės. Tuo tarpu aplinkybę, jog P. Z. atlikinėjo bausmę kartu su R. M., patvirtina Kybartų pataisos namų pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad 2013 m. balandžio 16 d. 1-ame būryje bausmę atlikinėjo P. Z., M. B., M. G., R. M.. Visi šie aktyvūs R. M. objektyvieji veiksmai, akivaizdžiai patvirtina, jog R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.Be to, atkreipiamas dėmesys, kad R. M. yra ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimu padarymą, kas tik patvirtina, jog nuteistasis suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir iš to pelnėsi. Taigi nors nuteistasis R. M. teigia, jog nesuprato, kad daro nusikaltimą, tačiau išanalizuotų įrodymų visuma rodo R. M. tyčios kryptingumą. Nuteistasis savo aktyviais veiksmais siekė apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimus pinigus. Pažymima, kad tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-41-511/2017).Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti R. M. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.Dėl N. Č. apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistasis N. Č. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, jog nežinojo, kad A. B. vykdė nusikalstamas veikas. Teigia, kad A. B. paprašius pagalbos paimti Kėdainiuose iš kažkokios merginos skolą, sutiko padėti, kadangi A. B. buvo skolingas ir N. Č..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi N. Č. apeliacinį skundą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai N. Č. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.Nors nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad N. Č. nurodė M. K. paimti iš A. S. 1050 Lt. Tuomet M. K., vykdydamas Marijampolės PN bausmę atliekančio N. Č. nurodymus, C. esančiame bankomate, šiuos pinigus įnešė į T. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“, bei vėliau, paprašius T. R. pasinaudoti jos elektroninės bankininkystės duomenimis, 150 litų pats pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 900 litų, toliau vykdydamas N. Č. nurodymus, pavedimu pervedė D. D. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtino liudytojas M. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog N. Č. prašymu nuvažiavo prie parduotuvių „Norfa“ ir „Maxima“, kurios yra (duomenys neskelbtini), sustojo aikštelėje netoliese „Norfos“, ten susitiko su mergina, kuri jam padavė apie 1000 Lt. Tuo metu, kai mergina jam turėjo perduoti pinigus, jis kalbėjo telefonu su N. Č. ir šis sakė ką reikia daryti, kur yra mergina. Kiek prisimena, ta mergina pati priėjo prie jo automobilio ir padavė pinigus. Iš kur buvo tie pinigai, N. Č. nesakė. Pokalbio metu N. Č. paprašė tuos pinigus, kuriuos jam padavė mergina, persiųsti kitam žmogui, minėdamas, kad vėliau pasakys kam reikės padaryti banko pavedimą. Kadangi tuo metu su savimi neturėjo mokėjimo kortelės ir elektroninės bankininkystės kortelės su kodais, todėl paprašė draugės T. R., kad ji įneštų tuos pinigus į savo sąskaitą banke, o vėliau leistų jam padaryti pavedimus. Ji sutiko. (duomenys neskelbtini) esančiame „Swedbank“ bankomate, jo prašymu, T. R. įdėjo į savo sąskaitą jo paduotus pinigus – apie 1000 Lt. Po kurio laiko jam paskambino N. Č. ir pasakė kam jis turėtų padaryti pavedimą. Nuvykus į T. R. namus, ji prisijungė prie savo elektroninės bankininkystės ir leido iš jos sąskaitos padaryti banko pavedimus. N. Č. prašymu M. K. padarė 900 Lt banko pavedimą kažkokiai merginai, kurios nepažįsta, jos duomenis pasakė ar atsiuntė SMS žinute N. Č., o likusius pinigus pervedė sau. Kitą dieną pinigus pervedė N. Č. nurodytam žmogui. Pažymima, kad minėti parodymai buvo BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka perskaityti teisiamojo posėdžio metu ir liudytojas M. K. juos patvirtino bei paaiškino, kad veikė N. Č. pavedimu. Apeliaciniame skunde keliama versija jog N. Č. nežinojo, kad pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos ir sutiko padėti A. B., kadangi šis buvo skolingas N. Č., laikoma gynybinio pobūdžio, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokia versija nėra patvirtinta, jokiais kitais bylos duomenimis. Be to, liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. Č. prašė jo banko sąskaitos numerio į kurią vėliau nepažįstami žmonės siuntė pinigus. Sumos buvo įvairios, mažiausia buvo 50 Lt, pati didžiausia – apie 1500 Lt suma. Visa tai rodo, kad pinigai buvo siunčiami ne vieną kartą, o sistemingai, kas paneigia versiją, jog N. Č. tik padėjo A. B. dėl skolos grąžinimo.Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu N. Č. buvo siūloma atlikti fsichofiziologinį tyrimą poligrafu, tačiau N. Č. atsisakė. Taigi byloje esančių įrodymu visuma patvirtina, kad apeliaciniame skunde keliama versija dėl skolos grąžinimo yra gynybinio pobūdžio ir leidžia konstatuoti, jog N. Č. suvokė, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu, sukčiaujant ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.Dėl A. B. apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo jį išteisinti dėl nusikaltimo prieš R. S. padarymo. Teigia, jog neturėjo R. S. prisijungimo duomenų ir vedė atsitiktinę skaičių kombinaciją. Tačiau teisėjų kolegijos vertinu, A. B. kaltė dėl nusikaltimo padarymo prieš R. S. yra pilnai įrodyta. Dėl šios nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją R. S. A. B. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad gavęs elektroninės mokėjimo priemonės naudotojos R. S. tapatybės patvirtinimo duomenis (prisijungimo kodą (ID), slaptažodį bei generatorių kortelės kodus), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos duomenis perdavė J. T. ir davė nurodymus prisijungti prie R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti finansines operacijas. Šias kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino pats A. B., kuris tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad skambino J. T. ir prašė prisijungti prie banko sąskaitų, o ši per kompiuterį jungdavosi prie banko sąskaitų ir darydavo pavedimus. J. T. taip pat patvirtino, kad jai skambino A. B. ir pasakė, kad gali užsidirbti pinigų, tam reikės prisijungti prie interneto ir ji sutiko. A. B. jai padiktuodavo banko sąskaitų duomenis ir liepdavo iš tų sąskaitų padaryti pavedimus į kitas sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina ir objektyvieji bylos duomenys. AB ,,Swedbank“ pateiktame išraše nurodyta, kad R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2013 m. gegužės 20 d. 10 val. buvo 330,80 Lt, prie šios sąskaitos buvo bandyta prisijungti 2013 m. gegužės 20 d. tarp 10:41:25 val. ir 11:15:18 val., iš IP adreso 90.130.153.211 (1 t., b. l. 191, 196-197, 198-199), t. y. iš kompiuterio, kuriuo naudojosi J. T. (6 t., b. l. 51-52, 56-57, 69-72). Telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotas pokalbis tarp A. B. ir J. T., kai pastaroji negalėjo prisijungti prie R. S. banko sąskaitos (4 t., b. l. 122-128). Taigi šie atlikti veiksmai ir surinkti įrodymai, visiškai patvirtina, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje. A. B. mano, jog dėl nusikalstamos veikos prieš R. S. atsakomybė turėjo kilti ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o jis turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, kadangi buvo mažos vertės turtas Tačiau pažymima, jog dėl nusikalstamos veikos prieš R. S. A. B. yra nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jis nuteistas dėl nusikalstamos veikos prieš V. K. už tai, kad apgaule iš V. K. įgijo 1500 litų (434,43 eurų), iš UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų (289,62 eurų). Administracinė atsakomybė už sukčiavimą kyla tik tuomet, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis), tuo tarpu iš V. K. ir iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo įgytas gerokai didesnis, nei 3 MGL dydžio turtas, todėl A. B. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.Apeliaciniame skunde A. B. teigia, kad jis savo kaltę pripažino, tačiau teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymima, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik tuomet, kai buvo surinkta eilė įrodymų, t. y. atliktos kratos, buvo pasiklausyta pokalbių, gautos išklotinės iš banko. Tokie nuteistojo parodymai negali būti laikomi jo prisipažinimu. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016). Taigi konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti ne Marijampolės pataisos namuose, nes kiti nuteistieji jį verčia daryti nusikaltimus. Tačiau pažymima, jog BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 nuosprendyje nustatė A. B. bausmę atlikti pataisos namuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje numatyta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi teismas nenustatinėja, kuriuose konkrečiuose pataisos namuose nuteistasis turi atlikti bausmę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuteistasis dėl nesutarimų su kitais nuteistaisiais gali kreiptis į pataisos namų administraciją.Apeliantas nurodo ir tai, kad dabartinis jo laisvės atėmimo bausmės dydis šokiruoja jo artimuosius dėl ko gali juos prarasti. Tai suponuoja, jog nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme. Pasisakant dėl A. B. skirtos bausmės pažymima, jog pirmos instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (plačiau apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus pasisakoma atsakant į R. K. apeliacinio skundo argumentus). Skirdamas bausmę A. B. pirmos instancijos teismas įvertino tai, kad jis būdamas teistas, pripažintas pavojingu recidyvistu, teistumui neišnykus, padarė nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, UAB „Šilutės psichikos sveikatos centre“ gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertino tai, jog po šio nusikaltimo padarymo A. B. buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas aplinkybes, pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė griežtesnes bausmes, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 56 straipsnis), kurias subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė laisvės atėmimą 5 metams. Teismas taip pat pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su 2016 m. rugsėjo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 18 metų laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., bei bausmes, iš dalies atliktas pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžius, bausmę atliekant pataisos namuose. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. skirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su V. K. priteista 300 Eur neturtine žala, teigiama, kad ji nepateikė įrodymų, jog patyrė sunkius išgyvenimus. Tačiau V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo paskutiniai jos pinigai. Netekusi pinigų ji patyrė didžiulį stresą, nebeturėjo pinigų ir buvo priversta skolintis iš artimųjų. Taigi priteista 300 Eur neturtinė žala nelaikoma per didele.Dėl R. K. apeliacinio skundo.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nepripažįsta bendrininkavimo ir teigia, jog nėra pagrindo manyti, kad jis buvo organizatorius. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, jog jis turi antrą neįgalumo grupę (60 proc. yra nedarbingas), yra sergantis AIDS, hepatitu C ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant dėl bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinio ir susitarimo ribų, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-7-41-511/2017).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nusikalstamos veikos buvo atliktos bendrininkaujant. Nuteistieji J. T., I. A., B. G., R. K., R. M., N. Č., A. B. veikdami bendrai kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą bylą, apgaule iš V. K. įgijo 1500 litų (434,43 eurų), iš UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų (289,62 eurų). Analizuojamu atveju R. K. apgaule išviliojo V. K. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis, kuriuos perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į kitą bylą, o šis juos perdavė R. M.. Tuomet R. M. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės duomenis perdavė B. G. bei nurodė prisijungti prie V. K. banko sąskaitos. Po to B. G. prisijungė prie V. K. banko sąskaitos, pakeitė slaptažodį bei šį naują slaptažodį perdavė R. M., kuris jį nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, o pastarasis šį slaptažodį perdavė R. K.. Minėti duomenys taip pat buvo perduoti ir kitiems asmenims, dėl to kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apgaule iš V. K. įgijo 1500 litų (434,43 eurų), iš UAB (duomenys neskelbtini) 1000 litų (289,62 eurų). Taigi visa šių veiksmų seka akivaizdžiai patvirtina, jog R. K. nusikalstamas veikas įvykdė ne vienas, o bendrininkaujant, kai kiekvienas bendrininkas suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.Apeliantas teigia, jog nėra pagrindo manyti, kad jis buvo organizatorius, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog kaltinime, pagal kurį jis nuteistas, nėra suformuota, jog R. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas organizatoriumi.Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmė atkreipiamas dėmesys, jog bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytiems nusikaltimams ir nelaikytina aiškiai per griežta.Parinkdamas bausmes ir nustatydamas jų dydį R. K. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis, būdamas teistas, teistumui neišnykus padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam nustatytas keturiasdešimt procentų darbingumo lygis, sergantis ŽIV, lėtiniu hepatitu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veikas padarė bendrininkų grupe. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai R. K. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su 2016 m. birželio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal 2016 m. birželio 30 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, bausmę atliekant pataisos namuose.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas, sergantis AIDS ir hepatitu C, tačiau iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, jog skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas šias aplinkybes įvertino. Be to, pažymima, jog nuteistojo sveikatos būklė nėra pagrindas švelninti jam skirtą bausmę. R. K. gali būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus vedėjos pažymos, iš kurių matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. M., išlaidas sudaro 135,14 Eur dydžio advokato užmokestis, antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. K., išlaidas sudaro 77,24 Eur dydžio advokato užmokestis, antrinės teisinės pagalbos, teikiamos N. Č., išlaidas sudaro 202,65 Eur dydžio advokato užmokestis. Minėtas išlaidas prašoma atitinkamai priteisti iš nuteistųjų, tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. M., N. Č., A. B. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.