Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-557/2015

Teisėja S. Valinskytė Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00188-2014-8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2015 m. liepos 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjos V. Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (2013-09-15 veika) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 140 str. 2 d (2014-08-31 veika) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-09-03.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį: 2013 m. rugsėjo 15 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) Skuodo r., gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus savo šeimos nariui – žmonai R. K. į kaktą, lūpas, nugaros juosmeninę dalį ir padarė veido sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje, lūpų minkštųjų audinių patinimu, stuburo juosmeninės dalies sumušimu, kas R. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

J. K. taip pat nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį: 2014 m. rugpjūčio 31 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) Skuodo r., gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taburete tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis kartus savo šeimos nariui – žmonai R. K. į galvą bei kitas kūno vietas ir padarė muštines žaizdas kairėje galvos pusėje, muštinę žaizdą kairėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairio peties nugariniame paviršiuje ir kairės pusės juosmens – klubo srityje, poodines kraujosruvas kairės pusės krūtinėje ir kairiame žaste, kas R. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pasisakydama dėl J. K. paskirtos bausmės, gynėja pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius, tarp jų ir padariusius sunkiausius nusikaltimus, ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio (nagrinėjamoje byloje pagal BK 140 str. 2 d.) sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2006). Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus prieš šeimos narį, būdamas teistas už nusikaltimo padarymą artimam giminaičiui. Toliau teismo nuosprendyje nurodoma, kad abu nusikaltimai smurtiniai, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvą, vienas nusikaltimų padarytas naudojant įrankį – taburetę, padarant kirstines žaizdas. Tai rodo, kad J. K. yra abejingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl padarytų nusikalstamų neprisipažįsta, nesigaili. Teismas sprendė, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, tačiau su tokia teismo išvada, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistojo gynėja nesutinka. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2010). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. dėl pareikšto įtarimo, remiantis BPK 21 str. 4 d., davė nepilnus parodymus dėl jam inkriminuotos veikos, tačiau 2015-03-02 teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl to, jo žodžiais tariant, apgailestavo ir jo gailestis dėl 2014-08-31 padaryto nusikaltimo nebuvo formalus. Jį sukrėtė sutuoktinės mirtis, dėl to jis išgyveno, nors priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir R. K. mirties nebuvo. BK 59 str. 2 d. nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Nuteistojo gynėja mano, kad prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskirtinas R. K. netinkamas elgesys: nuolatinis girtavimas, nesirūpinimas šeima, neatliekama namų ūkio ruoša. J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, už kurį numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir kitos alternatyvios bausmės. R. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gynėjos manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas J. K. skyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka BK 41 str. 2 d. įtvirtintos bausmės paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl J. K. kaltės 2013-09-15 padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką

Apeliantės nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. K. 2013-09-15 tris kartus suduodamas žmonai R. K. į kaktą, lūpas, nugaros juosmeninę dalį, nežymiai ją sužalojo. Skuodo GMP stoties GMP kvietimo kortelėje Nr. 3700 nurodyta, jog konflikto metu vyras trenkė žmonai koja į nugarą, tačiau tai, kad būtų suduoti smūgiai į veidą nenurodyta, specialisto išvada iš esmės nėra paneigta nuteistojo versija, kad odos nubrozdinimai kaktoje ir lūpų minkštųjų audinių patinimas R. K. galėjo atsirasti jai nugriuvus ant žemės, būnant neblaiviai. Tokią apeliaciniame skunde keliamą versiją paneigia byloje esantys ir pirmos instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai: J. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad „pripažįstu, kad sudaviau į kaktą, lūpas, į nugaros juosmeninę dalį, kad padariau veido sumušimą“ (t. 3, b. l. 42); iš liudytojos D. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad ji 2013-09-15 skambino į policiją, nes apie 22.30 val. atbėgo A. K.. Jis sakė „bėkim gelbėti, tėvas motiną muša“, spardo prie lovos. D. J. kvietė greitąją pagalbą, jos dukra iškvietė policiją. Po įvykio, praėjus pusmečiui sesutė sakė, jog matėsi, kad buvo mušta (t. 3, b. l. 45); iš liudytojo A. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad 2013-09-15 J. K. norėjo primušti R. K., o A. K. išbėgo pas tetą pagalbos. Jis ėjo pagalbos pas tetą, nes mušė kojom, rankom. Ji gulėjo, sūnus klausė kas buvo, ji atsakė, kad tėvas primušė. Grįžo su policijos pareigūnais, mama jam sakė, kad tėvas ją primušė, jai skaudėjo nugarą (t. 3, b. l. 45-46); iš Skuodo GMP stoties GMP kvietimo kortelės Nr. 3700 matyti, kad konflikto metu vyras trenkė žmonai koja į nugarą (t. 1, b. l. 185); iš specialisto išvados Nr. G2472/14 (03) matyti, kad R. K. iki 2013-09-15 22.14 val. patyrė sužalojimus trijose trauminio poveikio vietose – kaktoje, lūpų srityje ir nugaros juosmeninėje dalyje. Šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 184). Taigi aptarti liudytojų parodymai, dokumentai, specialisto išvada, paties nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad J. K. sudavė smūgius ne tik į nukentėjusiosios juosmenį, tačiau ir į jos veidą - kaktą ir lūpas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad odos nubrozdinimai kaktoje ir lūpų minkštųjų audinių patinimas R. K. galėjo atsirasti jai nugriuvus ant žemės būnant neblaiviai, tačiau pažymėtina, kad pats J. K. duodamas parodymus patvirtino, kad jis smūgiavo į veido sritį ir padarė veido sumušimą (t. 3, b. l. 42).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikšmės nuteistojo J. K. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimams spręsti, ištyrė ir įvertino teisingai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, skundžiamame nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl nuteistojo kaltės nėra teisinio pagrindo. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp sužalojimų atsiradimo ir neteisėtų nuteistojo veiksmų, o R. K. sužalojimai galėjo atsirasti jai pačiai nugriuvus ant žemės dėl savo neblaivumo, ir įrodo J. K. kaltę 2013-09-15 padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. K. neprisipažino 2014-08-31 padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. K. 2015-03-02 teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir dėl to apgailestavo, o jo gailestis dėl 2014-08-31 padaryto nusikaltimo nebuvo formalus, todėl nuteistojo gailėjimąsi prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas be pagrindo nepripažino J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, J. K. dėl kaltinimo padarius 2014-08-31 veiką prisipažino (t. 3, b. l. 42), nurodė, kad „taburete trenkė 8 kartus žmonai“, o pirmos instancijos teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad J. K. dėl savo veikos neprisipažino, tokios savo išvados niekaip nemotyvavo, nevertino teismo posėdžio metu išsakyto J. K. prisipažinimo ir jo atskleistų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du momentus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-68/2013). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-269/2008). J. K. 2015-03-02 pirmojo teisiamojo posėdžio metu, teisme dar nepradėjus kitų įrodymų tyrimo, iškart pripažino savo kaltę dėl 2014-08-31 įvykio ir dėl padaryto nusikaltimo apgailestavo (t 3., b. l. 42), taigi, nors ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės nepripažino, negalima laikyti, kad J. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ne savo noru, bet verčiamas įrodymų, o gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas J. K. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Gynėja apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad prie J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių priskirtinas ir R. K. netinkamas elgesys: nuolatinis girtavimas, nesirūpinimas šeima, neatliekama namų ūkio ruoša. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant duomenų apie į kaltininką nukreiptą nukentėjusiosios pavojingą ar amoralų elgesį, kuris galėtų provokuoti smurto prieš nukentėjusiosios asmenį panaudojimą, vien tai, kad nukentėjusioji nuolatos girtavo ar menkai rūpinosi šeimos buitimi (tai buvo įprastas abiejų sutuoktinių gyvenimo būdas), negali būti laikoma veiksmais, padariusiais įtaką nuskalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamai veikai įtaką turėjo ne kokie nors konkretūs nukentėjusiosios veiksmai, o paties nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio (kas pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe), dėl to R. K. elgesys nelaikytinas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nustačius J. K. atsakomybę už 2014-08-31 veiką lengvinančią aplinkybę, iš naujo svarstytinas bausmės dydžio klausimas. 2014-08-31 nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš šeimos narį, būdamas teistas už nusikaltimo padarymą artimajam giminaičiui. Nusikaltimas smurtinis, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, nusikaltimas padarytas naudojant įrankį – taburetę, padarant muštines žaizdas. Tai rodo, kad J. K. yra abejingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, sistemingai naudojo smurtą prieš šeimos narius (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už analogišką veiką 2013-09-15), nesistengė artimoje aplinkoje išvengti konfliktinių situacijų, o joms iškilus naudojo savo fizinį pranašumą prieš artimuosius. J. K. atsakomybę už šią veiką lengvinančia aplinkybe pripažintas jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamas veikas J. K. padarė būdamas neseniai grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl sunkių smurtinių nusikaltimų, nukreiptų prieš savo šeimos narį, ir tuomet vėl smurtavo prieš artimuosius, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui ir niekur nedirbdamas, būdamas girtas, darytina išvada, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visa tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir smurtinį pobūdį, tyčinę nuteistojo kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daro išvadą, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Nagrinėjant bylą, buvo kreiptasi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo kaltinamajam. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje kaltinamajam J. K. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas A. K.. Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo J. K. 301,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš J. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. K. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl 2014-08-31 padarytos veikos) tai, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Už BK 140 str. 2 d. (2014-08-31 įvykis) numatyto nusikaltimo padarymą J. K. paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (2013-09-15 įvykis) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.