- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-1767-470/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00305-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Č.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą su suinteresuotam asmeniui G. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Č. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam A. Č. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvo valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad A. Č. ir O. Č. buvo jo tėvai. Santuoka tarp jų sudaryta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė sūnus G. Č., (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas V. Č.. 1999-07-22 Alytaus m. 2-jame notarų biure sudaryta sutartimi O. Č. ir A. Č., kartu su dar šešiais pirkėjais įsigijo likviduojamai Alytaus rajono žemės ūkio bendrovei „Verebiejai“ priklausiusį turtą – grūdų sandėlį (VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statiniui suteiktas įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) O. Č. mirė. Palikėja O. Č. turėjo du pirmos eilės įpėdinius pagal įstatymą – vaikus G. Č. ir V. Č., kurie noro palikimui priimti neišrėškė. Sutuoktinis A. Č., būdamas O. Č. įpėdiniu pagal įstatymą, dėl paveldėjimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau bendrą su O. Č. įsigytą ūkį tvarkė toliau, tęsė naudojimąsi bei prižiūrėjo, iš savo asmeninių bei kartu su O. Č. sukauptų santaupų mokėjo reikiamus mokesčius, perėmė savo žinion sutuoktinės turtą. Šie aktyvūs pareiškėjo tėvo veiksmai po palikimo atsiradimo patvirtino jo norą bei sutikimą įgyti visas teises į palikimą. Pareiškėjo tėvas po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisiu įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė jos palikimą faktiniais veiksmais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. yra A. Č. ir O. Č. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas Gimimo liudijimas. Pareiškėjo motina O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 52. Po pareiškėjo motinos O. Č. mirties liko paveldimas turtas – dalis grūdų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po O. Č. mirties šiuo turtu rūpinosi jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas A. Č., naudojosi turtu, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjo tėvas A. Č. priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. Č. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota A. Č. teisė įgyti visas teises į palikimą. A. Č. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). A. Č. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko savo sūnui V. Č.. Alytaus rajono 2-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. Č. palikimą.
Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jo tėvo A. Č. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės O. Č. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis ūkiu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad A. Č. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad A. Č. po sutuoktinės O. Č. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas V. Č. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Č. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas V. Č. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo A. Č. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.