Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2166-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
1-2166-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28361-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2166-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28361-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam R. J.,asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju, J. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis ir nevykdantis individualios veiklos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J., 2020-07-17, apie 17.10 val., Vilniuje, Balsių g. 12, vairavo lengvąjį automobilį „Toyota RAV4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 3,06 promilių etilo alkoholio koncentraciją, o antrą kartą nustatė 3,25 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. J. parodė, kad 2020-07-17, apie 11 val. namuose vartojo alkoholį. Išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės. Kai pritrūko alkoholio, bandė skambinti kaimynui, kad jis jį nuvežtų į parduotuvę, bet jo telefonas buvo išjungtas. Žmona tuo metu antrame aukšte buvo, ilsėjosi. Paėmė jo žmonai J. J. priklausantį lengvąjį automobilį „Toyota RAV“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir juo važiavo į parduotuvę. Vairavo jis. Raktelius nuo automobilio paėmė iš žmonos rankinės. Ji nematė, kad ima raktus nuo mašinos ir nežinojo, kad jis ketina važiuoti į parduotuvę. Buvo girtas. Geria nelabai dažnai. Vairuoja retai. Kaimynas paveža, kai reikia. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Jo sveikata labai pablogėjusi, tirpsta kojos, turi problemų dėl stuburo, reikia operacijos. Karantino metu dirbo pavežėju. Šiuo metu gauna 250 Eur bedarbio pašalpą. Sutuoktinė jam yra autoritetas, praktiškai jos yra išlaikomas.

Ikiteisminio tyrimo metu davė sutampančius parodymus, taip pat nurodė, kad supranta, jog padarė nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, kad taip kvailai ir neatsakingai pasielgė (b. l. 41).

Kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojos G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji 2020-07-17, apie 17.10 val. važinėdama dviračiu kartu su savo draugu A. A., užsuko į parduotuvę ,,Čia market“, esančią Vilniuje, Balsių g. 12. A. A. nuėjo į parduotuvę, o ji liko automobilių stovėjimo aikštelėje prie dviračių. Jai belaukiant draugo į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo automobilis ,,Toyota RAV 4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kurio vairuotojas sukėlė įtarimų, nes keistai vairavo ir vos neatsitrenkė į apšvietimo stulpą. Vairuotojui priparkavus automobilį priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės, atidarius dureles iš karto pajuto alkoholio kvapą. Bendraujant su vairuotoju, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, lieso kūno sudėjimo, pražilusiais, trumpais plaukais, apsirengęs tamsu bliuzonu, mėlynomis sportinėmis kelnėmis ir juodais kroksais, su lazdele, apstebėjo, kad jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Jai paprašius atiduoti užvedimo raktelius vairuotojas nesutiko ir kažkur juos paslėpė. Kadangi automobilyje buvo užvedimo mygtukas, vairuotojas nuolat užvedinėjo automobilį, kad pasišalinti, bet ji jam neleido. Po kelių minučių išėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris prižiūrėjo, kad vairuotojas niekur nepasišalintų, o ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus, kurie asmenį sulaikė ( b. l. 13).

Liudytojo P. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020-07-17, apie 17:18 val. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu J. L. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Balsių g. 12, prie ,,Čia market“ parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje sulaikytas neblaivus vairuotojas su automobiliu ,,Toyota RAV 4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja G. B., parduotuvės apsaugos darbuotojas A. Š., padėjo pranešėjai prižiūrėti vairuotoją iki policijos pareigūnų atvykimo. Liudytojui priėjus prie minėto automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo R. J., kuris buvo visiškai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, išlaipinus iš automobili vos stovėjo ant kojų. Paklausus R. J. prieš kiek laiko vartojo alkoholį, R. J. atsakė, kad prieš 20 minučių. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą pastarasis sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0089 (sertifikato Nr. 1179177) 17.32 val. pirmu pūtimu R. J. buvo nustatytas 3,06 promilės girtumas, 17.53 val. antru pūtimu nustatytas 3,25 promilės girtumas (b. l. 9 ).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, iš kurių matyti, kad B., 2020-07-17, 17.14 val. pranešė apie sulaikytą galimai neblaivų vairuotoją, Vilniuje, „Čia: prekybos centro aikštelėje (b. l. 1).

Neblaivumo nustatymo aktu ir alkotesterio duomenimis, iš kurių matyti, kad patikrinus alkotesteriu R. J. 2020-07-17, 17.32 val., pirmu patikrinimu nustatytos 3,06 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu, 17.53 val. nustatytos 3,25 promilės etilo alkoholio. Iš kaltinamojo burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 16-19).

VĮ Regitra duomenimis, automobilis „Toyota RAV 4“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), jo valdytoja J. J. (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2016 m. automobilio „Toyota RAV 4“ vidutinė kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 13 420 Eur).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, R. J. prisipažino kaltu visiškai ir parodė, kad sėdo neblaivus už automobilio vairo, važiavo iki parduotuvės dar alkoholio nusipirkti, kur buvo sulaikytas jam nepažįstamų asmenų. Iki automobilio vairavimo buvo išgėręs 0,5 l butelį degtinės. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptartis teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytojos G. B. parodymai, kuri matė kaip kaltinamasis kaltinime nurodytu automobiliu atvažiavo į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl keisto automobilio vairavimo jai kilo įtarimas dėl vairuotojo blaivumo, priėjusi prie automobilio ir atidariusi jo dureles iš karto pajuto alkoholio kvapą ir nebelaido kaltinamajam automobiliu išvažiuoti, paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policiją. Tai patvirtina ir bendrojo pagalbos centro duomenys. Liudytojo P. G. (vyriausiojo patrulio) parodymais, kuris su kolega nuvyko pagal iškvietimą prie parduotuvės ,,Čia market“, kur juos pasitiko pranešėja G. B., parduotuvės apsaugos darbuotojas A. Š. ir sulaikę neblaivų kaltinamąjį, patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesterio rodmenys patvirtina, jog sulaikytam kaltinamajam kaltinime nurodytu laiku, 17.32 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 3,06 promilės girtumas, 17.53 val. antru pūtimu nustatytas 3,25 promilės girtumas. Taigi, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu gautas jo sutuoktinės J. J. prašymas perduoti kaltinamąjį R. J. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Bylos duomenimis, R. J. nusikalto pirmą kartą; savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi; žala kitiems asmenims nepadaryta. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad yra R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad jo sutuoktinė J. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir tik ji gali daryti teigiamą realią įtaką kaltinamajam.

Išvada, kad R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta savo poelgio neatsakingumą. R. J. neigiamai vertina savo buvusį poelgį ir išgyvena dėl savo priešingų teisei veiksmų. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė darbovietė buvo pavežėjimo paslaugas teikianti bendrovė, tačiau R. J., dažnai vairuodamas automobilį, nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nėra baustas administracine tvarka ir už jokius kitus administracinius nusižengimus. R. J. teismą patikino, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Teismo nuomone, išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog R. J. nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Kaip minėta, BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė J. J. teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes J. J. gali daryti R. J. įtaką. Ji gyvena kartu su sutuoktiniu R. J., jis dėl sveikatos problemų nedirba, yra jos išlaikomas. Šeimoje yra du automobiliai, kurių vienas nuosavybės teise priklauso J. J., o kitas lizingo bendrovei, bet valdomas jos. Taip pat J. J. nurodė, kad sutuoktinio nėra pagrindo laikyti priklausomu nuo alkoholio, būna net keli mėnesiai, kai jis negeria. Išgeria susitikęs su draugais. Pasak J. J. ji gali kontroliuoti R. J. elgesį, juos su vyru sieja glaudus emocinis ryšys, nuolat bendrauja, aptaria problemas ir randa jų sprendimus. Be to, nebepaliks taip atvirai automobilio raktelių. J. J. praeityje nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, buvo 2 kartus bausta už greičio viršijimą (2017 m. ir 2018 m.), nuobaudos sumokėtos ir šiai dienai negalioja. Kitų administracinių pažeidimų galima laiduotoja nėra padariusi. Ji nuo 2011 m. dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavys ją apibūdina kaip kruopščią, atsakingą, sąžiningą ir nuoširdžią. Laiduotoja kritiškai vertina tokį sutuoktinio poelgį, ir teigia, jog vykstantis baudžiamasis procesas bus viso gyvenimo pamoka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad J. J. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad R. J. yra pagrindas nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant sutuoktinę J. J., nustatant minimalų, vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis), Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad J. J. viena dirba ir išlaiko kaltinamąjį, skiriamas laidavimas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bausmės paskirtį padeda įgyvendinti ir baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos kartu su bausme, bet taip pat jos gali būti taikomos ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paprastai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose sprendžiama dėl baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) ir BK 72 straipsnyje (turo konfiskavimas), taikymo. Teismo nuomone, klausimas dėl šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo turi būti sprendžiamas ir nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jos taikymas bei konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju, R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,06 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę nuo namų iki parduotuvės. Nusikaltimas yra pavojingas ir kėlė realią grėsmę tiek paties kaltinamojo, tiek kitų asmenų turtui bei sveikatai ir/ar gyvybei. Todėl siekiant bausmės tikslų R. J. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad R. J. anksčiau nėra teistas nei už analogišką, nei už kito pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka, į nustatyto neblaivumo laipsnį, į pirmiau paminėtas R. J. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, didesniam nei minimaliam laikotarpiui - 2 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis R. J. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuri pripažintina nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio, ar jo vertę atitinkančio sumos konfiskavimo.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šis klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo priemonė - automobilis priklauso (duomenys neskelbtini) bendrovei, jo valdytoja yra kaltinamojo sutuoktinė (b. l. 23). Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad apie automobilio panaudojimą nusikalstamai veikai daryti nežinojo nei savininkas, nei jo valdytojas. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri šiuo atveju yra 13 420 Eur.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018), be kita ko atsižvelgti į kaltininko individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

Taigi, teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vairuota dienos metu, Vilniaus mieste), į nustatyto neblaivumo laipsnį (3,06 promilės etilo alkoholio koncentracija), sprendžia, kad šiuo atveju bausmės prevenciniams tikslams pasiekti būtina taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Spręsdamas dėl konfiskuotino turto dydžio, teismas atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį (nedirba; turi akivaizdžiai matomų sveikatos problemų (sunkiai vaikšto, kaltinamojo teigimu jam būtina stuburo operacija); gauna bedarbio pašalpą apie 250 Eur) mano, kad visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos (13 420 Eur) konfiskavimas, nagrinėjamu atveju turės pernelyg didelį neigiamą poveikį kaltinamojo ir jo šeimos turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Darydamas tokią išvadą, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės tikslus pasiekti padės ir kaltinamajam paskirta, BK 68 straipsnyje numatyta, didesnės nei minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas kaltininkui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad asmens nubaudimo ir bausmės prevenciniams tikslams pasiekti, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo trukmę, R. J. turtinę padėtį ir pajamas, sveikatos būklę, bus pakankama R. J. skirti dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą - 1 500 Eur.

Kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus; specialiosios teisės sustabdymas, taikomas nuo 2020-07-18, paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 29, 44) panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus ir perduotinas VšĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. J., pripažinti padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020-07-18.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš R. J. 1 500 Eur.

R. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir jį perduoti VšĮ „Regitra“.

R. J. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė