Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios byla Nr. 1A-101-245/2017

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00191-2016-6

2017 m. sausio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinamosios T. A. civiliniams ieškovams nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti priteista: V. M. – 22 Eur, R. S. – 30 Eur, Ž. M. – 33,50 Eur, K. S. – 28 Eur, D. V. – 29 Eur, E. Š. – 30 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

T. A. nuteista už tai, kad ji apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. kovo 16 d. tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, apgaule turėdama vieningą tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, vieninga tyčia, iš savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S5“ IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta „labas“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojus mobiliojo interneto paslauga, internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, dėl ko nukentėję asmenys norėdami įsigyti prekes, pervedė pinigus į T. A. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke: 2016 m. vasario 5 d. V. M. už sportines kelnes, 22 Eur, 2016 m. vasario 11 d. V. J. už sportinius batelius „Adidas Superstars“ 31 Eur, 2016 m. vasario 17 d. R. S. už sportinius batelius „Adidas“ 30 Eur, 2016 m. vasario 22 d. R. Z. už sportinius batelius 25 Eur, 2016 m. vasario 23 d. K. S. už sportinius batelius „Adidas“ 28 Eur, bei T. A. nurodymu į A. Ž. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB banke: 2016 m. kovo 10 d. Ž. M. už sportinius batelius „MAX“ 33,50 Eur, 2016 m. kovo 16 d. D. V. už sportinius batelius „Adidas“ 29,50 Eur, 2016 m. kovo 16 d. E. Š. už sportinius batelius „Nike Air Max“ 30 Eur, tačiau perkamų prekių nukentėjusiems neperdavė, kadangi jų neturėjo ir neketino parduoti, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiems priklausančius pinigus 229 Eur, tuo padarė nukentėjusiems 229 Eur turtinę žalą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. A. veiksmuose yra visi jai inkriminuotos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teismas sprendė, kad kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini kaip tęstinė veika.Apeliaciniame skunde nuteistosios T. A. gynėjas advokatas Romualdas Matonis prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – T. A. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, kad sprendimą pripažinti T. A. kalta lėmė teismo įsitikinimas, jog neleistinai apgaudinėdama nukentėjusiuosius ji veikė ne tik tiesiogine, bet ir vieninga tyčia, o tai, pirmosios instancijos teismo nuomone, reiškia, kad tęstinė T. A. veika laikytina nusikaltimu (sukčiavimu). Apelianto teigimu, nors apylinkės teismas, samprotaudamas apie faktines bylos aplinkybes ir kaltinamosios tyčios formą bei turinį, nurodė, jog rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, tačiau tokie teiginiai laikytini abstrakčiomis prielaidomis, kadangi jos kaip tik kasacinio teismo praktikai prieštarauja. Anot skundo autoriaus, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kuriose pasisakoma dėl tęstinės veikos, T. A. veiksmus galbūt būtų galima pripažinti tik išankstine kaltininko tyčia padaryti keletą ar daugelį nusikalstamų veikų, bet tai nereiškia, kad darydama pavienius teisės pažeidimus ji turėjo vieningą tyčią, kuri būtina norint jos veiksmus laikyti tęstine veika nusikalstamo sukčiavimo kontekste. Juo labiau, kad byloje nenustatytas nei vienas objektyvus atvejis, kuomet nuteistoji būtų turėjusi sumanymą ateityje daryti naują teisės pažeidimą, taip pat nei vienu atveju nebuvo ir nėra nustatytas objektyvus poreikis užvaldyti daugiau pinigų. Skunde tvirtinama, kad pripažįstant, jog apylinkės teismas iš dalies teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pastebėtina, jog tokia išvada grindžiama klaidingu ir teismų praktikai prieštaraujančiu nuteistosios veikimo (tyčios) turinio ir formos aiškinimu. Sutinkant su tuo, kad teismas iš dalies teisingai pastebėjo, jog kaltės turinys baudžiamosiose bylose atskleidžiamas ne vien tik iš paties kaltininko prisipažinimo (kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmų pobūdį ir numatė padarinius), pabrėžiama, kad konkrečiu atveju vien tik teismo nustatytai galbūt ir tęstinei T. A. veikai nebūdingas vieningos tyčios požymis, kuris šioje teisinėje situacijoje laikytinas būtinuoju požymiu, siekiant nuteistosios padarytus veiksmus kvalifikuoti nusikalstamu sukčiavimu.Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nustatytos aplinkybės apie vieningą T. A. tyčią ir tęstinę jos veiką, turi būti laikoma ne išvada, bet aiškiai teismų praktikai ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančia prielaida arba bent jau pagrįsta abejone, kuri, kaip ir spėjimai, neabejotinai turi būti patvirtinti ar paneigti leistinais įrodymais arba vertinami kaltinamojo naudai. Anot apelianto, apkaltinamasis apylinkės teismo nuosprendis dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo turėtų būti panaikintas, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kadangi faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistosios veiksmus galima laikyti pavieniais administraciniais teisės pažeidimais, bet ne BK 182 straipsnio l dalyje numatytu nusikaltimu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistosios T. A. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas teigia, kad T. A. veiksmai neteisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra galimas kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi T. A. savo veiksmais, apgaulės būdu įgydama nukentėjusiųjų V. M., V. J., R. S., R. Z., K. S., Ž. M., D. V., E. Š. pinigus, padarė aštuonis atskirus teisės pažeidimus, kurie vertintini kaip administraciniai nusižengimai, o ne vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau su šiais apelianto teiginiais aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Bylos duomenimis – nukentėjusiųjų V. M., V. J., R. S., R. Z., K. S., Ž. M., D. V., E, Š. pareiškimais ir parodymais (t. 1, b. l. 6-9, 28, 41-42, 59-60, 73-74, 98, 113-114, 125-126, t. 2., b. l. 10-11), liudytojos A. Ž. parodymais (t. 1, b. l. 148, t. 2., b. l. 11), mokėjimo nurodymais (t. 1 b. l. 8, 16, 43, 61), sąskaitų išrašais (t. 1, b. l. 84, 93, 134, 149-151, t. 2., b. l. 47-54, 57-58), internetinių susirašinėjimų kopijomis (t. 1, b. l. 85-92, 152-159), daiktų, dokumentų paėmimo ir apžiūros protokolais (t. 1, b. l. 96, t. 2., b. l. 1-32), internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“ informacija ir jos analize (t. 2, b. l. 65-87) pačios nuteistosios parodymais (t. 2., b. l. 12-13) – yra nustatyta, kad T. A., talpindama internetiniame tinklalapyje skelbimus, apgaulės būdu (nurodžiusi, kad parduoda prekes, kurių neturėjo ir neketino parduoti) savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiųjų – turtą (pinigus, sumokėtus kaip atlygis už prekes). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir apžvelgęs teismų praktiką, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad šiuos veiksmus T. A. padarė turėdama vieningą tyčią, užvaldant svetimą turtą, pastoviai gauti pajamų kasdieniams poreikiams tenkinti, ir tokį elgesį vertino kaip tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-59/2015). Nusikaltimų nuosavybei bylose kaip tęstinė nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai ją sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, grobimo atveju turtą grobiant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433/2012). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys, tapatūs veiksmai, turint vieningą tikslą neteisėtai įgyti svetimą turtą, padaromi skirtingiems turto savininkams (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Nusikalstama veika gali būti laikoma tęstine ir tais atvejais, kai viena ar kelios atskiros veikos atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma vertintina kaip viena nusikalstama veika (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004).Apeliantas nuteistosios T. A. veiksmų neteisingą kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį grindžia LAT nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-444-699/2015, kuria veikos, turinčios panašių požymių į nagrinėjamos veikos, buvo kvalifikuotos kaip ne tęstinė veika. Šioje nutartyje paaiškinta, kad nuteistasis pradėdamas nusikalstamą veiką (įkeldamas į interneto svetaines skelbimus dėl buto nuomos), negalėjo numatyti, kiek asmenų susidomės, norės išsinuomoti butą ir sutiks mokėti avansą bei kokio jis bus dydžio. Todėl padarė išvadą, kad nuteistasis neturėjo išankstinio sumanymo apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo veiksmų tapatumą ir glaustumą, teismas konstatavo išankstinę jo tyčią padaryti daugelį nusikalstamų veikų, o ne tęstinę veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad nurodytos aplinkybės tik iš dalies atitinka T. A. inkriminuotos veikos aplinkybes, t. y., kad minėtą atvejį ir šią bylą sieja analogiška aplinkybė – skelbimų su klaidinga informacija talpinimas interneto svetainėse. Nurodytos LAT nutarties atveju nuteistasis kiekvienu konkrečiu atveju sudarydavo su asmenimis nuomos sutartis tiek kiek leido aplinkybės, t. y., kiek nukentėjusiųjų pavyko įtikinti pasirašyti nuomos sutartis ir sumokėti avansą. Pradėdamas nusikalstamą veiką (įkeldamas į interneto svetaines skelbimus dėl buto nuomos), nuteistasis negalėjo numatyti, kiek asmenų susidomės, norės išsinuomoti butą ir sutiks mokėti avansą bei kokio jis bus dydžio. Todėl padarė išvadą, kad nuteistasis turėjo išankstinį sumanymą apgaule įgyti apibrėžto dydžio pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nuteistoji internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimus apie tariamai parduodamas prekes. Pardavimo kaina kiekvienu atveju neviršijo 38 Eur, t. y., kiekvienas prekių apmokėjimo atvejis atitiko ne nusikaltimo – sukčiavimo, sudėties požymius, o administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis). Už analogiškas veikas nuteistoji buvo bausta administracine tvarka (t. 2., b. l. 99-120), todėl ji žinojo šią aplinkybę. Tokiu būdu nuteistoji tyčia ir sistemingai darė analogiškus veiksmus, t. y., skelbimais apie parduodamas prekes suklaidinusi nukentėjusiuosius, nurodydavo sąskaitas, į kurias pastarieji pervesdavo pinigų sumas, tačiau nuteistoji prekių neperduodavo, kadangi ji to ir neketino daryti. Nuteistoji šią aplinkybę naudojo kaip nusikaltimo padarymo būdą, t. y., nusikalstamu būdu įgijo svetimą turtą sumomis, neviršijančiomis 1 bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Tačiau ji tai darė sistemingai nenutrūkstamai per pakankamai trumpą laiko tarpą, t. y., 41 dieną, ir turėdama vieningą tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, vieninga tyčia apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiems priklausančius pinigus 229 Eur, tuo padarė nukentėjusiems 229 Eur turtinę žalą. Tokį nusikaltimo padarymo būdą yra įvertinęs LAT baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004. Joje pasisakyta, kad nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Taigi, skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie vieningą tyčią ir tęstinę veiką laikytinos prielaidomis, prieštaraujančiomis teismų praktikai ir faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįsti. T. A. motyvai-kaltė įrodyta nuosprendyje išdėstytais įrodymais – nukentėjusiųjų V. M., V. J., R. S., R. Z., K. S., Ž. M., D. V., E, Š. pareiškimais ir parodymais, liudytojos A. Ž. parodymais, mokėjimo nurodymais, sąskaitų išrašais, internetinių susirašinėjimų kopijomis, daiktų, dokumentų paėmimo ir apžiūros protokolais, internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“ informacija ir jos analize, pačios nuteistosios parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal kurį visi aštuoni nusikalstamos veiklos epizodai atitinka tęstinumo požymius. Pirmosios instancijos teismas tokį savo vertinimą motyvavo tuo, kad kaltinamoji savo tikslą realizavo iš esmės analogiškais veiksmais (naudojo tą pačią interneto svetainę, joje skirtingais vartotojo vardais susikūrė anketas, prie jų jungėsi kiekvieną dieną, talpino tokio paties pobūdžio skelbimus apie tariamai parduodamas prekes, kiekvienu atveju nurodydavo mažesnes negu iš tikrųjų prekių vertes, tačiau kurios nesiekdavo 1 MGL, nurodydavo tą pačią sąskaitą, į kurią nukentėjusieji turėjo pervesti pinigus, o užblokavus šią sąskaitą, nurodė tą pačią sąskaitą, tačiau kito asmens-liudytojos A. Ž. vardu), pasinaudodama tomis pačiomis priemonėmis (skelbimus talpino internetiniame tinklalapyje, naudojo savo sąskaitą, o pastarąją užblokavus, naudojo sąskaitą, kuri įvardintakito asmens- liudytojos A. Ž. vardu), veikė įgyvendindama vieningą sumanymą dėl to paties dalyko (apgaule užvaldyti svetimą turtą ir taip gauti pinigų kasdienių asmeninių poreikių tenkinimui), visus veiksmus atliko per pakankamai trumpą laiką (41 dieną), juos atliko sistemingai (tęsė net ir po to, kai nukentėjusieji nurodydavo, kad juos apgavo, ir būdama anksčiau bausta administracine tvarka). Be to, nurodė, kad T. A. charakterizuojantys duomenys – informacija iš darbo biržos ir SODROS – rodo, kad savo darbu nuteistoji pajamų neužsidirbdavo ir nėra duomenų, kad pastaroji teisėtais būdais nenorėjo užsidirbti. Iš liudytojo D. A. teikiamos finansinės paramos ji neturėjo pakankamų ir pastovių pajamų, kas patvirtina, kad sistemingas ir tapatus veikų, kuriomis apgaule įgyjamas svetimas turtas, darymas buvo nuteistosios gyvenimo būdas, siekiant gauti pinigų kasdienių asmeninių poreikių tenkinimui. Todėl jos veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pavojinga tęstinė nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti situacijos ir daryti priešingų išvadų. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju T. A. tikslas buvo susijęs su siekiu pasipelnyti kartas nuo karto įgyjant pinigus iš vis kito asmens, o veikos padarymo būdas visais atvejais buvo toks pats. Iš esmės nuteistoji turėjo vieningą sumanymą nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones. Paminėti veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia ir tai matyti iš to, kad nuteistoji nurodydavo tik tokią tariamai parduodamos prekės kainą, kuri neviršytų 1 bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, po to, pervedus jai pinigus, tęsdavo tariamą prekių pardavimą.Taigi, nors skunde teigiama, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį abejonės dėl vieningos tyčios ir tęstinės veikos egzistavimo nebuvo vertinamos kaltinamosios naudai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti teismo argumentai, vertinant įrodymus, yra aiškūs ir įtikinantys. Byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad T. A. yra padariusi jai inkriminuotą tęstinę nusikalstamą veiką. Kolegija nerado jokių aplinkybių, patvirtinančių apelianto teiginius apie teismo išvadų pagrindimą prielaidomis, prieštaravimais.Apeliacinį skundą nagrinėjančių teisėjų vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas T. A. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo. Nuteistajai paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų, atitinka jos asmenybės pavojingumą ir yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios T. A. gynėjo advokato R. Matonio apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios T. A. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.