Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lesto“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., I. M., antstolė Audronė Adomaitienė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdo Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-18589-151/2014 dėl 19,94 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės bei Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-23168-918/2015 dėl 236,22 EUR ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės. Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 5). Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad skolininkė piniginių lėšų neturi, Sodros duomenimis nedirba. Skolininkė yra ištekėjusi. Sutuoktinis A. M. dirba ŽŪB “Daugėliškiai”.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Pagal bylos medžiagą I. M. skolinga AB „Lesto“ 256,17 Eur. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Vykdomajame dokumente nurodyta viena skolininkė, todėl turi būti išieškoma iš jos asmeninio turto arba turi būti vykdoma iš jai tenkančios turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktus duomenis, skolininkė asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorių (pareiškėjų) reikalavimams padengti, neturi, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116-3.129 str. nuostatos. Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti CK numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. yra išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

Suinteresuoti asmenys teismui nenurodė, kad dalinant turtą turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo. Todėl teismas sprendžia, kad turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas, dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, ir nustatytina, kad skolininkei I. M. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CPK 3.88 str. 2 d.). Pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Įvertinus tai, jog skolininkė neturi turto, niekur nedirba, jokių pajamų negauna, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, o skolininkės sutuoktinis yra dirbantis asmuo, todėl jo gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise A. M. ir I. M. priklausančiu turtu.

Paminėtų ištirtų ir įvertintų aplinkybių visuma yra pagrindas išvadai, kad pareiškimas dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo yra pagrįstas, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas nustatytina, kad skolininkei I. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. M. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo AB „Lesto“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, esančio bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su jo sutuoktine.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.