- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2YT-3239-639/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01231-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „General Financing“, UAB „Valaura“, UAB „Bitė Lietuva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM skundą, dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „General Financing“, UAB „Valaura“ ir UAB „Bitė Lietuva“, (išieškotojai) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu kuriuo prašė panaikinti antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lėšų arešto. Pareiškėja nurodė, kad antstolis ginčijamu patvarkymu nurodė, kad realizavus, valstybei nuosavybės teise perėjusi kilnojamąjį turtą - transporto priemonę (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) areštuojamos 1716,94 Eur. piniginių lėšų suma ir prašoma jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė pinigų suma kuri bus gauta realizavus paveldėtą turtą. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl antstolis taikydamas priverstines vykdo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų privalo šiais principais vadovautis. Pareiškėjo nuomone antstolio veiksmai, areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomos proporcingais ir būtinais siekiam tikslui pasiekti. Atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomosiose bylose duomenų apie tai, kad valstybė atstovaujama VMI prie FM, neigtų savo pareiga atsiskaityti su kreditoriais ir sumokėtų apskaičiuotas vykdymo išlaidas, nėra. Kadangi valstybė turi pareiga atsiskaityti už palikėjo skolas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėjo, kad jeigu antstolio patvarkymas areštuoti pinigines lėšas, kurios bus gautos pardavus valstybei paveldėtą turtą, įsiteisėtų, susidarytų situaciją, kad VMI prie FM gavusi parduoto valstybės paveldėto turto realią kainą, negalėtų toliau vykdyti gautų piniginių paskirstymo kreditoriams, pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.
Antstolis 2016 m. vasario 1 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui (Civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d.). Patvarkyme antstolis nurodė, kad nurodytoje situacijoje, kai pareiškėjas paveldėjo skolininko turtą, antstolis turėjo spręsti klausimą apie tai, kaip informuoti pareiškėją apie tai, kokią piniginių lėšų sumą iš realizuoto turto pareiškėjas turi pervesti antstoliui. Antstolis patvarkymu įformino procesinį veiksmą, t.y. nurodymą pareiškėjui gautas pinigines lėšas už realizuotą paveldėtą turtą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolio atliktas procesinis veiksmas atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo veiksmų įforminimą vykdymo procese. Tačiau, jeigu teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, manys, kad atlikdamas skundžiamą veiksmą antstolis turėjo priimti kitokį procesinį dokumentą, antstolis tai įvykdys. Atsižvelgus į tai, prašė pareiškėjos skundo netenkinti arba atsižvelgiant į tai, kad antstolio suinteresuotumo šios bylos baigtimi nėra, skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje skolininkas buvo G. B.. Minėtas skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties testamentų registre įregistruotas 2015-10-15 palikimo priėmimo faktas, nurodant, jog po G. B. mirties likusį palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi minėtose vykdomosiose bylose skolininką G. B., mirusį (duomenys neskelbtini), pakeitė nauju skolininku – Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama VMI prie LR FM. Kaip minėta antstolis 2015 m. gruodžio 10 d. priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lėšų arešto.
Šalių ginčas kilo dėl antstolio veiksmų, areštuojant valstybės pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, skųsdama šiuos antstolio veiksmus ir prašydama panaikinti nurodytą patvarkymą, be kita ko, nurodė, kad VMI, realizavusi paveldėtą turtą, iš lėšų, gautų pardavus turtą, atsiskaitys su kreditoriais, todėl nėra pagrindo taikyti lėšų areštą.
Teismas pažymi, kad teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas antstoliui suteikia CPK 668 straipsnio 2 dalies nuostatos ir antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias lėšas, neviršijančias paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau šiuo konkrečiu atveju antstolio veiksmai nebuvo proporcingi ir būtini tikslui – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas – pasiekti, todėl įvertinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.
Skolininko turto arešto vykdymo procese tikslas yra užtikrinti padėties stabilumą, status quo išsaugojimą, išieškojimo iš turto, į kurį išieškojimas gali būti nukreiptas, įvykdomumą. Valstybė yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas ir antstoliui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ji tinkamai vykdys įstatyme nustatytas pareigas. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgęs į tai, kad skolininkė valstybė neneigia įstatyme numatytos savo pareigos atsiskaityti su kreditoriumi ir sumokėti vykdymo išlaidas, (paveldėto turto ribose) nenustatęs pagrindo abejoti jai atstovaujančios institucijos (pareiškėjos) tinkamu šios pareigos įvykdymu, daro išvadą, kad antstolio veiksmai areštuojant lėšas nelaikytini proporcingais ir būtinais tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali šį turtą paslėpti (CPK 558 straipsnis, 658 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas tokios aplinkybė nenustatė, todėl pagrindo taikyti areštą valstybės turtui, į kurį pagal įstatymą gali būti nukreiptas išieškojimas, nebuvo.
(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublik?s, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio S. V. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-428-695/2015).
Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjos skundas tenkintinas antstolio 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lėšų arešto, panaikintinas (LR CPK 513 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 str., 593 str., 290 str., 291 str., teismas,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM skundą, dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, tenkinti.
Antstolio Aleksandro Selezniovo 2015 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl lėšų arešto, panaikinti.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos miesto apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.