Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, Stasiui Skersiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei UAB „Neringos logistika” dėl patirtų nuostolių ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Neprieštarauja atsakovės pareikštam prašymui dėl skolos išdėstymo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Neringos logistika“ 2016 m. vasario 22 d. sudarė valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 30-ST2-8-(5.39) (3 metų laikotarpiui), kuri 2019 m. vasario 13 d. susitarimu Nr. 30-ST2-8-(5.39) pratęsta (laikotarpiui nuo 2019-04-01 iki 2022-03-31) bei pratęsta 2022 m. vasario 18 d. susitarimu Nr. 30-ST2-12 (laikotarpiui nuo 2022-04-01 iki 2026-03-31). Sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovei administracinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 202,44 kv. m ploto patalpas (plane pažymėtos – 1B5b, registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikytas valgyklos reikmėms ir jose esantį kilnojamąjį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Sutartimi atsakovė už turto nuomą įsipareigojo mokėti nuompinigius – 1 322,31 Eur (be PVM), iš viso su PVM 1 599,99 Eur. Be nuompinigių atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti mokesčius už komunalines paslaugas: už šaltą ir karštą vandenį (pagal Nuomotojo sumontuotų ir Nuomininkei perduotų skaitiklių parodymus), elektros energiją (pagal Nuomotojo sumontuotą ir Nuomininkei perduoto skaitiklio parodymus), nuotekas (pagal šalto ir karšto vandens skaitiklių parodymus), patalpų šildymą (už sunaudotą šilumos kiekį, pagal skaitiklio parodymus) bei kitas Nuomininkei teikiamas paslaugas (atsiskaito pagal atskirą susitarimą) (sutarties 3.2. punktas, 3.2.1. - 3.2.5. papunkčiai).

2022 m. kovo 3 d. ieškovas ir UAB „Neringos logistika“ sudarė Areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 30-ST2-14, pagal kurią bendrovė teikė maitinimo paslaugas areštinėje laikomiems asmenims ir už tai gavo mokėjimus iš Klaipėdos aps. VPK. 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Neringos logistika“ informavo Nuomotoją, jog siekia nutraukti Sutartį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. (imtinai). Taip pat informavo, jog UAB „Neringos logistika“ siekia nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. (imtinai) nutraukti 2022 m. kovo 3 d. areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 30-ST2-14. 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 30-S-9323 „Dėl sutarčių nutraukimo šalių susitarimu“ UAB „Neringos logistika“ buvo informuota, kad Nuomotojas sutinka nutraukti Sutartį nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. (imtinai). Sutartis nutraukta 2022 m. rugsėjo 19 d. Apskaitos prietaisų parodymai fiksuoti 2022 m. spalio 12 d. pažymoje Nr. 30-IL-10217, kuri kartu su 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaita faktūra Nr. 30-22SF-000425 pateikta Nuomininkei. Nuomininkė, 2022 m. spalio 19 d. Valstybės materialiojo turto grąžinimo aktu Nr. 30-IL-10495, išsinuomotą turtą grąžino Nuomotojui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Nagrinėjamu ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti atsakovės 19 438,64 Eur skolą, 2 009,08 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Kaip žinia, CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimą atlyginti nuostolius pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2013; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011; etc.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas, kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Atsakovė neginčijo fakto, jog skola yra susidariusi, taip pat sutinka atlyginti ieškovo paskaičiuotus delspinigius, nurodė, jog įsiskolinimas ieškovui susijęs su COVID-19 pandemija bei padidėjusiomis elektros kainomis, maitinimo paslaugų poreikių sumažėjimu.

Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos Sutarties turinį matyti, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja (privalo) mokėti nuomos mokestį pagal nuomos sutartį. Be to, nuomos mokestį nuomininkas privalo mokėti laiku (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomininkui taip pat nustatyta pareiga išlaikyti išsinuomotą daiktą, t. y. atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, kas bendrąja prasme suprantama kaip komunalinių mokesčių mokėjimas (mokesčiai už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kt.)), kurių mokėjimo tvarka nustatyta CK 6.493 straipsnio 1 dalyje, 6.584 straipsnio 1 dalyje, 6.580 straipsnio 1 dalyje. Šios CK nuostatos būtent ir įtvirtintos Sutarties 3.1, 3.2, 3.4. ir 3.5. punktuose.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jų neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kai prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai jos atsako visais atvejais (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“.

Civilinė atsakomybė kyla esant CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei, žalai (nuostoliams) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (nuostolių)).

Neteisėtas neveikimas (neteisėti atsakovo veiksmai) pasireiškė neįvykdant Sutarties 3.1., 3.2., punktuose nustatytų pareigų - mokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius.

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 25 450,72 Eur. Po ieškinio teismui pateikimo atsakovė ieškovui pervedė: 2023-04-30 - 1 100 Eur; 2023-05-02 - 2 300 Eur; 2023-05-18 - 600 Eur. Iš viso 4 000 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą bei įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovas įrodė visas sąlygas sutartinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 19 441,64 Eur nuostolių atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai (CK 6.249 straipsnis).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis (Civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalis).

Sutarties 5.1, punkte nustatyta, kad už prievolės neįvykdymą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovės (skolininkės) kaltė yra preziumuojama. atsakovei nevykdant sutartinių prievolių ieškovas negavo pajamų, kas CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra nuostoliai. Kadangi ieškovas iš esmės negavo to ko tikėjosi iš Sutarties, todėl tai laikytina esminiu Sutarties pažeidimu. Ieškovo patirti nuostoliai yra atsakovės neveikimo pasekmė (tiesioginis priežastinis ryšys). Sutarties 3.4. punkte nustatyta, jog nuomininkė moka nuompinigius kas mėnesį, prieš prasidedant mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 8 dienos pagal Nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, o Sutarties 3.5. punkte nustatyta, jog už komunalines paslaugas Nuomininkė apmoka per 10 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo. Per Sutartyje nustatytus terminus nesumokėjus nuompinigių ir (ar) kitų mokesčių ir įmokų, nuomininkė privalo mokėti nuomotojui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 5.1. punktas).

2022 m. birželio 16 d. sudarytu Susitarimu (8 punktas) dėl įsiskolinimo, kilusio iš Sutarties, likvidavimo Nr. 30-ST2-43, šalys susitarė, jog „Sutarties 5.1. punkto (delspinigiai nuo sumos už laiku nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius ir įmokas), 5.2. punkto (delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuomininkės nuo pagrindinės prievolės įvykdymo) nuostatos nėra keičiamos ir privalo būti vykdomos“.

Byloje nustačius, jog atsakovė pažeidė prievolę, praleido prievolės vykdymo terminą, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius, kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistini 2 009,08 Eur dydžio delspinigiai (Civilinio kodekso 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21 450,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 483,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovės atstovas prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, motyvuodamas šiuo metu susidariusia sudėtinga įmonės padėtimi ir skolos dydžiu. Nurodė, jog siekia parduoti įmonės turtą ir pavykus gauti lėšų, sieks atsiskaityti su ieškovu.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo. Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt.

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju priteistos sumos išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei, nes taip sudaroma galimybė grąžinti ieškovei skolą atitinkamomis pinigų sumomis.

Atsakovės atstovas viso proceso metu neginčijo skolos fakto, prašė atsižvelgti į tai, kad įmonė geranoriškai siekia sumokėti skolą, parduoda turimą įmonės turtą ir esant galimybei atsiskaitys su ieškovu anksčiau. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į atsakovės atstovo pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, susijusius su įmonės siekiu atsiskaityti su ieškovu, be to, į skolos susidarymą lėmusias objektyvias aplinkybes, todėl yra pagrindo išvadai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą dalimis ji bus (galės būti) atitinkamais terminais įvykdytas ir atitiks tiek ieškovės tiek ir atsakovės interesų pusiausvyrą.

Ieškovas su atsakovės prašymui neprieštaravo.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės įmonės turtinė padėtis bylos nagrinėjamu laikotarpiu iš tiesų yra sudėtinga.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyros principą, priteistos sumos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei išdėstyti teismo sprendimu priteistos 21 450,72 sumos mokėjimą. Sprendimo vykdymo išdėstymas 10 mėnesių laikotarpiui yra pakankamas, atsižvelgiant į skolos dydį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas iš dalies, sprendimas dėl įsiskolinimo priteisimo išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 2 145,00 Eur, paskutinį mėnesį 2 145,72 Eur.

Dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

2023 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Neringos logistika”, priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 25 450,72 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.

Patenkinus ieškinį, 2023 m. vasario 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Neringos logistika“ 19 441,64 Eur (devyniolika tūkstančių keturi šimtai keturiasdešimt vienas Eur, 64 cnt ) nuostolių, 2 009,08 Eur (du tūkstančiai devyni Eur, 08 cnt) delspinigių, 5 procentų dydžio metinines procesines palūkanas už priteistą 21 450,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. vasario 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas naudai.

Priteistos iš atsakovės 21 450,72 Eur (19 441,64 + 2 009,08) sumos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių terminui, nustatant, kad atsakovė nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi mokėti kiekvieną mėnesį po 2 145,00 Eur, o paskutinį mėnesį - 2 145,72 Eur.

Priteisti iš atsakovės UAB „Neringos logistika“ 483 Eur žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.