Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) D. M. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliantė D. M. 2023 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame išdėstė aplinkybes apie mirusio P. B. laidotuves ir savo nuomonę dėl I. M. gautų laidojimo ir kitų išmokų, P. B. jai išduoto vekselio ir kitų aplinkybių. Kartu su pareiškimu pareiškėja pateikė 2023 m. rugpjūčio 14 d. Telšių apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4990-1081/2023 nuorašą ir 2023 m. rugsėjo 18 d. D. B. jai išduoto įgaliojimo kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. M. pareiškimą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad atsako priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris numato, jog teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

3. Teismas motyvavo, kad nagrinėjamu atveju galima suprasti, jog pareiškėja D. M. teikė pareiškimą, kuris sprendžiant iš jo turinio yra atsiliepimas į I. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo mirusiojo P. B. įpėdiniui D. B. patvirtinimo, D. B. vardu, kuris 2023 m. rugsėjo 18 d. įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgaliojęs D. M. jį atstovauti tvarkant jo mirusio tėvo P. B. paveldėjimo bylą. Minėtu įgaliojimu D. M. yra įgaliota atstovauti D. B. ir kitose institucijose, nurodant, jog ji gali atstovauti D. B. interesus ir teisme kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja D. M. asmeniškai, o ne kartu su advokatu ar advokato padėjėju pateikė pareiškimą – atsiliepimą į pareiškimą, atstovaudama D. B. interesus, ji nepatenka į CPK 56 straipsnyje numatytą asmenų, galinčių atstovauti kitą fizinį asmenį teisme pagal pavedimą, sąrašą, teismas vertino, kad pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

4. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškimas, kuris sprendžiant iš jo turinio yra atsiliepimas į pareiškėjos I. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo mirusiojo P. B. įpėdiniui D. B. patvirtinimo, yra paduotas civilinėje byloje Nr. 2SP-4990-1081/2023, kurioje priimta 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartis patvirtinti pareiškėjos I. M. turtinį reikalavimą palikėjo P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniui D. B., jau yra įsiteisėjusi ir apeliacine tvarka neskundžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį, apeliantė nepateikė reikalavimo šią nutartį panaikinti, nepasisakė dėl teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų. Atskirajame skunde, kurį pasirašė pareiškėja su suinteresuotu asmeniu D. B., iš esmės nurodomos aplinkybės apie mirusiojo P. B. gyvenimo būdą, su skolomis paveldėtą jo butą, konfliktus su mirusiojo seseria I. M. dėl vekselio, kapų tvarkymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos D. M. pareiškimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; o teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).

9. Su pirmiau nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencija koreliuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik asmens teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002).

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad D. M. pareiškimą suinteresuoto asmens D. B. vardu teikė 2023 m. lapkričio 21 d., t.y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės, esant įsiteisėjusiai 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarčiai. Atskirajame skunde dėl 2023 m. gruodžio 4 d. teismo nutarties atsisakyti priimti teiktą pareiškimą nurodytos aplinkybės bei argumentai iš esmės nesiejami su pareiškėjos D. M. ar suinteresuoto asmens D. B. teisėtų interesų pažeidimais, procesinių teisių suvaržymais išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-4990-1081/2023, todėl teismas dėl skundo argumentų detaliau nepasisako.

11. Pirmos instancijos teismas pagal teiktus su pareiškimu duomenis konstatavo, kad pareiškėja D. M. asmeniškai, o ne kartu su advokatu ar advokato padėjėju pateikė pareiškimą – atsiliepimą į pareiškimą, atstovaudama D. B. interesus, ji nepatenka į CPK 56 straipsnyje numatytą asmenų, galinčių atstovauti kitą fizinį asmenį teisme pagal pavedimą, sąrašą. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti D. M. pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t.y., jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, o taip pat atskirajame skunde išdėstytus faktus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis), dėl ko ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.