Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. P.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. M. dėl turto atidalijimo ir pagal atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl turto atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovės ir O. F. 2010-07-19 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią O. F. pardavė, o atsakovė įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 110 000 Lt kainą, 1500 Lt sumokėta iki šios sutarties pasirašymo, o 108 500 Lt sumokėta gavus iš AB DNB banko būsto paskolą. Tarp atsakovės ir AB DNB banko 2010-07-16 pasirašyta kreditavimo sutartis Nr. 2300-2010-62458, pagal kurią AB DNB bankas suteikė atsakovei 31 423,77 EUR kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pagal minėtą sutartį numatytos prievolės užtikrinimo priemonės – būsto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei ir I. M., hipoteka, I. M. laidavimas. Tarp ieškovo ir D. B. (D. B.) 2014-10-05 sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas įgijo nuosavybės teisę į transporto priemonę „Mercedes Benz E280“ už 9000 EUR kainą. Tarp ieškovo ir UAB „JG Trans“ 2016-05-21 sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas pardavė transporto priemonę „Mercedes Benz E280“ už 5900 EUR kainą. Ginčo dėl bendro ūkio vedimo byloje nėra, šalys pripažįsta šią aplinkybę, ginčas byloje iškeltas tik dėl turto padalijimo būdo, t. y. kompensacijos, susijusios su kredito dengimu ir buities daiktų ir baldų padalijimu bei ieškovo 2016-05-21 automobilio „Mercedes Benz“ pardavimu. Byloje nustatyta, jog šalių jungtinės veiklos santykių pabaiga – 2015-06-01, nors atsakovė priešieškinyje nurodo, jog šių santykių pabaiga turi būti laikoma 2015 m. balandžio mėnuo, t. y. tada, kai ieškovas išsikraustė į atsakovės buto. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą nurodydamas, jog šalių jungtinės veiklos pabaiga laikoma 2015-06-01, nes ieškovas 2015-05-05 pervedė atsakovei 220 EUR lėšas, skirtas remontui, o 2015-05-25 sumokėjo 267,63 EUR UAB ,,Viena sąskaita“ už komunalines paslaugas.Aplinkybė, jog šalys buvo sutarusios gyventi kartu, ieškojo bendro būsto, nepaneigia išvados, jog ieškovo lėšos ir darbas taip pat buvo panaudoti atsakovės buto įsigijimui ir jo remontui, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo kitą gyvenamąją vietą ar negyveno bute nuolat. Tai, kad ieškovas savo lėšomis prisidėjo prie bendro būsto ir daiktų įsigijimo, pripažįsta atsakovė priešieškinyje, nurodydama, jog ir pats ieškovas naudojosi butu ir daiktais. Todėl byloje įrodyta, kad šalys ginčo turtą įsigijo kaip faktiniai sutuoktiniai, juos siejo bendra buitis, bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, bendri turtiniai santykiai ir 2010-12-23 gimęs jų sūnus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011, kt.). Byloje iš esmės nėra ginčo buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į ieškovės įsigytą butą, namų apyvokos daiktus. Ieškovas nepripažįsta, jog jo įsigytas už 9000 EUR automobilis ir 2016-05-21 už parduotą automobilį gauti 5900 EUR yra šalių bendras turtas.Šią bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pagal šalių pateiktus procesinius dokumentus – ieškinį ir priešieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Ieškovas tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio motyvuose nurodė, jog šalių bendro turto dalys yra lygios, t. y. po 1/2 dalį, tačiau neprašė pripažinti jam nuosavybės teisės į konkrečią dalį turto, ieškovas savo ieškiniu teismo prašė priteisti tik 8426 EUR kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad nepretenduoja į 1/2 bendro turto dalį, o siekia nustatyti savo indėlių dydį ir gauti kompensaciją už kredito įnašų dengimą ir bendrai įgytus namų apyvokos daiktus. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama atidalyti bendrosios jungtinės veikos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio 1 d. įgytą tarp šalių turtą tokia tvarka ir būdu: atsakovei po atidalijimo atitenka minkštas kampas, 679 Eur vertės, televizorius „Samsung“, 348 EUR vertės, šaldytuvas „Samsung“, 348 EUR vertės, skalbimo mašina „Samsung“, 232 EUR vertės, integruota virtuvinė technika, 232 EUR vertės, spinta, 579 EUR vertės, iš viso turto už 2418 EUR, atsakovei atitenka piniginės lėšos, t. y. 3247 EUR, už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sukurtą vertę, ieškovui atitenka 9000 EUR už 2014-10-05 įgytą automobilį „Mercedes Benz“, prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 1668,50 EUR kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Jokių konkrečių nuosavybės teisės dalių bendrame turte šalys nenurodė.Pagal CK 6.978 str. 4 d. turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles. Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu – jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant galimybės suformuoti atskiro nekilnojamojo daikto, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Taigi atidalijant bendraturčio dalį svarbu išsiaiškinti bendraturčiams tenkančių dalių dydžius ir į juos atsižvelgiant parinkti teisingą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Tačiau šioje byloje šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir pirmosios instancijos teismas taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių santykius, tačiau nenustatinėjo idealiųjų dalių bendrame turte, nes šalys tokių reikalavimų nebuvo suformulavusios. Įvertinus šalių ieškinį, priešieškinį bei apeliacinį skundą, šioje byloje darytina išvada, jog ginčas iškeltas tik dėl lėšų, įdėtų į bendro turto sukūrimą, kompensavimo. Byloje ginčas nekyla, jog atsakovei paliekamas butas ir namų apyvokos daiktai, nes abi šalys to prašo, ieškovas tik prašo savo įdėtų lėšų dengiant atsakovės paskolą kompensacijos, todėl šioje byloje analizuojamas tik ieškovo įnašų dengiant paskolą, įsigyjant namų apyvokos daiktus dydis ir šalių bendro gyvenimo metu įsigyto ir parduoto automobilio nuosavybės teisės forma. Atsakovė nepateikė apeliacinio skundo, o ieškovas apeliaciniame skunde nesieja savo reikalavimo su konkrečia turto idealiąja dalimi, jo rinkos kaina, todėl nėra pagrindo nustatinėti šalių dalis ginčo bute, jo rinkos vertę.Dėl ieškovo įnašų dengiant atsakovės būsto paskolos kreditą.

2010-07-19 atsakovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už 110 000 Lt, iš kurių 1500 Lt atsakovė sumokėjo pardavėjui prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, o likusiai kainos daliai, tai yra 108 500 Lt, sumokėti atsakovei buvo suteiktas būsto paskolos kreditas. Ieškovas nurodo, kad nuo 2010-07-01 iki 2015-06-01 buvo sumokėta 10 221 EUR kreditui, palūkanoms ir delspinigiams dengti, iš kurių ieškovas įnešė 7217 EUR. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustatyta įstatyme ar jungtinės veiklos sutartyje. CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį. Tačiau tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, jog jis neprašo konkrečios atsakovės buto dalies, todėl šioje byloje yra pagrindas priteisti ieškovui 7271 EUR įnašą, padarytą dengiant atsakovės kreditą. Šis įnašas pateko į partnerių turto masę; šis turtas, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, turi būti padalijamas vadovaujantis CK 6.978 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Byloje įvertinus aplinkybę, jog atsakovės butas, įsigytas už paskolą, liko atsakovei, ieškovo dalis jame nenustatyta, ieškovas į jį nepretenduoja, jo įrodyti įnašai atsakovės paskolai dengti jam turi būti grąžinti, nes tarp šalių nėra ginčo dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo, t. y. atsakovė sutinka, kad butas liktų jai, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta buto vertė po paskolos padengimo nėra šios bylos dalijimo dalykas, nes šalių jungtinė veikla pasibaigė iki šios paskolos visiško padengimo. Byloje ieškovas įrodė, jog laikotarpiais nuo 2013-02-17 iki 2013-11-05, nuo 2014-01-24 iki 2014-12-30, nuo 2015-02-22 iki 2015-05-05 jis atliko mokėjimus įvardydamas juos: kreditui, už butą, už remontą, atsakovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles 7217 EUR įnašo, padaryto dengiant atsakovės kreditą, nenuginčijo, t. y. neįrodė, jog ieškovas tokios pinigų sumos jai nepervedė, tik ji kompensaciją už jai atitekusį visą butą skaičiuoja nuo likusios išsimokėjus kreditą vertės ir nurodo, jog jai turi atitekti 3247 EUR už buto, esančio Taikos pr. 121-44, Klaipėdoje, sukurtą vertę. Tačiau šioje byloje nustačius, jog ieškovas nepretenduoja į jokią atsakovės buto dalį, atsakovei lieka visas butas, todėl ji visa apimtimi atsakinga ir už kredito šiam butui įsigyti dengimą, todėl ieškinio dalis dėl 7217 EUR įnašo, padaryto dengiant atsakovės kreditą, ir kitų įmokų už butą priteisimo tenkintina. CK 6.972 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad partneris, visų partnerių vardu sudaręs sandorius, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba visų partnerių interesais sudaręs sandorį savo vardu, turi teisę reikalauti iš kitų partnerių savo padarytų išlaidų, jeigu įrodo, kad tie sandoriai buvo būtini norint apsaugoti kitų partnerių interesus. Šioje byloje nustačius, jog ieškovas prisidėjo savo lėšomis atsakovei dengiant kreditą, t. y. apsaugodamas jos interesus, jo patirtos išlaidos turi būti jam grąžintos.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose kėlė reikalavimą dėl baldų, buitinės technikos atidalijimo ir kompensacijos priteisimo. Atsakovė priešieškiniu nurodė, kad sutinka, kad kilnojamasis turtas būtų priteistas jai, o ieškovui išmokėta kompensacija – 1208,50 EUR už atsakovei atitenkančius buities daiktus. Šalys sutiko, kad bendro turto vertė jo padalijimo metu buvo 2417 EUR. Tačiau teismas, peržengdamas savo kompetencijos ribas, nurodė, kad minėtų daiktų nusidėvėjimas yra apie 30 procentų. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas šios kategorijos byloje neturėjo teisės savo iniciatyva sumažinti šalių prašomo padalyti turto vertę. Kadangi abu buvę jungtinės veiklos dalyviai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti atsakovės interesais, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina ir ieškovui priteistina 1208,50 EUR už atsakovei atitenkančius buities daiktus. Tik CPK 376, 417 str. reglamentuotais atvejais numatyta teisė teismui viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką, be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo prašomos priteisti kompensacijos už atsakovei paliktus daiktus prigimtis nenumato galimybės išskaičiuoti daiktų nusidėvėjimo procento, nes ši kompensacija nekildinama iš žalos atlyginimo teisinių santykių, o paremta daiktų įsigijimo kaštais, dėl kurių ginčo byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog šis automobilis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, atsakovė priešieškinyje nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ turi būti įtrauktas į partnerių dalytino turto, kurio vertė yra 9000 EUR, balansą ir dalytinas lygiomis dalimis, tai yra ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į automobilį „Mercedes Benz“ (šiuo atveju į pinigines lėšas, kurias gavo už parduotą automobilį), o atsakovei išmokant piniginę kompensaciją, kas sudarytų 4500 EUR, todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo motyvas, jog atsakovė nebuvo suformulavusi tokio reikalavimo. Įvertinus šalių pozicijas, jog šioje byloje šalys teisme iškėlė ginčą tik dėl kompensacijų vienas kitam priteisimo, darytina išvada, jog toks atsakovės reikalavimas yra tinkamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir konstatavo, kad už ieškovui paliekamą automobilį atsakovei turi būti kompensuojama, tačiau neteisingai nurodė, jog visa šio automobilio pardavimo kaina – 5900 EUR paliktina ieškovui, akivaizdu, jog pusę sumos, gautos už 2016-05-21 parduotą automobilį, t. y. 2950 EUR, yra pagrindas priteisti atsakovei. Bylos įrodymai, nurodyti šios nutarties 10 p., leidžia padaryti išvadą, jog šalys vedė bendrą ūkį iki 2016-06-01, šią aplinkybę įrodinėja pats ieškovas, todėl jų bendrų santykių pabaigoje jo gautos lėšos už parduotą automobilį dalytinos lygiomis dalimis, nes byloje įrodyta, jog šis automobilis buvo įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl kompensacijos nepriteisimo už automobilį yra nepagrįsti.

Paminėtais motyvais apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Ieškovui iš atsakovės priteistina 7217 EUR įnašų į atsakovės butą ir 1209 EUR kompensacija už atsakovei atitenkančius buities daiktus, iš viso – 8 426 EUR, o iš ieškovo atsakovei priteistina 2950 EUR kompensacija už ieškovo parduotą automobilį, atlikus įskaitymą, priteista ieškovui iš atsakovės kompensacija – 89,32 EUR padidintina iki 5 476 EUR.Dėl bylinėjimosi išlaidų

Paduodant apeliacinį skundą ieškovui buvo atidėtas 190 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 65 procentais, iš ieškovo priteistina 66,50 EUR, iš atsakovės 123,50 EUR žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą, valstybei (CPK 84 str., 93 straipsnio 1 ir 3 d., 96 str.). Iš ieškovo atsakovei priteistina 105 EUR išlaidų advokato pagalbai, turėtų ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgiant į paminėtą proporciją.

Duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Atitinkamu procentu perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas sumokėjo 190 EUR žyminio mokesčio paduodamas ieškinį (35 EUR permokėto žyminio mokesčio jam grąžinta), atsakovė sumokėjo 165 EUR žyminio mokesčio paduodama priešieškinį ir turėjo 350 EUR išlaidų advokato pagalbai, todėl atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio patenkinimo proporcijas, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo keistina ir ieškovui iš atsakovės priteistina 123,50 Eur, o atsakovei iš ieškovo 180,25 EUR, atlikus šių sumų įskaitymą atsakovei iš ieškovo pirmosios instancijos priteista 308,10 EUR suma sumažintina iki 56,75 EUR (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės D. M. ieškovui A. K. (A. K.) priteista 89,32 EUR kompensacija, pakeisti ir priteistos kompensacijos sumą padidinti iki 5 476 EUR.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. K. atsakovei D. M. priteista 308,10 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir priteistą sumą sumažinti iki 56,75 EUR.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš A. K. 66,50 EUR, iš D. M. 123,50 EUR žyminio mokesčio, mokėtino paduodant apeliacinį skundą, valstybei.

Priteisti iš A. K. atsakovei D. M. 105 EUR išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.