- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-672-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08190-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria G. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d. ir nubaustas 289 eurų (1000 litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
2015 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas G. M. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi G. M. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad per šešių mėnesių laikotarpį G. M. sąmoningai suvokė įvykdyto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, patyrė neigiamos savo veiklos pasekmes, jo išgyventi nepatogumai dėl paskirto specialiosios teisės atėmimo leido jam suvokti ir įvertinti padaryto teisės pažeidimo pavojingumą bei neigiamą poveikį visuomenei, dėl ko, administracinės nuobaudos tikslai, apelianto vertinimu, jo atžvilgiu jau pasiekti. G. M. teigimu, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir konstatavo, kad jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, tačiau pateikti šių duomenų jo niekas neprašė. Prie apeliacinio skundo G. M. prideda dokumentus apie savo visuomeninę veiklą, patvirtinančius, kad jis aktyviai dalyvauja „Maisto bankas“ labdaros akcijoje, užtikrindamas savo asmeninio transporto paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į G. M. apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
G. M. apeliacinis skundas atmetamas.
LR ATPK 329 straipsnyje inter alia nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, LR ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis LR ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant LR ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. M. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius LR ATPK 329 str. reikalavimus – naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Sutinkamai su LR ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, G. M. 2014 m. lapkričio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu 289 eurų (1000 litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas lengvas, t.y. 1,38 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais G. M. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas 0,4 promilių leistiną neblaivumo laipsnį, konstatavo, kad bet koks šios normos viršijimas kelia pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl yra baustinas. Tuo tarpu G. M. nustatytas girtumo laipsnis leistiną alkoholio koncentraciją organizme viršijo žymiai, todėl vien tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina visuomeninei veiklai atlikti, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu galima būtų priešpastatyti apelianto veiklą visos visuomenės saugumui ir konstatuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialųjį pagrindą, t. y. kad šiuo metu apelianto atžvilgiu taikant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti LR ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog G. M. padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų, teisės atėmimo vykdymo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, per įstatymo nustatytą terminą sumokėjo teismo paskirtą piniginę baudą, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu G. M. atžvilgiu buvo paskirta minimali LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šio sprendimo priėmimo metu Kauno apylinkės teismas įvertino visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, galimas neigiamas finansines pasekmes, darbo pobūdį, teisės pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nepaisydamas jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui minimalią administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Šių duomenų kontekste akcentuotina, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, visuomenine veikla ar šeimos narių išlaikymu nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Pritariant apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems motyvams pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog G. M. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors jie nebuvo šiurkštūs, tačiau tai leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios.
Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Naujų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, G. M. skunde nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl konstatuotina, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi teismas nubaustojo atžvilgiu LR ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikė pagrįstai, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.