- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- 1-780-1001/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23952-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Kvalitaitė
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Gediminas Marcinkevičius, Jonas Palilionis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnuje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. S. 2024 m. birželio 24 d., apie 01.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, viešai, matant aplinkiniams, sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam A. R. į galvos sritį, o šiam nuo suduoto smūgio parkritus ant žemės, atsisėdęs ant A. R. pilvo, sudavė rankos kumščiu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau dviejų smūgių, A. R. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės veido pusės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, poodine kraujosruva, kairių skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, taip nesunkiai sutrikdė A. R. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. Joninių šventės metu jam paskambinęs sūnus pasakė buvęs sumuštas. Jis nuvyko aiškintis į šventę, iš liudytojų sužinojo, kad A. R. sumušė jo sūnų. Jis A. R. sudavė į veidą, o šiam nugriuvus, sudavė 3 smūgius į veidą. Pripažįsta nesunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, pripažįsta, kad jo veiksmai sutrikdė viešąją tvarką, įvykį matė kiti žmonės. Savo elgesį vertina blogai, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo.
Byla teismo posėdyje išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos įrodymai, veikų kvalifikavimas
2024-06-24 A. R. pareiškime nurodyta, kad 2024-06-24, apie 01.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) einant į namus adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo pažįstamas G. S. ir sudavė ranka vieną smūgį jam į skruostikaulį (kuria ranka neatsimena), tokiais savo veiksmas G. S. sukėlė jam fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
A. R. apklausos ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2024-06-23 apie 20.30 val. nuėjo kartu su šeima į (duomenys neskelbtini) Jonines “ adresu (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko jo sugyventinė A. Ž. išėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini), o jis pasiliko šventėje. Šventėje vartojo alkoholį ir pasibaigus šventei, ėjo namo. Dėl neblaivumo ėjo į namus ir prie jo priėjo pažįstamas G. S., kuris jam sudavė vieną smūgį į skruostikaulį, po smūgio parkrito ir prarado sąmonę. Po kurio laiko jis atsikėlė nuo žemės ir pasakė G. S.: „Ką tu čia darai, aš tau skolinu daiktus, o tu šitaip elgiesi“. G. S. atsakė: „Man vienodai“. Po konflikto jį draugas M. U., apie (duomenys neskelbtini), parvežė į namus adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus į namus, sugyventinei A. Ž. papasakojo, kas įvyko ir po to paprašė, kad jį nuvežtų į Panevėžio priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų gydytojas. Priėmimo skyriuje jam nustatė kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje.
A. R. papildomoje apklausoje parodė, kad 2024-06-23 apie 20.30 val. nuėjo kartu su šeima į (duomenys neskelbtini) miestelio Joninių šventę adresu (duomenys neskelbtini). Kažkur po 24 val., jo sugyventinė A. Ž. išėjo į namus, o jis pasiliko šventėje, šventėje vartojo alkoholį. Jau sudegus Joninių laužui, kuris buvo užkurtas 24 val., ėjo namo. Pasibaigus šventei, leidosi nuo kalniuko, ant kurio vyko šventė, žemyn, kur stovėjo M. U. automobilis. M. U. jį turėjo parvežti namo. Nuo kalniuko ėjo vienas, o M. U. laukė jo automobilyje. Leidžiantis nuo kalniuko, matė, kad kalnelio apačioje stovi G. S., šalia buvo jo vaikas A. S., buvo ir daugiau žmonių, tačiau neįsidėmėjo, negali pasakyti. G. S. stovėjo netoli M. U. automobilio. Jam paėjus arčiau link jų, G. S. pamatęs jį paspartino žingsnį ir pradėjo artėti link jo. Jis (A. R.) ėjo link jo. Tik susitikus su G. S., šis iš karto nieko nesakęs sudavė vieną smūgį dešine ranka jam į kairį skruostikaulį. Nuo suduoto smūgio iš karto parkrito ir prarado sąmonę. Po kurio laiko atgavo sąmonę ir prabudo kažkur prie griovelio, nors pirmą smūgį G. S. jam sudavė ne toje vietoje. Kaip atsirado prie griovelio, nepamena. Kuomet atsikėlė nuo žemės, pamatė, kad G. S. nuo jo buvo kažkur apie 15 metrų atstumu. Pamena, kad jis buvo su sūnumi A. S.. Pamena, kad G. S. dar paklausė ar jis taip elgdamasis elgiasi normaliai, nes jis (A. R.) jam duoda techniką, už tai neima pinigų, o jis jam daužo veidą. Jis atsakė, kad jam tas pats rusiškai. Kas vyko toliau ir kokie buvo žmonės, nepamena. Pamena tą momentą, kad atsidūrė pas mamą. Paskui jam pasakė K., kad jį nuvežė ten M. U.. Paskui grįžo į namus. Dabar jau žino, kad kuomet buvo mušamas G. S., visą tai matė K., kurie buvo kartu su M. U.. Paskui nuvyko apžiūrai į Panevėžio priėmimo skyrių, kad apžiūrėtų gydytojas. Priėmimo skyriuje jam nustatė kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius. Buvo išduotas siuntimas į Kauno klinikas, kur 2024-06-26 jam buvo atlikta operacija. Po įvykio daugiau su G. S. susitikęs nebuvo. Taip pat Joninių šventės metu nematė nei G. S., nei jo sūnaus. Paskui teko girdėti kalbas, kad šventės metu G. S. sūnų primušė asmuo, vilkėjęs balta maikute. O jis šventės metu taip pat vilkėjo baltą maikutę, tačiau nei karto nėra turėjęs jokių konfliktų su G. S. sūnumi, jo atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, šventės metu jo net nematė. Šventės metu taip pat nematė ir nežinojo, kad kas nors būtų sumuštas. Šiuo metu jam paskirtas ambulatorinis gydymas. Turėjo su gydymusi susijusių išlaidų, t.y. nėjo į darbą, todėl neturėjo pajamų, nedarbingumas jam nebuvo mokėtas, nes įvykio metu buvo neblaivus. Taip pat turėjo išlaidų, susijusių su vykimu į Kauno klinikas. Civilinį ieškinį byloje reikš. Jam išaiškintos civilinio ieškinio pateikimo sąlygos (1t. b. l. 20–22, 37, 38–41).
Liudytojas D. K. parodė, kad 2024-06-23 (duomenys neskelbtini) adreso tikslaus nežino, vakare buvo Joninių šventėje. Ten pabuvęs, apie 24.00 val. susiskambino su A. R., ir susitiko su juo prie (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Privažiavęs su automobiliu prie A. R. pamatė keletą vyrų, kurių nepažįsta ir G. S., apie (duomenys neskelbtini) su savo sūnumi, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų. Tada A. R. ėjo link jų automobilio, o G. S. pradėjo šaukti ant A. R., „kad primušei mano sūnų“ ir iš karto sudavė G. S. A. R. vieną smūgį iš rankos į veido sritį. A. R. po smūgio nugriuvo ant nugaros. Tada G. S. atsisėdo ant A. R. pilvo ir davė vėl kelis smūgius ranka A. R. į veido sritį. Kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Pasikėlęs G. S. nuo A. R. atsisuko į jį ir puolė jam į atlapus, klausdamas savo sūnaus ar šitas buvo. G. S. sūnus patvirtino, pasakydamas, kad taip buvo. Tuomet jis ištrūko iš G. S. rankų, atsitraukė nuo jo ir priėjo prie A. R., kuris gulėjo ant žemės. A. R. pakėlė ir paskambino draugams, kad A. R. parvežtų namo. A. R. parvežė jo draugas M. U.. Jis G. S. asmeniškai pažįsta mažai, su juo nebendrauja tik susitikęs pasisveikina. G. S. sūnaus nepažįsta, niekada jokių reikalų su juo neturėjo. Kodėl G. S. klausinėjo sūnaus apie jį, nieko nežino. Už ką galėjo sumušti G. S. A. R., negali pasakyti. Daugiau pasakyti apie šį įvykį nieko negali.
Liudytojas D. K. papildomoje apklausoje parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. vyko (duomenys neskelbtini) Joninių šventė, kuri vyko prie ežerėlio, šalia (duomenys neskelbtini). Jis buvo kartu su sutuoktine V. K. šioje šventėje, tačiau kažkuriuo metu iš jos išvyko pas draugus. Būnant pas draugus, kartu su jais buvo ir M. U., kuris vairavo jų automobilį, jam paskambino bendras pažįstamas A. R., kuris paprašė jį parvežti iš šventės namo. Tuomet su jų automobiliu, kurį vairavo M. U. , atvyko prie šventės vietos. Jie su automobiliu sustojo ant keliuko, prie kalnelio, ant kurio ir vyko šventė. Galėjo būti apie 24 val., bet tiksliai nepasakys. Visi trys atvykę iš automobilio išlipo, kad A. R. juos pamatytų, nes jau buvo prietema. Kuomet išlipo, pamatė, kad A. R. jau leidžiasi nuo kalnelio. Netoli jų stovėjo G. S. kartu su paaugliais vaikais. Matė, kad A. R. ėjo link G. S., o G. S. ėjo link A. R.. Netoli jų jie abu susitiko. Pastebėjo, kad A. R. lyg ir norėjo pasisveikinti su G. S., tačiau pamatė, kad G. S. priėjęs prie A. R. jam iš kart smūgiavo ranka, kuria nepasakys. Pataikė į galvos sritį. Nuo šio smūgio A. R. parkrito ant žemės. Tada G. S. atsisėdęs ant A. R. iš rankų smūgiavo gulinčiam A. R.. Sudavė ne mažiau keturių smūgių. A. R. tuo metu gulėjo ant žemės, gulėjo ant nugaros. O G. S. jam buvo užsėdęs ant pilvo ir smūgiavo. Tada jie su D. K. priėjo prie jų, norėdami juos išskirti. Girdėjo kaip A. R. vis šaukė „G. S., už ką tu taip?“. Priėjo arčiau, norėjo G. S. atitraukti nuo A. R.. Matė, kad G. S. puolė link jo sutuoktinės V. K.. Stovėjo šalia, todėl matė, kaip G. S. ranka pastūmė jo sutuoktinę V. K., ranką pridėdamas prie dešinės pusės žando-kaklo. Tai nebuvo smūgis, tai buvo pastūmimas ranka. V. K. atsitraukė ir tuomet G. S. puolė jį. Jis tuo metu stovėjo prie automobilio galo. G. S. jį suėmė ranka už vilkėtos maikutės ties krūtine, numanė, kad jis jam ruošiasi trenkti, ir klausė netoliese buvusio sūnaus, kurio nepažįsta, „ar jis irgi buvo?“. Sūnus patvirtino, kad buvo. Tuomet atsitraukė, kaip tik tuo metu M. U. patraukė automobilį į priekį. Jie su V. K. atsitraukė tolyn. A. R. tebegulėjo ant žemės. Jie su V. K. priėjo prie jo, pakėlė nuo žemės. G. S. jam daugiau smūgių jau nebesudavė. Ant A. R. veido jokių sužalojimų nesimatė, tik paprašė jį parvežti namo. A. R. klausė G. S. už ką šis jį sumušė. G. S. pasakė, kad už sūnų. A. R. su jo automobiliu parvežė M. U. , jis jau nebevažiavo. Sekančią dieną jam paskambino A. R. ir pasakė, kad dėl sumušimo važiavo į ligoninę, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis. Su A. R. bendrauja, todėl žino, kad vėliau jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Apie tai, kad šventės metu buvo sumuštas G. S. sūnus, sužinojo tik įvykio metu, tai yra kai buvo mušamas A. R.. Iki tol apie tai nieko nežinojo. Kas ir kokiomis aplinkybėmis sumušė G. S. sūnų, nieko nežino. Būdamas šventėje nei A. R., nei G. S., nei jo vaikų nematė. G. S. jam smūgio nesudavė, tik numanė, kad kėsinosi jį suduoti. Daugiau papildymų neturi.( 1 t. b. l. 56–57, 58–61)
Liudytoja A. Ž. parodė, kad 2024 m. birželio 24 d., apie 00 val., buvo kartu su šeima Joninių šventės renginyje, vykusiame prie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Kartu su ja buvo ir sugyventinis A. R.. Apie 00 val. užkūrus Joninių laužą, su vaikais išvyko į namus, o A. R. liko šventėje. Kažkur po valandos į namus sugrįžo ir A. R.. Ją prikėlė iš miegų. Pamatė, kad A. R. veidas ištinęs, blogai oreantavosi aplinkoje. Neatsiminė kaip sugrįžo į namus. Po to jis jai papasakojo, kad iš minėtos šventės ruošėsi link namų. Ėjo prie draugų automobilio, kurie turėjo jį parvežti namo. Leidžiantis link automobilio nuo kalno, G. S. lipo aukštyn. Jie susitiko. A. R. spėja, kad G. S. jo laukė tyčia. A. R. sakė, kad jis tiesė ranką G. S. pasisveikinti, tačiau G. S. iš karto jam smūgiavo į galvą ir jis prarado sąmonę. A. R. sakė, kad visa tai matė šalia buvę K., t.y. D. K. su žmona. Iki tol tarp A. R. ir G. S. jokių konfliktų nėra buvę. Namuose A. R. veidas tino stipriai, sakė, kad jam skauda, todėl A. R. nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti žandikaulio ir skruostikaulio lūžiai. Paskui A. R. išvyko į Kauno klinikas operuotis. Ji pati įvykio dieną šventėje G. S. sutikusi nebuvo. Po įvykio kaime girdėjo kalbas, kad A. R. G. S. galimai užpuolė dėl savo sūnaus, kuris susimušė su kažkuo. Kalbėjo, kad susimušė su asmeniu, vilkėjusiu balta maike. O A. R. šventėje kaip tik vilkėjo balta maike. Ji mano, kad A. R. su G. S. sūnumi tikrai jokių bendrų reikalų neturėjo, jo sumušti negalėjo. Šventėje ne visą laiką buvo su A. R., vaikščiojo ir atskirai. Šventės metu G. S. sūnaus nematė. Šventės metu nieko nematė ir nežinojo, kad galimai G. S. sūnus buvo sumuštas (1 t. b. l. 64–67)
Liudytojas M. U. parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. buvo suorganizuota (duomenys neskelbtini) Joninių šventė, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis irgi dalyvavo šventėje. Ten buvo nuvykęs su automobiliu, alkoholio nevartojo. Jau buvo po 24 val., galėjo būti apie 01-02 val., jam paskambino pažįstamas A. R., kuris paprašė parvežti iš šventės namo. Kartu su juo buvo K., su kuriais kartu nuvyko prie minėto ežerėlio paimti A. R.. Su automobiliu sustojo ant pievos, kur šventės metu buvo statomi automobiliai. Ten sustojus ir laukiant kol ateis A. R., pamatė G. S., kuris buvo su sūnumi A. S., jie tarpusavyje kažką kalbėjosi. Ir už kokių 2 min. pamatė nuo (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo prieš tai sukurtas laužas, leidosi žemyn pėsčiomis link jų A. R.. Vienu metu išgirdo kaip G. S. kreipdamasis į A. R. pasakė „Ir tu nori“. Jis (M. U.) sėdėjo automobilyje. Kaip tik netrukus iš automobilio išlipo D. K. ir V. K., jie ėjo link G. S. ir A. R., pamatė, kad jie abu jau gulėjo ant žemės. Ant žemės ant nugaros gulėjo A. R., o ant jo užsigulęs, užsėdęs buvo G. S. ir matė kaip G. S. smūgiavo į gulintį A. R.. Matė, kad G. S. A. R. sudavė dešine ranka ne mažiau dviejų smūgių. Smūgiavo į veido sritį. Jo automobilis nuo jų buvo kokių 5 metrų atstumu. Matė kaip K. priėjo prie jų. Jiems priėjus, matė kaip G. S. atšoko nuo A. R., kuris liko gulėti ant žemės, ir puolė K.. Matė, kad G. S. sugriebė D. K. už atlapų. Tai pamatęs, jis su automobiliu pasišalino, nes nenorėjo problemų. Nuvažiavo tolyn, kokių 300 metrų atstumu, pas draugą į namų kiemą. Daugiau nieko nebematė kas vyko. Būnant pas draugą, atėjo D. K., kuris paprašė parvežti A. R.. Matė, kad A. R. laukė ant kelio prie draugo namų. Matėsi, kad A. R. veidas sumuštas. Matė jo veido kairėj pusėj patinimą. Bevežant A. R., jis jau pradėjo sunkiai kalbėti, galimai dėl patinimo veide. Vėliau sužinojo, kad A. R. buvo sulaužytas žandikaulis. Po to įvykio su G. S. nesimatė. G. S. pažįsta tik kaip kaimo gyventoją, pasisveikina, jokių ryšių nepalaiko. Iki paminėto įvykio šventėje nematė nei G. S., nei jo sūnaus A. S.. Tik šventės metu girdėjo, kad kažkas kalbėjo, kad A. S. ar tai kažkas, ar tai gaudė. (1 t. b. l. 70–73).
Liudytoja V. K. parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. vyko (duomenys neskelbtini) Joninių šventė, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Ji buvo kartu su sutuoktiniu ir buvo šioje šventėje, tačiau kažkuriuo metu iš jos išvyko pas draugus. Būnant pas draugus, kartu su jais buvo ir M. U., kuris vairavo jų automobilį, jam paskambino bendras pažįstamas A. R., kuris paprašė jį parvežti iš šventės namo. Tuomet su jų automobiliu, kurį vairavo M. U. , atvyko prie šventės vietos. Jie su automobiliu sustojo ant keliuko, prie kalnelio, ant kurio ir vyko šventė. Galėjo būti apie 24 val., bet tiksliai nepasakys. Visi trys atvykę iš automobilio išlipo, kad A. R. juos pamatytų, nes jau buvo prietema. Kuomet išlipo, pamatė, kad A. R. jau leidžiasi nuo kalnelio. Netoli jų stovėjo G. S. kartu su paaugliais vaikais. Matė, kad A. R. ėjo link G. S., o G. S. ėjo link A. R.. Netoli jų jie abu susitiko. Pastebėjo, kad A. R. lyg ir norėjo pasisveikinti su G. S., tačiau pamatė, kad G. S. priėjęs prie A. R. jam iš karto smūgiavo ranka, kuria nepasakys. Pataikė į galvos sritį. Nuo šio smūgio A. R. parkrito ant žemės. Tada G. S. pasilenkęs iš rankų smūgiavo gulinčiam A. R.. G. S. sudavė A. R. ranka tikrai daug smūgių, bet tiksliai negali įvardinti. Sudavė nuo 5 iki 10 smūgių. Tada jie su D. K. priėjo prie jų, norėdami juos išskirti. Girdėjo kaip A. R. vis šaukė „G. S., už ką tu taip?“. Ji priėjo arčiau, norėjo G. S. atitraukti nuo A. R.. Tačiau G. S. puolė link jos. G. S. rankos kumščiu sudavė jai smūgį į dešinę kaklo pusę. Ji nuo suduoto smūgio net atsitraukė atgal. Tuo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau skundu dėl G. S. veiksmų nesikreipė. Po to niekur nesigydė, pas medikus nesikreipė, jokių sužalojimų nebuvo, tik nuo smūgio buvo sukeltas trumpalaikis skausmas. Po šio smūgio ji nuo G. S. atsitraukė, nes išsigando, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs. Tada G. S. puolė link jos sutuoktinio D. K., kuris stovėjo prie automobilio galo. Kaip tik tuo momentu automobilyje sėdėjęs M. U. pavažiavo į priekį ir pasinaudodamas ta proga D. K. išsinėrė iš G. S. rankos, kuria jis laikė suėmęs D. K. už vilkėtos maikės ties krūtine. Matė, kad G. S. kita ranka buvo užsimojęs ir ruošėsi trenkti jos sutuoktiniui, bet kaip tik D. K. išsivadavo iš G. S. ir pasišalino. Išsigandę G. S., jie su D. K. atsitraukė. Jiems atsitraukus, A. R. jau buvo atsistojęs nuo žemės ir vis klausė G. S. už ką jis jį sumušė. G. S. ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs, bet nebematė, kad būtų dar sudavęs smūgius A. R.. Nuo G. S. ir A. R. jau buvo atstumas, bet A. R. vis norėjo eiti link G. S. pasikalbėti, pasiaiškinti kodėl šis jį sumušė. Tačiau jie A. R. atitraukė ir įsodino į automobilį. M. U. jau nuo jų buvo pavažiavęs su automobiliu ir stovėjo gatvėje, buvo nuo jų jau kokių 50 metrų atstumu. Paskui A. R. M. U. parvežė namo. Vėliau, galimai tos pačios nakties metu ar sekančią dieną, D. K. paskambino A. R. ir iš jo sužinojo, kad nuo G. S. smūgių jam buvo sulaužytas žandikaulis. Šiuo metu žino, kad A. R. buvo atlikta žandikaulio operacija. Šventės metu matė A. R. šventėje, su juo tik pasisveikino. G. S. taip pat nematė šventėje, bet jo vaikus, kuriuos žino iš matymo, šventėje matė. Tik vėliau, jau po A. R. sumušimo, girdėjo, kad buvo sumuštas G. S. sūnus ir A. R. ieškojo kas jo sūnų sumušė, A. R. jam pasitaikė po ranka. Nemano, kad A. R. būtų kuom kaltas dėl G. S. sūnaus sumušimo, G. S. galėjo apsirikti pamanydamas, kad jo sūnų sumušė A. R. (1 t. b. l. 76–79).
Liudytojos R. S. parodė, kad G. S. yra jos sutuoktinis, tačiau su juo kartu negyvena, neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. K. R., su kuria bendrauja, jai buvo papasakojusi, kad per Joninių šventę buvo sumuštas jos sūnus A. S.. Ji pati šioje šventėje nedalyvavo, buvo išvykusi. Toje šventėje žino, kad dalyvavo jos vaikai. Žino, kad toje šventėje dalyvavo jos sūnus A. S., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Jis buvo su savo draugais. K. R. jai papasakojo, kad jos sūnus A. S. sukonfliktavo šventėje su kažkokiu (duomenys neskelbtini). Sūnus A. S. jai irgi papasakojo, kad apsistumdė, apsižodžiavo su kažkokiu asmeniu, galimai (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad jam viskas gerai, apie tai, kad galėjo būti jo atžvilgiu pavartotas fizinis smurtas nieko nesakė, tik matė, kad veido srityje buvo kraujosruva. Tačiau iš kur ta kraujosruva pas sūnų ant veido, jis jai nieko neaiškino. Pas medikus su sūnumi niekur nesikreipė, jokiais sužalojimais nesiskundė, ji nepastebėjo sužalojimų, kad jam būtų reikalinga medikų pagalba. Apie šventėje įvykusį konfliktą tarp G. S. ir A. R. sūnus nieko jai nepasakojo. Ji jo teiravosi, tačiau jis atsakė, kad nieko nebuvo, nieko nekomentavo. Kaip minėjo, kuomet po Joninių šventės G. S. buvo atvykęs iki jos namų, ji jo klausė kas įvyko, norėjo paaiškinimo, tačiau G. S. atsakė, kad tai ne jos reikalas ir nieko nekomentavo. Apie konfliktą tarp G. S. ir A. R. daugiau nieko nežino. Daugiau neturi ką pasakyti.
Liudytojas A. S. parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. apie 00.00 val. buvo Joninių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini). Į šventę nuėjo vienas. Tiksliau jį ten atvežė tėvas G. S., kuris jį palikęs, išvažiavo. Būnant ant minėto kalnelio, kur buvo labai daug aplinkui žmonių, kurių nepažįsta, prie jo netikėtai priėjo iš matymo pažįstami A. R., D. K. ir A. Ž.., kurie gyvena (duomenys neskelbtini). A. Ž. priėjusi prie jo, nieko jam nesakiusi, be jokios priežasties paėmė už jo abiejų rankų riešų ir laikė jas jam už nugaros, laikė abejomis rankomis. O tuo metu A. R. nieko nesakęs priėjo prie jo iš priekio ir dešine ranka du kartus sudavė jam į kairę veido pusę, abu kartus jam pataikė į kairę akį. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Ar aplinkui buvę žmonės tai matė bei ar į tai sureagavo, negali pasakyti. Jis norėjo pasišalinti, bet D. K. stovėjo priešais jį , sudarydamas fizinę kliūtį pasišalinti. Po suduoto antro smūgio, pajuto, kad A. Ž. paleido jo rankų riešus, tuomet jis ir pasišalino, t.y. nubėgo link kalnelio apačioje buvusios palapinės, kur buvo sudėti medžioklės trofėjai. Ten nubėgęs, atsistojo prie palapinės, šalia kitų žmonių, bet niekas į jį nekreipė dėmesio. Apie tai, kad jį sumušė, niekam nesakė. Būnant prie palapinės, tie patys trys asmenys atėjo prie palapinės. Prie jo priėjo A. R., paskui jį ėjo ir A. Ž. su D. K.. A. R. trenkė jam vėl į kairę akį. Po suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Visa tai turėjo matyti V. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini)gyventojas. V. V. jis žino tik iš matymo, su juo nebendrauja. Kiti aplinkiniai nekreipė dėmesio. Aplinkui visi buvo išgėrę, V. V. tik pažiūrėjo, turėjo matyti kaip jam sudavė A. R.. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Skaudėjo akį bei išsigando. Aplinkinių pagalbos neprašė. A. R. jo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų. Po to tie asmenys pasišalino, o jis atsistojo ir atsisėdo palapinėje ant suoliuko. Ten būdamas iš karto paskambino savo tėvui G. S.. Jam pasakė, kad jį sumušė. Pasakė, kad šviesiai apsirengę. Tuo metu minėtų trijų asmenų nei vardų, nei pavardžių nežinojo. Tėvui pasakė, kad jį sumušęs asmuo vilkėjo šviesiu džemperiu ar tai striuke, galimai rausvos spalvos. Šiuo metu gali įvardinti, kad taip vilkėjo A. R.. Paskui jis nuėjo prie išėjimo/įėjimo į šventę vietos, pati teritorija buvo aptverta. Ten laukė atvažiuojančio tėvo, kuris pokalbio metu pasakė, kad atvažiuos kažkur po pusvalandžio, buvo ne namuose. Visą tą laiką, t.y. apie pusvalandį-valandą laiko jis laukė ties įėjimu į šventę. Atvykus tėvui, jam paaiškino apie jo sumušimo aplinkybes. Kaip tik tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) link išėjimo ėjo apsvaigę nuo alkoholio, trise susikabinę už parankių A. R., D. K. ir A. Ž.. A. R. pamatė juos su tėvu. Pradėjo sparčiau eiti link jų, tuo pačiu metu nusirengdamas striukę, kokią nepamena. Numano, kad A. R. vilkėjo šia striuke jį mušdamas. A. R. rėkavo "ateik, G. S." ar kažką panašiai, ką suprato kaip agresiją iš jo pusės. A. R. pribėgo prie tėvo. Jis stovėjo prie pat tėvo. Tuo pat metu D. K. su A. Ž. rėkaudami ėjo link jo. Ką jie planavo daryti, neįsivaizdavo, tik pajuto baimę. Jis stebėjo A. Ž. su D. K.. Tuo metu A. R. buvo užsimojęs dešine ranka ir ruošėsi smūgiuoti jo tėvui, bet už kažko užkliuvo, ko neįsivaizduoja, galimai neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo į prie pat buvusį griovį. Griuvo veidu. Kaip įgriuvo, nematė, tik matė kaip jis kėlėsi. Pats griovys 1-2 metrų gilio. A. R. bandė lipti iš griovio, bet nugriuvo ant nugaros. Paskui užlipo, sugriebė jo tėvui už rankos ar tai už peties ir bandė stumti. Tuomet tėvas pasitraukė. A. R. nukrito ant žemės. Nugriuvo ant dešinio šono. Liko gulėti. Matė, kad A. Ž. su D. K. bandė A. R. pakelti, o jis su tėvu išvažiavo. Tokio momento, kad jo tėvas A. R. būtų smūgiavęs, būtų prieš jį panaudojęs fizinį smurtą, nebuvo. Nematė, kad A. R. būtų jo tėvo atžvilgiu naudojęs fizinį smurtą. Tik matė, kad jo tėvas išsisukinėdavo A. R. priartėjus ir smūgiuojant. Viso šito įvykio metu daugiau aplinkui žmonių nematė ir nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad dėl jo sumušimo jis į policiją nesikreipė, nes bijojo A. R. ir A. Ž. su D. K., bijojo jų susidorojimo su juo. Nors iki įvykio su jais nebuvo jokio kontakto, jie jam tik buvo žinomi kaip (duomenys neskelbtini) gyventojai. Vėliau po A. R. suduotų jam smūgių, kairė akis pamėlo. Laikėsi sumušimas po kaire akimi apie aštuonias dienas, buvo paraudęs kairės akies obuolys apie tris savaites laiko. Tai matė mama ir tėtis, brolis S.. Galėjo būti, kad tėvas buvo nufotografavęs. Tačiau dėl sužalojimų pas medikus niekur nesikreipė, nes tam nebuvo būtinumo. Dėl sumušimo juto diskomfortą, negalėjo sportuoti, negalėjo vairuoti ūkyje traktoriaus. Kodėl tėvai dėl jo sumušimo nesikreipė į policiją, nežino. Kad buvo sužalotas, sekančią dieną po įvykio matė į ūkį atvykęs K. B. bei praėjus apie savaitę laiko sporto klube (duomenys neskelbtini) jį matė treneris D.. Šiuo metu 2025-04-28 su pareiškimu dėl jo sužalojimo kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą. Prie šios apklausos nori pridėti šio pareiškimo kopiją. Kur visą laiką po įvykio būdavo jo tėvas, nežino, bet namuose, kur jis gyvena su mama, jo nebūdavo, atvykdavo retai. Kur jis tuo metu gyveno, nežino (1 t. b. l. 100–106).
Liudytojas V. V. parodė, kad 2024 m. birželio 24 d. buvo Joninių šventėje, kuri vyko prie (duomenys neskelbtini), kur buvo susirinkusi aplinkinių kaimų bendruomenė. Renginio metu vartojo alkoholį. Nieko kažko ypatingo neužfiksavo. Tik pamena, kad buvo netoli medžiotojų palapinės, kur būdamas matė, kad palapinės šone stovėjo G. S. sūnus A. S.. Matė, kad A. S. buvo susijaudinęs, girdėjo, kad skambino telefonu ir pokalbio metu į asmenį kreipėsi „tet“, todėl numano, kad jis tuo metu skambino savo tėvui. A. S. jam niekuo nesiskundė, jokių sumušimo žymių nematė, bent jau kraujo ant jo veido nematė. Apie tai, kad tos šventės metu buvo sumuštas A. S., nematė, nieko nežinojo, tik sekančią dieną kaime išgirdo kalbas, kad šventės metu buvo sumuštas A. S. ir kad galimai jį sumušė A. R., o A. R. sumušė G. S.. Tačiau jis pats nei vieno atvejo nematė. Girdėjo kalbas, kad A. R. G. S. sumušė einant namo. (1 t. b. l. 109–112).
Teismo medicinos specialisto 2024-06-25 išvadoje nurodyta : 1-3. A. R. nustatyta kairės veido pusės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu, poodine kraujosruva, kairių skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 4. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. 5. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. 6. Sužalojimai sutrikdo sveiaktą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.(1 t., b. l. 116)
2025-05-02 apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kuriame D. K. pasakoja, kaip G. S. primušė A. R., klausdamas : ,,Kodėl tu primušei mano sūnų ?“ (1 t. b. l. 164–168, 169).
Kaltinamajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas ir nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu teigė sumušęs nukentėjusįjį, nes buvo gavęs informacijos, kad nukentėjusysis įvykio vakarą sumušė jo sūnų. Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamasis prieš smurtavimą šaukė ant nukentėjusiojo, sakydamas, kad primušė jo sūnų, klausinėjo sūnaus, ar matė nukentėjusįjį prie savęs, liudytoja A. Ž. parodė girdėjusi, kad kaltinamasis nukentėjusįjį užpuolė dėl sūnaus, liudytoja V. K. parodė girdėjusi, kad šventėje buvo sumuštas kaltinamojo sūnus ir kaltinamasis ieškojo sūnų sumušusio asmens, liudytojas V. V. parodė girdėjęs, kad šventės metu nukentėjusysis sumušė kaltinamojo sūnų, o kaltinamasis už tai sumušė nukentėjusįjį. Liudytojas A. S. nurodė, kad jį šventėje sumušė nukentėjusysis ir jis tai pasakė savo tėvui (kaltinamajam), A. S. vėliau pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. (1 t., 103-104 b.l.). Šie įrodymai, gauti iš skirtingų asmenų, rodo, kad kaltinamasis įvykio metu galėjo manyti, jog nukentėjusysis sumušė jo sūnų, todėl kaltinamojo veiksmuose, smurtaujant prieš nukentėjusįjį, dominavo ne chuliganiškos o asmeninės paskatos – kerštas, pyktis. Teismas nenustatė būtino kaltinamajam inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymio – chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini į BK 138 straipsnio 1 dalį, tikslintinas kaltinimas, iš jo šalinant chuliganiškas paskatas.
Kaltinamasis mušė nukentėjusįjį viešoje vietoje - prie ežerėlio, vykstant (duomenys neskelbtini)Joninių šventei, kitų žmonių akivaizdoje. Kaltinamojo veiksmai išgąsdino ne tik nukentėjusįjį, bet ir smurtavimą mačiusius asmenis, į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis konfliktui pasirinko viešą vietą, dėl jo įžūlių veiksmų - smurto prieš nukentėjusįjį, būtinybės kviesti pagalbą – buvo realiai sutrikdytas aplinkinių žmonių poilsis. Kaltinamasis, vedimas keršto nukentėjusiajam, kartu rodė nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta aplinkinių žmonių rimtis, ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai atitinka ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti 963,55 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis turtinės žalos dydį grindė išlaidomis vaistams, kurui, negautomis pajamomis nedarbingumo metu (negavo nedarbingumo išmokos dėl būsenos įvykio metu). Kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčijo, todėl teismas šios žalos dydžio plačiau neaptarinėja.
Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismas privalo užtikrinti ir skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Nukentėjusysis neturtinę žalą grindė tuo, kad jam dėl sulaužyto žandikaulio buvo atliktas chirurginis gydymas – kaulo atstatymas, gydymas buvo tęsiamas, tačiau po 9 dienų turėjo eiti į darbą, nes toliau jam nebuvo mokama nedarbingumo išmoka dėl neblaivumo įvykio metu, o šeima turi finansinių įsipareigojimų. Į skruostikaulį įdėtas metalinis įtaisas, kuris liks visą gyvenimą. Įvykio metu patyrė didelį skausmą ir stresą. Lankosi pas privatų psichologą, nes bijo vėl būti užpultas ir sumuštas. Dokumentų dėl apsilankymo pas psichologus nepateiks, nes nenorėjo to viešinti, ateityje planuodamas tapti medžiotoju. Bijo, kad gali paūmėti anksčiau nustatyta sunki liga – (duomenys neskelbtini). Dėl jo sumušimo pergyveno mažamečiai vaikai, sugyventinė. Apie 2 mėnesius negalėjo normaliai valgyti, šiuo metu jau gali tai daryti. Šiuo metu darbingas, dėl sužalojimo vaistų nevartoja. Kaltinamasis buvo pas jį atvykęs, atsiprašė. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė 2025-09-17 vėl lankęsis pas otorinolaringologą, jam galbūt bus atliekama dar viena NOSIES operacija.
Kaltinamasis nusikaltimo metu tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, sulaužydamas jam skruostikaulį ir žandikaulį, sumušdamas veidą. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ir chirurginio bei vėlesnio ambulatorinio gydymo patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, baimę dėl savo sveikatos. Jis dėl sužaloto žandikaulio apie 2 mėnesius negalėjo normaliai kramtyti ir maitintis, todėl patyrė ir buitinius nepatogumus.
Nukentėjusysis, teigdamas, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų lankėsi pas psichologą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas lankymąsi pas psichologą laiko neįrodyta aplinkybe.
Nukentėjusysis pateikė savo medicininius dokumentus, kuriose nurodyta, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis, patyręs sužalojimus, juto baimę ir dėl bendros sveikatos būklės dėl jam anksčiau diagnozuotų ligų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad sveikatos sužalojimas turėjo įtakos jam anksčiau diagnozuotoms ligoms. Nukentėjusysis nurodė toliau besilankantis pas gydytojus, jam galimai bus atlikta dar viena nosies operacija. Kita vertus, teismas proceso metu jau aptarė, kad byloje nedarytina pertrauka, nes nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, baudžiamosios bylos išnagrinėjimas, įvykiui vykus prieš 15 mėnesių, negali būti atidedamas neapibrėžtam laikui.
Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimų būtų padaryta ilgalaikė fizinė ar psichinė žala, ilgam laikui apribotas jo darbingumas, iš esmės suvaržytos jo bendravimo galimybės, kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės jo asmeniniame gyvenime.
Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti šalių skirtingų interesų pusiausvyrą, teismas vertina tai, kad kaltinamojo individuali įmonė, kurioje jis vykdė žemės ūkio veiklą, yra bankrutuojanti (civilinė byla Nr. eB2-155-392/2025), taigi, kaltinamojo pajamų ženkli dalis skiriama jo individualios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Kaltinamasis yra darbingas žmogus, toliau ūkininkaujantis.
Teismų praktikoje nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 4000 Eur, kita vertus, pripažįstama, kad neturtinės žalos dydis labai priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-254-1204/2024).
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 5500 Eur. Kaltinamasis nukentėjusiajam yra atlyginęs 963,55 Eur. Remiantis kaltinamojo paaiškinimais, ši suma skirta tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, tačiau kadangi ji lygi reikalaujamos turtinės žalos sumai, teismas aiškumo dėlei sumų neskaido ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis jį atstovavusiems advokatų padėjėjams už teisinę pagalbą sumokėjo 1000 Eur, todėl šios išlaidos taip pat priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis su Valstybine ligonių kasa 2025-09-17 sudarė sutartį dėl 1942,91 Eur turtinės žalos atlyginimo tvarkos, yra atlyginęs 575 Eur, todėl teismas šios žalos atlyginimo klausimo nebenagrinėja.
G. S. pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį J. S..
Nagrinėjamu atveju kaltinamajam palankesnė BK 40 straipsnio redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu (naujosios redakcijos 2, 3 dalys reikalauja atlyginti ar įsipareigoti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, 8 dalis numato galimybę naikinti laidavimą, jei asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo tvarkos, 10 dalis sieja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su ankstesniu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; šių normų ankstesnėje redakcijoje nebuvo), todėl teismas taiko straipsnio redakciją, galiojusią iki 2025-02-01.
BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis pirmą kartą - esant idealiajai veikų sutapčiai – padarė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Teismas nematytų pagrindo savo iniciatyva plačiau aptarinėti šio klausimo, tačiau nukentėjusiojo atstovas teismo posėdžiuose tvirtino, kad kaltinamojo teistumai išnykę, todėl teismas pažymi, kad kaltinamajam 1999 m. nutrauktas tyrimas, veikoje nenustačius nusikaltimo sudėties, 2021 m. nutrauktas tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (2 t., 13-14 b.l.). Šie duomenys rodo, kad kaltinamasis anksčiau niekuomet nebuvo teistas, priešingai, baudžiamųjų procesų nutraukimas nurodytais pagrindais rodo, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas nepagrįstai.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu dėl abiejų nusikaltimų ir paaiškino jų padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltinamasis atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos– 963,55 Eur, įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, kurią nustatys teismas, sudarė susitarimą su Valstybine ligonių kasa dėl likusios turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis proceso metu atsiprašė nukentėjusiojo. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka spręsti, kad G. S. savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai, dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga.
Vertindamas kaltinamojo galimybę atlyginti žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys pareikštas tik teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamojo individuali įmonė, vykdžiusi žemės ūkio veiklą, yra bankrutuojanti. Kadangi individualios įmonės savininkas už įmonės skolas atsako ne tik įmonės turtu, bet ir visu savo asmeniniu turtu, pagrįsti kaltinamojo teiginiai, kad jo įmonės bankroto metu jo pajamų pagrindinė dalis buvo skiriama skolų mokėjimui ir todėl jis turėjo ribotas galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajam, tai patvirtina ir kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad teisinės pagalbos išlaidas atlygino ne pats kaltinamasis. G. S. parodymai ir LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu individualios įmonės bankroto procedūra besibaigianti, kaltinamasis toliau vykdo žemės ūkio veiklą, dalį žalos jam padėjo atlyginti sesuo J. S., įsipareigojusi ir toliau padėti broliui vykdyti turtinius įsipareigojimus nagrinėjamoje byloje, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis gerės ir jis visiškai atlygins likusią žalą nukentėjusiajam.
Jau aptarta, kad kaltinamasis neteistas, jis yra baustas administracine tvarka, sunkausi iš jo padarytų nusižengimų – greičio viršinimas, nebaustas už panašaus pobūdžio į nagrinėjamas šioje byloje veikas nusižengimus. Šios kaltinamąjį apibūdinančios ir byloje nustatytos nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai buvo spontaniški, atsitiktinio pobūdžio, jie nebuvo dėsninga kaltinamojo ankstesnio elgesio pasekmė. Teismo vertinimu, G. S. nėra nusikalsti linkęs žmogus. Kaltinamąjį apibūdinantys duomenys, dalies žalos atlyginimas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas suteikia pagrindą spręsti, kad jis ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose numatytos sąlygos.
Kaltinamasis prašė laiduotoja skirti seserį J. S., kuri sutiko būti laiduotoja. J. S. teismo posėdyje paaiškino, jog laidavimo laikotarpiu turės prižiūrėti brolį, kad jis nebenusižengtų įstatymams. Jie gyvena skirtinguose miestuose, tačiau dažnai susitinka. Brolis jai papasakojo apie nagrinėjamus įvykus, ji brolio elgesį vertina neigiamai.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad J. S. dirba teisininke UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbovietės apibūdinama labai gerai, ji neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, bausta 1 kartą už nepavojingą nusižengimą (3 t., 78-88 b.l.), ji už brolį atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (3 t., 187-188 b.l.)įsipareigojo toliau jam padėti atlyginti žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo metu vyksta kaltinamojo (duomenys neskelbtini)byla, taigi, sesuo yra jam artimiausias pilnametis už jį laiduoti galintis žmogus.
Teismas, atsižvelgdamas į J. S. apibūdinančius duomenis, jos paaiškinimus teisme, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, už kurį laiduoja. Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus laiduotojos padėtį – augina 3 nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų - laidavimas taikytinas be užstato.
Kaltinamajam intensyvios priežiūros terminas baigiasi 2025-10-24. Įvertinęs kaltinamojo elgesį teisminiame nagrinėjime, jo darbinius santykius, teismas sprendžia, kad kaltinamajam toliau nebetikslinga taikyti šią vieną griežčiausių kardomųjų priemonių. Kaltinamajam skirtinas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo ilgiau nei 7 paroms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. S., padariusį nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01). numatytu pagrindu ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti G. S. pagal laidavimą J. S., nustatant 2 metų laidavimo terminą.
Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną.
Skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo ilgiau nei 7 paroms – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš G. S. A. R. 5500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Patvirtinti 2025-09-17 sutartį tarp Valstybinės ligonių kasos ir G. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.