Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vilko kailiniai“ atstovo V. G., R. G., V. S., V. G. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Prašyme nurodyta, kad pareiškėjai R. G., V. S., D. G. buvo uždarosios akcinės bendrovės „Vilko kailiniai“ akcininkės. Siekdamos palaikyti UAB „Vilko kailiniai“ mokumą, akcininkės skolino šiai įmonei pinigines lėšas, o įmonės skola akcininkams Renatai, Gudavičienei, V. S., V. G., paveldėjusiam akcijas po D. G. mirties, sudaro iš viso 605 468,52 Eur. Didžioji dalis skolų susidarė ir turėjo būti grąžintos daugiau nei prieš 10 metų. 2016 m. kovo 10 d. mirus akcininkei bei direktorei D. G., sutriko bendrovėje nusistovėję santykiai, tarp akcininkų kilo ginčas dėl bendrovės valdymo, skolų grąžinimo ir veiklos perspektyvų. Pastebėjo, jog skolų kitiems kreditoriams įmonė neturėjo, išskyrus skolas akcininkams, kiekvienas akcininkas norėjo, jog bendrovė susidariusias skolas akcininkams padengtų ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Teigė, jog dėl minėtų patalpų valdymo ir jų pasidalinimo tarp šalių buvo likęs ginčas, nes dalį patalpų V. S. jau valdė, į atitinkamus pagerinimus buvo investuotos asmeninės lėšos, tad, pareiškėjų teigimu, šioje apimtyje tarp šalių jau buvo nusistovėję nuomos teisiniai santykiai, kas reiškia, kad tarp šalių buvo kilęs ir ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Šalys abipusių nuolaidų keliu susitarė taikiai išspręsti susiklosčiusią situaciją ir 2016 m. lapkričio 18 d. pasirašė taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti.

Prašymą atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius – 579-582 straipsniai) teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai).

Pateiktos taikos sutarties 2 sąlygoje numatyta, kad šia taikos sutartimi ir teismo nutartimi, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis pagrindu, atitinkamai šiems UAB „Vilko kailiniai“ akcininkams ir kreditoriams asmeninės nuosavybės teise pereina: 24839/50099 dalis, kas atitinka 496,78 kv.m. Negyvenamųjų patalpų - Gamybinių patalpų, kurių unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pereina V. G.; 14453/50099 dalis, kas atitinka 289,06 kv.m. Negyvenamųjų patalpų - Gamybinių patalpų, kurių unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pereina R. G.; 10807/50099 dalis, kas atitinka 216,14 kv.m. Negyvenamųjų patalpų - Gamybinių patalpų, kurių unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pereina V. S.. Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nusprendė susitarti dėl nekilnojamojo daikto perleidimo. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriui įstatymas imperatyviai numatė notarinę sandorio formą (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Pateiktame 2016-12-12 aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymo ir jų pasidalinimo tarp šalių buvo likęs ginčas, nes dalį patalpų V. S. jau valdė, į atitinkamus pagerinimus buvo investuotos asmeninės lėšos, tad, pareiškėjų teigimu, šioje apimtyje tarp šalių jau buvo nusistovėję nuomos teisiniai santykiai, kas reiškia, kad tarp šalių buvo kilęs ir ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra kilęs teisminis ginčas, nėra duomenų, jog toks ginčas galėtų kilti ateityje, todėl pareiškėjai savo teises gali įgyvendinti kreipdamiesi į notarą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177-178 straipsniai, 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjams nurodė, jog, pasikeitus aplinkybėms, kliudžiusioms tvirtinti taikos sutartį, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Pakartotinai kreipdamiesi į teismą dėl 2016-11-18 sudarytos taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai nenurodė, kokios faktinės aplinkybės yra pasikeitusios po 2016-11-24 nutarties priėmimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti tenkinti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Vilko kailiniai“ atstovo V. G., R. G., V. S., V. G. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama.