Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-26 · Administracinė byla Nr. I-3707-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
I-3707-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01883-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3707-281/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. S. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos 2019-04-01 buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K), 650 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5).

Paaiškino, kad pareiškėjas 2019-01-15 ir 2019-01-21 buvo kalinamas karantino kameroje, per šias paras pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, diskomfortą, fizinį skausmą. Kameroje buvo itin šalta, per langą pūtė vėjas, pareiškėjas šias aplinkybes nurodė pareigūnams, tačiau tai buvo ignoruojama. Tokios kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nesaugios pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas jam privalomas minimalus gyvenamasis plotas, kuris nustatytas teisės aktuose. Nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo matomas pareigūnų per durų stebėjimo langelį, dėl kameroje įrengto tualeto pareiškėjas jautė nemalonius kvapus. Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K kamerose miegojo ne ant lovos, o ant gultų, kurie buvo kreivi, surūdiję, mano, kad gultai nekeisti 30-40 metų. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas pavojingoje jo sveikatai ir gyvybei aplinkoje. Tokie pareiškėjo atžvilgiu atlikti žmogaus teisių pažeidimai buvo sistemingi, yra vykdomi daugelį metų, tačiau atsakovės atstovas nesiima jokių priemonių kalinimo sąlygoms gerinti.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–14).

Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos taisyklių, taip pat vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teigia, kad kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, antraip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Lukiškių TI-K kamerų patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistema įrengta sanitarinėje švarykloje, dušinėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Visose kameros yra centrinio šildymo įranga. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K 2019-01-15-2019-01-16 ir 2019-01-21-2019-01-22 paromis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20), 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01) minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Taigi pareiškėjui Lukiškių TI-K kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas nuo 2019-01-15 buvo laikomas kameroje Nr. 112A, plotas 6,34 kv. m., 2019-01-16 išvyko iš Lukiškių TI-K, pareiškėjas 2019-01-21 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 117, plotas 7,31 kv. m., 2019-01-22 išvyko iš Lukiškių TI-K. Atsakovės atstovė pateikė duomenis, kad pareiškėjas kameroje Nr. 112A buvo laikomas vienas, o kameroje Nr. 117 buvo laikomas su dar vienu asmeniu (b. l. 10). Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad informacija apie tai, jog kameroje Nr. 112A buvo laikomas jis vienas yra klaidinanti (b. l. 43–45). Teismas kreipėsi į atsakovės atstovą, prašydamas pateikti rašytinius įrodymus apie 2019-01-15 kameroje Nr. 112A laikytų asmenų skaičių (b. l. 47). Vilniaus pataisos namai pateikė duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad tikrinant kamerą Nr. 112A 8 val. ryte ji buvo tuščia, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 8.30 val., ne ilgiau kaip dviem valandoms perkeltas į laikino sulaikymo kamerą, o vėliau į kamerą Nr. 112A (b. l. 50–56). Atsižvelgiant į nurodytų kamerų plotus matyti, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (2019-01-15-2019-01-16 ir 2019-01-21-2019-01-22) teko teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas. Pagal nurodytus kamerų plotus bei juose laikomų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 6,34 kv. m. iki 3,66 kv. m. kameros ploto. Taigi neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl pareiškėjui tenkančio gyvenamojo ploto nenustatyta.

Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas buvo matomas pareigūnų per durų stebėjimo langelį, dėl kameroje įrengto tualeto pareiškėjas jautė nemalonius kvapus.

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2-3 punktai). Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m. Atsakovės atstovas tarnybiniame pranešime dėl pareiškėjo skundo detalizavo (b. l. 20–21), kad dalyje kamerų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerose Nr. 112A ir 117, dėl kurių įrengimo pareiškėjas skundžiasi, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Atsakovės atstovo teigimu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Taigi, pagal pateiktus duomenis, nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, o užuolaidų įrengimas nebuvo pakankamas asmens privatumui kameroje užtikrinti. Todėl atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas 2019-01-21-2019-01-22 ir 2019-01-15-2019-01-16 paromis, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Pažymėtina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 112A buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo naudojantis juo pažeidimas nebuvo didelis.

Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo itin šalta, per langą pūtė vėjas, pareiškėjas šias aplinkybes nurodė pareigūnams, tačiau tai buvo ignoruojama. Tokios kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nesaugios pareiškėjo sveikatai. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nenurodė apie kurią kamerą reiškia nusiskundimus. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kada kreipėsi į pareigūnus, kurie, jo teigimu, ignoravo nusiskundimus. Iš atsakovės atstovo pateiktos medžiagos matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras periodiškai atliko kamerų patikrinimus ir tikrino kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams, esant nustatytiems pažeidimams Lukiškių TI-K juos šalindavo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nedetalizavus teiginių, nenurodžius konkrečios kameros, kurios įrengimas ar sąlygos pareiškėjo netenkino, o atsakovės atstovui pateikus duomenis, jog Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai, o esant nustatytiems pažeidimams jie nedelsiant šalinami, pareiškėjo argumentai dėl kamerų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, jis Lukiškių TI-K kamerose miegojo ne ant lovos, o ant gultų, kurie buvo kreivi, surūdiję, mano, kad gultai nekeisti 30-40 metų. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui skiriama viena metalinė lova. Pastebėtina, kad pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti dėl netinkamų lovų jokių duomenų nepateikė. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į administraciją su prašymu pakeisti lovą. Pareiškėjas buvo laikomas skirtingose kamerose, todėl tinkamai nenurodžius kurią dieną, kurioje kameroje buvo netinkamos (surūdiję) lovos, jo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais. Todėl pareiškėjo reikalavimai šiais aspektais atmestini kaip objektyviai nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, t. y. dalyje dėl privatumo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimo 2019-01-21-2019-01-22 ir 2019-01-15-2019-01-16 paromis. Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso tik 4 paras, kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta. Pats pareiškėjas savo neturtinę žalą sieja tik su tomis dienomis, kai atvyko į Lukiškių TI-K, t. y. 2019-01-15 ir 2019-01-21. Darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų, tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo į teisės privatumą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2140/2014; 2017-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017). Akcentuotina aplinkybė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 112A buvo kalinamas vienas, įvertinus tai ir ypač trumpą ginčo laikotarpį, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti ypatingų fizinių ar psichologinių išgyvenimų.

Todėl pareiškėjo G. S. skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis (užtikrinant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais), tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo G. S. teisė būti kalinamam Vilniaus pataisos namuose (iki reorganizacijos 2019-04-01 buvęs pavadinimas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjo G. S. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė