- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-04
- Bylos Nr.
- ATP-246-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17392-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 2.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimo, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. M. paskirta galutinė nuobauda – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas, įpareigojant J. M. baudą sumokėti per 20 (dvidešimt) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 43,40 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. lapkričio 2 d., apie 10.54 val., Rokantiškių g. 28, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. M. nurodo, kad nesutinka su 2016 m. sausio 8 d. nutarimu iš dalies ir prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Apeliantas neigia aplinkybę, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodo, kad nesurinkta įrodymų ir neįrodyta jo kaltė. Asmuo nurodo, kad eismo įvykio metu jis ir kartu automobiliu važiavusi keleivė nejautė susidūrimo su kliūtimi, apie eismo įvykį sužinojo tik iškviestas į kelių policiją, pasišalinti iš įvykio vietos tikslo neturėjo, ant vairuojamo automobilio jokių susidūrimo pėdsakų nebuvo, o nukentėjusiojo transporto priemonei padarytų įbrėžimų padarymo laikas nebuvo nustatytas nagrinėjant įvykį. Apeliantas nurodo, kad susidūrimo garso galėjo neišgirsti dėl sveikatos būklės, ne visada geros savijautos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi prieštaringais liudytojos R. Z. parodymais, neturėdamas galimybės patikrinti ar ji turėjo galimybę matyti tariamą automobilių kontaktą. Apeliantas sutinka su veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, neigia ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumą ir nurodo, kad priimant teismo nutarimą buvo pažeisti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, paskirta aiškiai per griežta bausmė, kurios dydis aiškiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gerinančiais pagrindais, naujų įrodymų byloje tirti neprašoma, ginčijamas jų vertinimas, keliami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų kvalifikavimo ir nuobaudos skyrimo klausimai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas prisipažįsta padaręs vieną administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu sutinka. Tačiau apeliantas ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir administracinės nuobaudos skyrimą, jos dydį, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama šiose apeliacinio skundo ribose.
Iš teismui pateiktos medžiagos sutiktina su J. M. veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir nukentėjusysis, atliktas išsamus ir visapusis įrodymų tyrimas. Teismas objektyviai įvertino surinktus duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, kad jis sukėlė eismo įvykį ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visuma patvirtina, kad J. M. taip pat padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. J. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus, kas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliaciniame skunde J. M. ginčija vieną iš subjektyviosios ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo pusės elementą – kaltę, nurodydamas, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi net nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Ši administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens pozicija yra paneigiama faktiniais duomenimis. Visų pirma, nukentėjusiojo automobiliui padaryto sugadinimo pobūdis ir mastas – aiškiai matomas, smūgio iš išorės sukelti padariniai – rodo, kad J. M. ir nukentėjusiojo automobilio fizinis susidūrimas buvo tokio intensyvumo, kuris neabejotinai sukelia aiškiai girdimą garsą ir turi būti jaučiamas transporto priemonėse sėdintiems asmenims. Transporto priemonėms susidūrus kilusį garsą aiškiai girdėjo liudytoja R. Z., t. y. asmuo, nebuvęs transporto priemonėje ir netgi šalia jos, tačiau toje pačioje teritorijoje – mašinų stovėjimo aikštelėje prie kapinių. Liudytoja parodė, kad garsas buvo stiprus ir būtent todėl atkreipė jos dėmesį. Liudytojos parodymais taip pat pagrindžiama tai, kad J. M. suprato, jog sukėlė eismo įvykį. Iš šios liudytojos parodymų taip pat matyti, kad po automobilių susidūrimo apeliantas sustojo ir pastovėjęs kelias minutes, pradėjo važiuoti toliau. Apygardos teismo vertinimu, abejoti liudytojos R. Z. parodymais nėra pagrindo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. M. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Tokie veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.
Apygardos teismui nekyla abejonių, kad J. M. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau teismo vertinimu, J. M. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga, neatitinkanti administracinės nuobaudos skyrimo tikslo, padaryto pažeidimo pobūdžio bei teisingumo principo reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.
Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis ir nesukėlė sunkesnių padarinių (įvykio metu apgadinta transporto priemonė buvo apdrausta, taigi nukentėjusiajam automobilio remonto išlaidas padengė draudimo bendrovė). Pasitraukimas iš įvykio vietos šiuo atveju nerodo didelio asmens pavojingumo, piktavališko teisės aktų reikalavimų ignoravimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad J. M. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neapsunkino įvykio tyrimo, nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus. Sužinojęs apie eismo įvykį, J. M. nevengė kontakto su teisėsauga, savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Asmuo yra pensinio amžiaus, administracinėn atsakomybėn patrauktas pirmą kartą, transporto priemonės naudojimas, nors ir nėra susijęs su kasdienių funkcijų atlikimu, tačiau yra reikalingas tenkinant pagrindinius poreikius, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi J. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 868 Eur dydžio bauda kartu su 3 (trijų) metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015;2AT-21-648/2016).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. M. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą J. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą iki 3 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarimo dalį, kuria J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams, ir išdėstyti taip:
J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį paskirti administracinę nuobaudą 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Paskirtos 868 eurų baudos mokėjimą J. M. išdėstyti per 20 (dvidešimt) mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant po 43,40 eurų.