- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 2YT-30144-931/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., A. G. ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodo, jog kartu su savo sutuoktiniu J. G. 1980 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą (trijų kambarių butą) adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėja gyvena iki šiol ir yra šio nekilnojamojo turto savininkė. Kadangi nurodytas butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1992 m. sausio 30 d., tai yra po sutuoktinio mirties, kitų patvirtinančių dokumentų, kad butas buvo įgytas iki sutuoktinio mirties, pareiškėja neturi. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis J. G. mirė. Kadangi neišmano visų teisinių dalykų, pareiškėja manė, kad mirus sutuoktiniui bendras jiems priklausęs turtas automatiškai pereina jai ir dėl palikimo priėmimo nereikia kreiptis į notarus ar kitas institucijas. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi nurodytame bute, kur gyvena iki šiol, naudojosi mirusiajam priklausiusi buto dalimi, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo komunalinius mokesčius. 2019 m. pabaigoje kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ąjį notaro biurą norėdama surašyti testamentą dėl jos valdomo turto paveldėjimo ir tada sužinojo, kad mirus sutuoktiniui privalėjo priimti palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškime išdėstytu prašymu sutinka ir patvirtina visas pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškime išdėstytu prašymu sutinka ir patvirtina visas pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančios Santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja ir J. G. buvo sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Nustatyta, jog J. G. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 26). Iš Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. G. šeiminė padėtis – miręs santuokoje, buvusi sutuoktinė – J. G. (pareiškėja), vaikai: A. G. ir A. G. (b. l. 17).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja kartu su J. G. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 19, 20-21). Nekilnojamojo turto registre buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta tik pareiškėja, tačiau šis turtas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini), santuokos su J. G. metu (b. l. 20-21), todėl preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (šiuo atveju po ½ dalį) (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.
Pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 573 straipsnį, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimusis (gimęs) po jo mirties. Pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdinei pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Patikslintame pareiškime nurodyta, jog, mirus J. G., pareiškėja, t. y. mirusiojo sutuoktinė, likusį mirusio sutuoktinio turtą (1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)) valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo. Pareiškėja teigia, kad po sutuoktinio mirties iki šiol gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, moka minėtam butui tenkančius komunalinius mokesčius, taip pat prižiūri šį butą. Byloje esantys įrodymai ir patikslintame pareiškime išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusią palikėjui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po palikėjo J. G. mirties turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiojo turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 573 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad pareiškėja po sutuoktinio J. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą J. G. palikimą (Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. birželio 30 d., 587 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos J. G. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos J. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą J. G. palikimą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.