Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-15931-775/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
2-15931-775/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09450-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
Z. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-15931-775/2017Proceso Nr. 2-69-3-09450-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2; 3.2.7.2
(N) (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. F. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo teismo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti G. G. ir I. G. be bendraturtės Z. F. sutikimo vykdyti statybos darbus negyvenamojoje patalpoje-palėpėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), be ieškovės žinios, buvo suformuota negyvenamoji patalpa-palėpė, kurios 17/50 dalių priklauso G. G. ir I. G., 17/100 dalių priklauso R. B.. Ieškovei buvo paaiškinta, jog nuo 2017 m. gegužės 3 d. palėpėje bus pradėti vykdyti statybos darbai, kuriems yra parengtas statybos projektas ir gautas statybos leidimas. Ieškovė, kaip dviejų gyvenamojo namo patalpų savininkė, yra ir palėpės bendraturtė, todėl atliekant bet kokius statybos darbus, rengiant statybos projektus bei gaunant statybos leidimus yra būtinas jos sutikimas, kurio ji nėra davusi. Nurodė, jog ieškovė šiuo metu yra kreipusis į VĮ „Registrų centras“, prašydama pateikti sandorius, kurių pagrindu negyvenamoji patalpa-palėpė įregistruota atsakovų ir R. B. vardu, be to, kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama atlikti statybvietės patikrinimą bei ištirti, ar ji nėra savavališka. Kol nėra gauti minėti įrodymai, ieškovė negali tinkamai suformuoti faktinio ieškinio pagrindo, patvirtinančio tiek palėpės įsigijimo neteisėtumo, tiek statybos darbų neteisėtumo. Taip pat nurodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į antstolį, kad būtų užfiksuota palėpės būklė iki statybos darbų pradžios. Nurodė, jog grėsmę ieškovės interesams patvirtina aplinkybė, jog atsakovai jau yra įleidę darbininkus atlikinėti statybos darbus palėpėje, kurie pažeidžia pareiškėjos, kaip bendraturtės interesus, naudotis nuosavybės teise priklausančiu daiktu savo nuožiūra. Ieškovės manymu, atsakovų pradedami vykdyti statybos darbai yra neteisėti, atliekami be bendraturčio sutikimo, todėl ji ketina reikšti negatorinį ieškinį dėl statybos darbų sustabdymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atmestinas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje proceso stadijoje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o jas taikyti prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, ypač iki ieškinio pateikimo, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, svarbu įvertinti, ar tokių priemonių taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindė savo reikalavimą preliminariai jį vertinant pasirengimo bylos nagrinėjimui proceso stadijoje arba civilinio proceso stadijoje iki ieškinio pareiškimo.

Pareiškėja nurodo, kad be jos žinios buvo suformuota negyvenamoji patalpa – palėpė ir atsakovų vardu įregistruota 17/50 šios palėpės dalių. Šiuo metu palėpėje be jos sutikimo yra pradėti statybos darbai, tuo yra pažeidžiamos jos kaip palėpės bendraturtės interesai, todėl ji ketina reikšti negatorinį ieškinį dėl statybos darbų sustabdymo.

Teismas pažymi, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų visų ar dalies bendrojo naudojimo patalpų suformavimas ir įregistravimas atskiru turtiniu vienetu yra šių patalpų teisinės padėties pakeitimas (disponavimas bendrąja daline nuosavybę), todėl yra galimas tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Aiškinant kitaip būtų pažeidžiamos vieno ar kelių bendraturčių nuosavybės teisės disponuoti bendrąja daline nuosavybe. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo patalpos gali būti suformuotos ir įregistruotos atskiru daiktu, nustatant kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis į atskirą daiktą, tik visiems namo patalpų bendraturčiams susitarus dėl tokio teisinio veiksmo atlikimo. Nesant bent vieno bendraturčio sutikimo įregistruoti bendrojo naudojimo patalpas atskiru daiktu, reiškia šio bendraturčio teisių disponuoti bendrąja daline nuosavybe (nuosavybės teisių) apribojimą. Taigi, įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia – ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-413/2014).

Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji yra palėpės, įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto vienetu, nuosavybės dalies savininkė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai šiuo metu yra pažeidę jos teises. Pareiškėja nurodo, jog ketina reikšti negatorinį ieškinį dėl statybos darbų sustabdymo, tačiau šiuo atveju tokio pobūdžio ieškinys jos teisių neapgintų, nes visų pirma, turėtų būti keliamas palėpės įregistravimo teisėtumo klausimas, kuris, tikėtina, būtų teismingas administraciniam teismui, o remiantis CPK 144 str. 3 d., tokiu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir į tai, kad pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo preliminariai jį vertinant civilinio proceso stadijoje iki ieškinio pareiškimo, laikytina, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas dėl jų taikymo netenkintinas (CPK 144 str. 1 d., 147 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti ieškovės Z. F. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Edita Šliumpienė