Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-22 · Byla Nr. Ik-223-562/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-22
Bylos Nr.
Ik-223-562/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02469-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-223-562/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02469-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjui J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 17-23) bei jo papildymu (b. l. 71-78) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2010-08-12 sprendimą Nr. 1D-6291-(2) ir 2012-10-04 pažymą Nr. 11D(P)-4438; 2) solidariai priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą 32601,34 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1997 m. birželio mėn. 23 d. jam buvo paskirta 1 405,05 Lt per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau 2010 m. kovo mėnesį jis gavo sumažintą pensiją už 2010 m. sausio ir vasario mėnesius. LR VRM, taikydama Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 1 ir 2 priede nurodytas formules, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. jam neišmokėjo 32601,34 Lt paskirtos valstybinės pensijos dalies. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2000 m. birželio 30 d. nutarime konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitos konstitucinės teisės. LR VRM, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies bei 1–2 d. nuostatas, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. suvaržė jo teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtintoms nuostatoms. LR VRM 2010-08-12 sprendime Nr. lD-6291-(2) nurodė, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato ir neišmokėta valstybinės pensijos dalis nebus grąžinta. Pareiškėjo teigimu, tokia LR VRM pozicija pažeidžia pagrindinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja konstitucinę teisę į nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsnių kylantys imperatyvai, todėl šioje byloje yra galimas civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Lietuvos valstybei nustačius aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Paaiškino, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai (32601,34 Lt). Už neteisėtus veiksmus abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.

Atsiliepimas

LR VRM atsiliepimuose į patikslintą skundą ir jo papildymą (b. l. 43-46, 88-89) su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

LR VRM paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2010 m. liepos 10 d. prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pareiškėjo valstybinė pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, ir kuris neteko galios nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Kitas pareiškėjo pensijos dydžio ribojimo įstatyminis pagrindas – Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, todėl LR VRM, priimdama 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 1D-6291 (2), nepažeidė pareiškėjo teisių, jo teisėtų interesų, kadangi pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas neįrodo, kad LR VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 48-49) su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad jie neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.

Nustatyta, kad LR VRM 1997-07-11 sprendimu pareiškėjui paskirta valstybinė pensija už tarnybą nuo 1997-06-23 (b. l. 50), dėl kurios sumažinimo pareiškėjas prašymu kreipėsi į LR VRM (b. l. 55). LR VRM 2010-08-12 sprendimu Nr. 1D-6291-(2) atsakė į pareiškėjo prašymą (b. l. 57).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aukščiau minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį turėtų išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR VRM.

Esant aukščiau paminėtam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro išvadą, kad LR VRM neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas, todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama LR VRM, įpareigotina išmokėti pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį pagal pateiktą 2012-11-26 pažymą Nr. 11D(P)-5740 (b. l. 92) – 24494,78 Lt ((32×1151,72 Lt) – 12360,26 Lt), susidariusią pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.

Vertinant skundžiamo LR VRM 2010-08-12 sprendimo Nr. 1D-6291-(2) teisėtumą, teismas daro išvadą, kad skundžiamo sprendimo teikimo metu teisės normos, kurių pagrindu pareiškėjo pensija buvo sumažinta, buvo galiojančios, todėl pagrindo naikinti skundžiamą LR VRM 2010-08-12 sprendimą Nr. 1D-6291-(2) nėra.

Pareiškėjas taip pat ginčija Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-04 pažymą Nr. 11D(P)-4438 (b. l. 79), tačiau minėta pažyma negali būti skundžiama teismui, kadangi šiuo dokumentu yra pateikiama informacija, todėl tokia pažyma pati savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, vadinasi, negali būti laikoma administraciniu aktu, skundžiamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., byla dalyje dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-04 pažymos Nr. 11D(P)-4438 panaikinimo nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo J. L. skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui J. L. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 24494,78 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus, septyniasdešimt aštuonis centus), susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d.

Bylą dalyje dėl Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-10-04 pažymos Nr. 11D(P)-4438 panaikinimo nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėArūnas DirvonasVioleta Balčytienė