Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdytos kitų žmonių sveikatos: 2020-07-05, apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį "Volkswagen Passat Variant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir kelio sąlygas, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei jį suvaldyti, nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužaloti keleiviai – K. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o A. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p., (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>. ), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas <...>) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-07-04 vakare su draugu K. J. buvo Palangoje, kur vartojo alkoholį. Pakeleivinga mašina grįžo į namus. Namuose dar vartojo alkoholį. Buvo išgėrę gal 3-4 bokalus alaus ir su K. J. 0,5 litro degtinės, kai apie 7 val. ryto sugalvojo išvažiuoti jo mašina „WV Passat Variant“. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi, automobilį padovanojo tėvai, nes jis ruošėsi vairavimo egzaminui. Nuvažiavo prie Darbėnų mokyklos, K. J. nuėjo į namus pasiimti telefono pakrovėją ir sutiko A. V.. Tada visi trys išvažiavo į miškelį, esantį Mažučių kaime. Vairavo jis, K. J. sėdėjo šalia, keleivio sėdynėje, o A. V. jam už nugaros, ant galinės keleivio sėdynės. Miškelyje jie dar vartojo alkoholį, per 2-3 val. išgėrė 0,5 litro degtinės. Kai sutiko A. V. Darbėnuose, jis jau buvo neblaivus. Važiuojant atgal į namus, mašiną sumėtė, nes po lietaus buvo slidus kelias ir jis nuvažiavo į griovį. Visi trys buvo sužaloti. Pro šalį važiavę žmonės iškvietė pagalbą. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi. Su draugais susitaikė, jiems padarytos žalos neatlygino, atlygino draudimo kompanija. Jam skambino draudimas ir jie tarėsi, kad žalą išmokės dalimis. Jis mokosi, gyvena su tėvais, savaitgaliais dirba pas ūkininkus. Vasarą nori važiuoti į užsienį, kad užsidirbti ir išmokėti žalą.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys.

Nukentėjusysis K. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos mėn., naktį iš 4 į 5 d. vartojo alkoholį. Paryčiais su E. P. grįžo į Darbėnų mstl. Jis nuėjo namo persirengti. E. P. pasiliko jo laukti prie parduotuvės "Vaiva". Jam grįžus, pamatė, kad E. P. kalbasi su A. V.. Jie visi trys nuėjo prie E. P. automobilio. Automobilyje rado degtinės butelį, todėl nusprendė nuvažiuoti į miškelį, kad galėtų pasėdėti ir išgerti. Lauke lijo, todėl norėjo vartoti alkoholį automobilyje. E. P. vairuojamu automobiliu nuvažiavo prie nedidelio vandens tvenkinio, esančio miškelyje, netoli Darbėnų mstl., ten sustojo ir automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. E. P. atsisėdo už vairo, jis priekinėje keleivio sėdynėje, o A. V. - galinėje. Automobilyje gėrė degtinę apie porą valandų ir jis užmigo. Atsibudo, kai išgirdo, kad E. P. šaukia jo vardą ir iškarto automobilis trenkėsi į medį. Po smūgio į medį, prarado sąmonę, atsimena tik kaip gaisrininkai pjovė automobilio duris ir bandė jį ištraukti. Nežino, kokiu greičiu važiavo E. P. prieš atsitrenkdamas į medį, kadangi buvo užmigęs. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, gydėsi ligoninėje. Civilinio ieškinio nereiškia, E. P. jokių pretenzijų neturi, jam atleido, sutinka su juo taikytis (1 t., b.l. 59-62).

Nukentėjusysis A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-07-05 apie 07.45 val. ėjo Darbėnų mstl. ir prie parduotuvės "Vaiva" sutiko E. P.. Netrukus atėjo K. J.. Jie tarpusavyje kalbėjosi. Jis pasakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį ir dabar blogai jaučiasi. Jie pasiūlė kartu su jais išgerti. Visi trys pradėjo gerti degtinę, tačiau pradėjo lyti. Tada nuėjo iki E. P. automobilio, kuris buvo pastatytas prie Darbėnų mstl. gimnazijos. Su automobiliu, kurį vairavo E. P., nuvažiavo į miškelį, esantį prie Darbėnų mstl. ir sustojo prie nedidelio vandens telkinio. Ten visi trys, sėdėdami automobilyje, vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, nuvažiavo iki parko ir ten gėrė degtinę. Baigus gerti, nusprendė vykti namo. E. P. sėdo už vairo, K. J. į priekinę keleivio sėdynę, o jis į galą. Važiuojant link Darbėnų mstl., užmigo. Pabudo tik pajutęs didelį smūgį ir skausmus. Tada pamatė, kad automobilis atsitrenkęs į medį. Išgirdo kaip K. J. šaukia, jog jam skauda ir prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu patyrė didelius sužalojimus, dėl kurių gydėsi. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į Transporto priemonių draudikų biurą. Iš dalies jaučiasi kaltas ir pats, nes važiavo automobilyje, kurį vairavo neblaivus asmuo ir nebandė jo sulaikyti. Jeigu būtų galimybė, sutiktų taikytis su Edvinu (1 t., b.l. 73-76).

Iš 2020-07-05 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Automobilis "Volkswagen Passat Variant", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs nuo kelio į dešinę ir atsitrenkęs į pakelės medžius. Kelio danga žvyras, šlapia (1 t., b.l. 19-21, 30-40).

Iš 2020-07-05 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui "Volkswagen Passat Variant" apgadinta: variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, priekinės dešinės ir kairės pusės durelės, galinės dešinės ir kairės pusės durelės, priekinis bamperis, stogas, priekinis stiklas, priekiniai žibintai (1 t., b.l. 25-29).

Iš 2020-07-05 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020-07-05 10 val. 38 min. E. P. nustatytas 1,95 promilių girtumas, 10 val. 57 min. - 1,94 promilių girtumas (1 t., b.l. 22-23).

Iš 2020-08-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr.G 1254/2020 (03) matyti, kad K. J. nustatyti sužalojimai: žarnyno pasaito ir plonosios žarnos kraujosruvos, kraujas pilvo ertmėje, poodinės veido kraujosruvos ir dešinio skruosto odos nubrozdinimas bei dauginiai kūno, abiejų blauzdų odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Eismo įvykio metu K. J. padarytas pilvo sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b.l. 124-125).

Iš 2020-09-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1421/2020 (03) matyti, kad A. V. nustatyti sužalojimai: plonosios žarnos plyšimas, aklosios žarnos kirmėlinės ataugos trauminė amputacija, nedidelis kepenų plyšimas, plonosios ir storosios žarnos kontuzija (kraujosruvos) dešinėje pusėje, aklosios žarnos paviršinis plyšimas (deserozacija), kraujosruvos pasaituose, hemoperitoneumas (kraujas pilvo ertmėje), dešinės pusės XI, XII šonkaulių lūžiai, dauginiai kūno nubrozdinimai ir sumušimai. Dėl sužalojimų išsivystė šokas, potrauminė mažakraujystė. A. V. eismo įvykio metu padaryti pilvo organų sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2020-07-05 11.50 val. iš A. V. paimtame kraujyje nustatyta 3,91 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas rodo, kad A. V. buvo labai girtas, apsinuodijęs alkoholiu (1 t., b.l. 188-190).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. P. 2020-07-05, apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių girtumas), vairuodamas automobilį "Volkswagen Passat Variant", elgdamasis neatsargiai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužaloti automobiliu kartu važiavę keleiviai: K. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir A. V., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį (2019-01-11 įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą), bet ir padarinius (sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu; 127 punkte nustatytas reikalavimas vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kaltinamasis E. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 ‰ prom. girtumas), t.y. pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, taip pat neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti kartu automobiliu važiavę keleiviai K. J. ir A. V., kuriems atitinkamai padaryti nesunkus ir sunkus sveikatos sutrikdymai.

Kaltinamasis E. P. kaltu dėl eismo įvykio prisipažino. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys: nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, eismo įvykio schema, apžiūros protokolai ir kt. Šie įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo E. P. KET reikalavimų nesilaikymas ir buvo tiesiogine autoįvykio kilimo priežastimi. Būtent E. P. veiksmai – saugaus važiavimo greičio nesilaikymas, girtumas - yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, t.y. nukentėjusiajam A. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu, K. J. – nesunkaus. Kaltinamojo veika buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Įvertinus nukentėjusiojo A. V. patirtą sveikatos sutrikdymo mastą (jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis E. P. padarė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje E. P. taip pat buvo kaltinamas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kad vairavo automobilį neblaivus.

Teismo nuomone, E. P. veiksmų, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, papildomas kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra perteklinis.

Neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymis ir vienas iš BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytų požymių. Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamą veiką aprašantys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Baudžiamosios teisės teorija tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu aprašytos, veikos. Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, kvalifikavimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimą esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis veiksmas teisiškai būtų įvertintas du kartus. Besiskirianti nusikaltimų veikų kaltės forma (neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), reikšmingos įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui ir kaltininko atsakomybei neturi. Normos visumos ir dalies konkurencijos taikymo atveju, panaikinus veikos kvalifikavimą pagal nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltininko padėtis nėra sušvelninama, nes įstatymas numato tapačius teisinius padarinius ir kaltininko teisinę padėtį ir už neatsargų nusikaltimą. Be to, BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė ir jos terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl taikytina visumą atitinkanti norma – BK 281 straipsnio 4 dalis (BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 4 dalies sudėties).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. P., vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Mišrios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas pagal vieną BK straipsnį, šiuo atveju pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Tokia analogiškų veikų kvalifikacija nurodoma ir teismų praktikoje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018, tokią ją taiko ir aukštesnieji teismai - Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019, tik nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė BK 281 straipsnio konstrukcija. Nuo šiol baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio yra numatyta BK 281¹ straipsnyje

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs. Nukentėjusieji dar apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, jam pretenzijų neturi. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji patys niekieno neverčiami vartojo alkoholį ir kartu važiavo su kaltinamuoju, taip rizikuodami savo sveikata ir gyvybe.

E. P. yra jauno amžiaus, mokosi, anksčiau neteistas (2 t., b.l. 12), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 11), jis kritiškai vertina savo elgesį. Be to, kad padarė šiurkščius KET pažeidimus – vairavo be teisių ir neblaivus, kitų neigiamai E. P. charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, jog E. P. pasimokė iš įvykio, todėl laikysis įstatymų bei ateityje nebenusikals.

E. P. atiduotinas pagal laidavimą mamai L. P. kuri, kaip nurodoma jos prašyme (2 t., b.l. 78) atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, anksčiau neteista (2 t., b.l. 80), administracine tvarka nebausta (2 t., b.l. 79), yra ištekėjusi ir šiuo metu augina vaiką, seniūno tiek ji, tiek šeima charakterizuojama teigiamai (2 t., b.l. 82). Kaltinamasis E. P. gyvena kartu su tėvais, šeimoje auga dar keturi nepilnamečiai vaikai. L. P. mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui kaltinamajam E. P., kuris jos klauso, padeda namuose.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, E. P. atiduotinas pagal laidavimą L. P.. Atsižvelgiant į tai, kad E. P. padarytas nusikaltimas susijęs su šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidimais, laidavimas nustatomas ne minimaliam, o vidutiniam – dviejų metų – terminui. Taikyti užstatą šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, ją padariusio asmens ir laiduotojos asmenybes, jų finansines galimybes, netikslinga, nes tai nepadėtų geriau įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslų, o tik gultų finansine našta daugiavaikei šeimai, kurioje gyvena ir kaltinamasis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl E. P. gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straispnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

E. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumas. Taip jis padarė itin pavojingus ir šiurkčius naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimus. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 straipsnio 2 dalyje). Kaltinamasis uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiu negalės įgyti teisės vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad E. P. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. Vairavimo neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalies) atveju vienas iš transporto priemonės konfiskavimo tikslų yra siekis, kad kaltininkas tuo automobiliu daugiau nenusikalstų.

BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Šiuo atveju automobilis "Volkswagen Passat Variant", kurį vairavo kaltinamasis E. P., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kaltinamajam priklausantis automobilis "Volkswagen Passat Variant" po eismo įvykio yra apgadintas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Įvertinus tai, kad suniokotą automobilį konfiskuoti netikslinga, iš E. P. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Automobilio vertės konfiskavimas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/693/2018).

Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas buvo sprendimo priėmimo metu, šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad jeigu būtų konfiskuojamas automobilis, jis būtų konfiskuojamos tokios būklės, koks buvo po įvykio, neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau teismas mano, kad atsižvelgiant į automobilio amžių, realias rinkos kainas (matomas iš viešai prieinamų skelbimų apie automobilių pardavimus), taip pat, kad už šį automobilį iš tiesų buvo mokėta tik 600 Eur suma, ką nurodė kaltinamasis bei tai, kad jis sugadintas ir netikslinga nustatinėti nedidelės vertės automobilio vertę, kai jis dar ir sugadintas, protinga ir proporcinga nustatyti 100 Eur konfiskuotino turto vertę ir ją išieškoti iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vairuotas automobilis tuoj pat po nusikaltimo padarymo, policijos nurodymu ir iškvietus techninę pagalbą, buvo priverstinai nuvežtas saugoti į UAB “Okreta” priklausančią saugojimo aikštelę (1 t., b.l. 41). E. P. vairavo automobilį, pažeisdamas KET reikalavimus, padarė eismo įvykį, todėl jo vairuota transporto priemonė – nusikaltimo padarymo priemonė – buvo teisėtai priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę ir joje saugoma, o susidariusios automobilio nuvežimo (transportavimo) ir saugojimo (laikymo) išlaidos – 54 Eur (1 t., b.l. 54) pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 5 punktas) (2020 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020) ir šios proceso išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš kaltinamojo.

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, todėl tikėtina, kad žalos atlyginimo klausimai ateityje bus spendžiami tarp draudiko ir kaltinamojo bendru sutarimu ar civilinio proceso tvarka.

Kaltinamajam E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 40-43), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kompaktinius diskus (CD) su vaizdo įrašu ir nukentėjusiųjų medicininiais duomenimis, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Perduoti E. P. laiduotojos L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti dviejų metų laidavimo terminą.

Paskirti E. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dviem metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Iš E. P. išieškoti automobilio „Volkswagen Passat Variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 100 eurų.

Pripažinti automobilio „Volkswagen Passat Variant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas bendroje sumoje – 54,00 Eur proceso išlaidomis ir priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo E. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti L. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus – kompaktinius diskus (CD) su vaizdo įrašu ir nukentėjusiųjų medicininiais duomenimis, palikti saugoti byloje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.