Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Remiantis bylos duomenis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“. Straipsnio pavadinime vicemerė įvardijama kaip viena pagrindinių šios koalicijos subyrėjimo kaltininkių; straipsnio pradžioje pažymima, kad biržiečiai pasitikėjimo mandatą suteikė „V. J. koalicijai „VIENINGI BIRŽAI“ „net 13 vietų iš 25. Atrodo, tik norėk ir dirbk.“; toliau rašoma apie Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nenorą dirbti vienoje komandoje: „Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iš karto po rinkimų. Liberalų Sąjūdis panoro kurti atskirą frakciją, nors rinkimus laimėjo vieningas sąrašas ir būtų logiška dirbti toliau vienoje komandoje.“; autorius straipsnyje neigiamai apibūdina A. K.: „Biržuose senai sklido gandai, kad „Saulės“ gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de facto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.. Savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir savivaldybėje. Valdžios koridoriuose nuolat buvo kalbama apie vicemerės išsišokimus ir mėginimus šokdinti Savivaldybės įstaigų vadovus, administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos ir neinformuojant tiesioginių specialistų vadovų. <...> Kai kurie „Saulės“ gimnazijos mokytojai puikiai žino, ką reiškia A. K. pasakyti „Ne“ arba išreikšti savo nuomonę. Kalbama, kad neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai buvo pastatomi į vietą. Logiška, kad Savivaldybėje mero pavaduotoja veikė tais pačiais metodais. Matyt, buvo pradėta nuo kolegų iš liberalų frakcijos bei mero „apdirbimo.“; aprašomi nekorektiški A. K. veiksmai administracijos direktoriaus atžvilgiu: „Kasdien rajono vadovui ir liberalams buvo „kalama“ informacija, kad administracijos direktorius nesusitvarko su pareigomis, kad projektai „vėluoja“ dėl jo kaltės. Po to pereita prie viešos V. E. kritikos rajono laikraščiuose. <...> Prieš Biržų rajono tarybos posėdį, kuriame buvo tvirtinama administracijos direktoriaus ataskaita, ji organizavo liberalų frakcijos pasitarimą. Pasakiusi, kad A. V., A. R. ir M. V., kad administracijos direktorius pakviestas į liberalų posėdį, ji V. E. nei nemanė skambinti. Tiesiog perdavė merui V. J., kad „būtų gerai, jog administracijos direktorius dalyvautų liberalų susitikime“. Šioje situacijoje - svarbūs keli momentai. Pirmiausia, A. K. žinojo, kad tą pirmadienį V. E. atostogavo. Antra vertus, jei nori žmogų pakviesti į susitikimą, privalai jam paskambinti ar parašyti tiesiogiai be tarpininkų. Ji to nepadarė. Matyt vicemerė siekė kito tikslo - kad administracijos direktorius nepasirodytų liberalų frakcijoje ir tuo pačiu parodytų nepagarbą koalicijos partneriams? Planas chuliganas pavyko. Supykę liberalų vyrai, pritarė mero pavaduotojos pasiūlymui netvirtinti V. E. ataskaitos.“; kritiškai vertinamas vicemerės darbas <...> kurios realių darbų nėra matyti. Išskyrus „popsinimąsi“ rajono žiniasklaidoje ištisus metus.“; Administracijos direktorių V. E. pristato kaip darbštų vadovą: „Jei pažvelgsime į naujos valdžios pirmuosius darbo metus, pamatysime, kad vienintelis žmogus, kuris savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius V. E.. Biržiečiai pastebėjo, kad į darbą jis ateina dar prieš septynias, o vakare Savivaldybę palieka paskutinis. <...> Problema tikrai ne V. E. personalija. V. E. daugelio biržiečių nuomone - vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų.“ Taip pat straipsnyje pateikiami Biržų rajono gyventojų atsiliepimai iš socialinių tinklų: „Šis žmogus nuoširdžiai ir daug dirba dėl biržiečių gerovės. Jam vieninteliam rūpi paprastų žmonių problemos.“; kritikuoja merą V. J.: „Šioje vietoje pritrūko mero V. J. principingumo, kuris turėjo būti vienijančiu faktoriumi ir stabilumo garantu. Jau tada galima buvo suprasti, kad „valstiečių“ ir liberalų sąjunga nebus ilgalaikė būtent dėl vienos partijos politinių ambicijų. <...> Neaiški Biržų rajono mero V. J. pozicija. Pagal politinę logiką jis turėtų mūru stoti už savo komandos narį. kadangi jie bendrai atsakingi už tai, kaip dirba Savivaldybė. Turbūt norėdamas įtikti visiems, rajono vadovas pasiruošęs aukoti savo kolegą. Tačiau A. K. netiko V. E., rytoj netiks kitas „valstiečių“ ar kitos partijos deleguotas administracijos direktorius.“; toliau autorius aprašo A. K. reakciją po jai išsakytų pastebėjimų, kad „nereikėtų savo komandos narių kritikuoti viešai, o nesutarimus būtina spręsti už uždarų durų, mero pavaduotoja buvo labai nepatenkinta“. Ir pateikia gautos žinutės tekstą po išsakytų pastebėjimų kitiems Liberalų frakcijos nariams. A. K. žinutės tekstas: „Sveiki, kilo klausimas: ar protingas žmogus įsitrauks į žaidimą, žinodamas, kad ją pralaimės?“; straipsnis užbaigiamas rinkimų tema ir abejonėmis, ar liberalų šou nėra rinkimų kampanijos dalis: „Stambulo oro uoste A. K. tiesiai manęs paklausė, ar esu kam nors įsipareigojęs dirbti 2020 metų Seimo rinkimuose ir ar yra galimybė pirkti mano paslaugas.<...> autorius teigia, kad „Iš jos žodžių galima buvo suprasti, kad mero pavaduotoja ruošiasi kandidatuoti į Seimą“, ir mano, kad „visas šitas liberalų šou gali būti tiesiog rinkiminės kampanijos dalis.“ Komentaras iliustruotas autoriaus K. I. nuotrauka su augintiniu, nemažą dalį teksto užima susirašinėjimo žinutė.

VRK 2020 m. birželio 8 d. gavo pranešimą Nr. 1-1229(7.9) dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“, kuriame, pranešėjo nuomone, „yra ryškūs politinės reklamos požymiai: noras per konkrečius asmenis sumenkinti Lietuvos liberalų sąjūdį ir reklamuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partiją“ <...> Šia publikacija skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant artėjančiuose rinkimuose. Todėl manau, kad ši publikacija turėtų būti pažymėta kaip politinė reklama.“

VRK 2020 m. birželio 17 d. posėdžio metu nuspręsta pranešimą perduoti tirti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui.

VRK 2020 m. birželio 25 d. išsiuntė laikraštį „Biržiečių žodis“ leidžiančiai UAB „Biržiečių žodis“ paklausimą Nr. 2-656(7.9); 2020 m. liepos 9 d. paklausimą Nr. 2- 712(7.9) K. I..

2020 m. liepos 7 d. VRK kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos komisiją Nr. 2-701(7.9), prašydama pateikti nuomonę dėl aptariamo straipsnio vertinimo politinės reklamos aspektu.

VIEK, išnagrinėjusi A. K. ir D. K. skundus dėl K. I. publikacijos „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“, 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. EKS-09/20 pripažino, jog K. I. publikacijoje „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta; 20 straipsnis, kuriame nustatyta, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 29 straipsnis, kuriame nustatyta, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą. Išaiškino, jog uždaroji akcinė bendrovė „Biržiečių žodis“ privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Biržiečių žodis“.

Visuomenės informavimo etikos asociacija 2020 m. spalio 9 d. raštu Nr. 37 „Dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos nuomonės“ išreiškė nuomonę, kad K. I. Straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ laikytina paslėpta politine reklama. Informavo, kad miname Straipsnyje teigiamai atsiliepiama apie vieną iš V. J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – kito šios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąskaita. VIEK pripažino, jog Straipsnyje buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos.

VRK 2020 m. lapkričio 16 d. išsiuntė paklausimą V. E., Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

2020 m. lapkričio 20 d. gautas V. E. atsakymas (reg. Nr.1-5548(7.9)), kuriame nurodoma, kad jo nuomone Straipsnis paskelbtas „redakcijos iniciatyva, nes ten dažnai publikuojami K. I. politiniai komentarai. Pats jokių užsakymų ar iniciatyvų šiuo klausimu nesiėmiau, todėl tiksliai atsakyti į šį klausimą Jums gali tik redakcija.“.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 3- 129 (1.2) „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ siūloma pripažinti, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politinė reklama; pripažinti 1 punkte nurodytą straipsnį paslėpta politine reklama; taikyti administracinę atsakomybę už nustatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu (kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ir laikraščio „Biržiečių žodis“ atstovė S. U. bei Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius V. E.) nutarta priimti sprendimą „Dėl 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ pripažino, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politinė reklama, ir pripažino šio sprendimo 1 punkte nurodytą straipsnį paslėpta politine reklama.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta kita administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. Sp-310 „Dėl 2020 m. gegužės 29 laikraštyje „Biržiečių žodis“ paskelbto straipsnio „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“ teisėtumo pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir V. E.) panaikinimo.

Teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi išsireikalavo ir prijungė Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI3-1738-872/2021 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00028-2021-8) pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir V. E.) dėl sprendimo panaikinimo (toliau – ir administracinė byla Nr. eI3-1738-872/2021).

Nustatyta, kad pareiškėjas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Išnagrinėtos administracinės bylos dalykas buvo tas pats VRK Sprendimas, t. y. jo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai (aplinkybės) iš naujo yra neįrodinėtini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis.). Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Biržiečių žodis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą (toliau – ir Teismo sprendimas). Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

IV.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio tikslas – užtikrinti politinių kampanijų demokratiškumą, politinių kampanijų finansavimo teisėtumą, skaidrumą ir viešumą, reglamentuoti politinių kampanijų finansavimo tvarką ir finansavimo kontrolę (Įstatymo 1 straipsnis).

Įstatyme politinė reklama apibrėžiama kaip valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą tam, kad skleidžiamą informaciją galima būtų pripažinti politine reklama ji turi atitikti šiuos kriterijus: 1) ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais; 2) tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba jos skleidimu turi būti propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad politine reklama nelaikomi: 1) ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jų valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama ar numatoma atsilyginti; 2) politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą; 3) politinės kampanijos laikotarpiu per visuomenės informavimo priemones neatlygintinai, laikantis objektyvumo ir politinės kampanijos lygiateisiškumo principų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų skleidžiama informacija apie rinkimų programas.

Įstatymo 15 straipsnio 1-2 d. nustatyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos (1 dalis). Politinė reklama, politinės kampanijos laikotarpiu nepažymėta pagal teisės aktų reikalavimus arba pažymėta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, laikoma paslėpta politine reklama ir yra draudžiama. Už jos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė (2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2020 m. balandžio 10 d. Laikraštyje „Biržiečių žodis“ 2020 m. gegužės 29 d. buvo paskelbtas straipsnis „Vicemerės noras visus valdyti sugriovė koaliciją“, kuris buvo publikuotas politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai.

Teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 įvertinęs Straipsnio turinį, pripažino, kad paskelbtas Straipsnis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politinė reklama. Teismas sprendime konstatavo, kad Straipsnyje paskleista informacija atitinka būtinuosius politinės reklamos požymius – jos paskleidimo tikslas buvo neigiamai atsiliepti apie Liberalų Sąjūdžio ir jo atstovų veiklą savivaldybės taryboje ir tuo pačiu teigiamai akcentuoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. asmenybę. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. propagavimas ir tuo pačiu Liberalų Sąjūdžio neigiamas vertinimas visuomenės akyse atitinka Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos politines reklamos sąvoką.

Pareiškėjas savo skunde kelia pagrindinį argumentą dėl Straipsnio konteksto netinkamo vertinimo. Pasak pareiškėjo, Sprendime pasisakant dėl Straipsnio buvo netinkamai vertintas straipsnio turinys, rubrika ir kontekstas. Pareiškėjas pažymi, kad VRK turėjo vertinti aplinkybes, kad ilgą laiką tarp Biržų rajono savivaldybės taryboje valdančiąją daugumą sudarančių politinių partijų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio vyko nesutarimai ir tai buvo plačiai aprašoma Biržų krašto žiniasklaidos priemonėse. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Biržų krašto žiniasklaidos priemonėse buvo išsakomos asmenų nuomonės apie sudėtingą situaciją valdančioje koalicijoje, tačiau tokie straipsniai nebuvo žymimi kaip politine reklama, tačiau VRK nenagrinėjo ir nevertino, kad šie straipsniai turi politinės reklamos požymių.

Teismas įsiteisėjusiame Teismo sprendime administracinėje byloje Nr.eI3-1738-872/2021. vertino Straipsnio turinį ir sprendė, kad Straipsnyje pasisakoma apie galimai yrančią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdančiąją koaliciją „Vieningi Biržai“ Biržų rajono savivaldybės taryboje. Savivaldybės mero pavaduotojo pareigas užimanti A. K. Straipsnyje įvardijama kaip viena pagrindinė šios koalicijos byrėjimo kaltininkių. Straipsnyje dėstomos autoriaus mintys apie Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nenorą dirbti vienoje komandoje (,,Pirmas nerimo skambutis nuskambėjo iš karto po rinkimų. Liberalų Sąjūdis panoro kurti atskirą frakciją, nors rinkimus laimėjo vieningas sąrašas ir būtų logiška dirbti toliau vienoje komandoje.“). Straipsnyje A. K. kaltinama išsišokimais, mėginimais savivaldybės įstaigų vadovus bei savivaldybės administracijos skyrių vedėjus, duoti nurodymus visiems, nepaisant subordinacijos, taip pat bandymais susidoroti su savivaldybės administracijos direktoriumi („savo patirtį ir principus dirbant mokykloje, naujoji mero pavaduotoja greičiausiai nutarė panaudoti ir Savivaldybėje“; „vienintelis žmogus, kuris Savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, buvo administracijos direktorius <...> ko nepasakyti apie mero pavaduotoją, kurios realių darbų nėra matyti. Išskyrus „popsinimąsi“ rajono žiniasklaidoje ištisus metus“). A. K. sutuoktinis D. K., užimantis Biržų „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pareigas, Straipsnyje vaizduojamas kaip negebantis vadovauti ugdymo įstaigai ir priimti savarankiškų sprendimų („gimnazijai de jure vadovavo direktorius D. K., o de fakto jo žmona ir fizikos mokytoja A. K.“), taip pat kaltinamas galimu susidorojimu su jo sutuoktinei neparankiais pavaldiniais („neįtikę direktoriaus žmonai pedagogai greitai pastatomi į vietą“). Tuo tarpu administracijos direktorių V. E. Straipsnio autorius pristato kaip darbštų vadovą, kuris savivaldybėje iš tikrųjų nuoširdžiai ir daug dirbo, pabrėždamas, kad daugelio biržiečių nuomone, jis – vienas geriausių administracijos direktorių per pastaruosius 10 metų. Straipsnyje taip pat pateikiami Biržų rajono gyventojų atsiliepimai iš socialinių tinklų, o tai irgi sustiprina Straipsnio autoriaus poziciją dėl V. E.. Po Straipsnyje pateiktos kritikos merui V. J. Straipsnis užbaigiamas rinkimų tema ir abejonėmis, ar liberalų šou nėra rinkimų kampanijos dalis. Teismas sutiko su VRK, kad įvertinus Straipsnio turinį, darytina išvada, jog tai yra politinė reklama.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentu, kad Straipsnio turinys neatitinka Įstatyme politinei reklamai keliamų reikalavimų, nes Straipsnyje nebuvo raginama balsuoti už kurią nors partiją ar jos narių interesais ir nei vienas iš Straipsnyje minimų asmenų nebuvo keliami kandidatais Seimo rinkimuose.

Visų pirma pažymėtina, kad išnagrinėtoje byloje Nr. eI3-1738-872/2021 kuri, kaip minėta, buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo UAB „Biržiečių žodis“ skundą, teismas, įvertinęs Straipsnio turinį bei ginčo šalių argumentus, pažymėjo, kad nėra būtina, jog Straipsnyje būtų aiškiai ir tiesiogiai raginama balsuoti už tam tikrą politiką, o svarbi pateikiamos informacijos esmė. Teismas pabrėžė, jog nors A. K. ir V. E. nebuvo keliami kandidatais 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose, tačiau tikslas buvo ne agituoti per būsimus rinkimus balsuoti už kurią nors politinę partiją ar jos narių interesais, tačiau buvo propaguojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys V. E.. Būtent per jo asmenybės bruožus demonstruojama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nepateikiant nei vienos neigiamai charakterizuojančios šios partijos savybės. Šioje nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas nei trečiasis suinteresuotas asmuo naujų pagrįstų argumentų šiuo aspektu neiškėlė.

Teismas atmeta, kaip nepagrįstus pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, kad VRK priimdama ginčijamą Sprendimą nepagrįstai vadovavosi vien tik VIEK pateikta nuomone dėl Straipsnio, kuri turėjo VRK lemiamą reikšmę, nors tai yra tik nuomonė, o nuspręsti, ar straipsnis atitinka politinės reklamos požymius, gali tik VRK.

Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, Visuomenės informavimo etikos komisiją, žurnalistų etikos inspektorių dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu.

Taigi, teisinis reglamentavimas suteikia teisę VRK kreiptis į nurodytas institucijas dėl paskleistos informacijos turinio vertinimo politinės reklamos aspektu. Todėl VRK turėjo teisę ir pagrįstai rėmėsi VIEK išvada priimdama ginčijamą Sprendimą.

Byloje nustatyta, kad VIEK pateikė nuomonę dėl ginčo Straipsnio VRK, padarydama išvadą, jog Straipsnis laikytinas paslėpta politine reklama. VIEK priėjo išvados, kad Straipsnyje yra teigiamai atsiliepiama apie vieną iš V. J. koalicijos ,,Vieningi Biržai“ dalyvių – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą kito šios koalicijos dalyvio – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąskaita, pripažindama, jog šiuo Straipsniu visuomenės informavimo etikos požiūriu buvo pažeistos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos.

Kaip byloje nustatyta VRK atliko savarankišką tyrimą dėl Straipsnio atitikimo politinei reklamai (VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrius atliko tyrimą, kurio metu buvo įvertinti tiek Straipsnio autoriaus, tiek UAB „Biržiečių žodis“, tiek pareiškėjo atsakymai, 2020 gruodžio 8 d. vyko VRK posėdis, kuriame buvo apklausiami laikraščio „Biržiečių žodis“ atstovė S. U. ir nuotoliniu būdu pareiškėjas V. E.), todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kad buvo remtąsi tik VIEK nuomone priimant ginčijamą Sprendimą. VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus Pažymoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Sprendimo dalis, yra nurodytos ir įvertintos faktinės Sprendimo priėmimo aplinkybės bei nurodyti teisiniai pagrindai.

Pareiškėjas, be kita ko, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 3. 4 punktu vertina, kad Straipsnis negali būti laikomas politine reklama.

Teismas sutinka su VRK atsiliepimo argumentu, kad minimas punktas kalba apie pranešimus ir komentarus, kuriuos rinkėjams skleidžia politinės partijos ir kandidatai, t. y. rinkėjui yra žinoma, kad bus diskutuojama politiniais klausimais. Tačiau, šiuo atveju, komentarus pateikia K. I., kuris nuslėpė savo ryšius su politinėmis partijomis ir jų nedeklaravo, taip pažeisdamas Visuomenės informavimo etikos kodeksą. Be to, pareiškėjas ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad „Biržiečių žodis“ turėtų specialų skyrelį ar rubriką, skirtą politinių partijų kandidatų pasisakymams nei VRK nei teismui.

Pareiškėjas kelia argumentus dėl kitų Biržų krašto žiniasklaidos leidinių publikuotų straipsnių (pareiškėjas skunde nurodo: „Šiaurės rytai“ 2020 m. gegužės 2 d. publikuotą straipsnį „Liberalsąjūdiečiai vaduojasi iš tarnystės „valstiečiams““ , „Šiaurės rytai“ 2020 m. rugpjūčio 8 d. publikuotą straipsnį „Rezultatyvus darbas galimas atvirai ir argumentuotai diskutuojant“ rubrikoje „Piliečių balsas, „Šiaurės rytai“ 2020 m. gegužės 23 d. publikuotą straipsnį „Vieši koalicijos partnerių antausiai“), kuriuose galimai buvo politinė reklamos požymių, tačiau VRK jų nevertino. Be to, pareiškėjo nuomone, kad priimtas Sprendimas prieštarauja VRK sprendimais formuojamai praktikai (pareiškėjas nurodo konkretų VRK sprendimą – 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr.Sp-97 „Dėl Žėmės ūkio ministro A. P. straipsnio publikavimo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos leidinyje“).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos publikacijos (straipsniai) bei kiti VRK sprendimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šioje nagrinėjamoje byloje nevertina kitų publikacijų turinio ir atsakovės veiksmų dėl publikacijų (straipsnių) veritinimo/nevertinimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį konstatuoja, pareiškėjas iš esmės jokių naujų aplinkybių dėl VRK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, negu buvo tirtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-1738-872/2021, nenurodė ir teismas tokių nenustatė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien tik nesutikimas su VRK Sprendimu nedaro jo nepagrįstu ir negaliojančiu.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad VRK Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Straipsnis yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. politinė reklama, kuri pripažinta paslėpta politine reklama, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas pažymi, kad VRK, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikėsi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai neleidžia suabejoti, jog VRK Sprendimu teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Straipsnis yra paslėpta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nario V. E. paslėpta politinė reklama. Atitinkamai skundžiamas VRK Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti remiantis pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti proceso dalyvių argumentai niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. E. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.