Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-1436-430/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
2A-1436-430/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Visvaldas Kazakiūnas, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
T. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1436-430/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16399-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 1SS-916-(5.59 E.) panaikinimo, dėl įpareigojimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M., išvadą teikianti institucija – valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.) bei įpareigoti NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, būdamas patalpų (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, savininku, kartu su sutuoktine J. M. 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), proporcingą dalį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) atsisakė išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo valdomoms patalpoms eksploatuoti. NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-916-(5.59 E.) atsisakė pripažinti pirmąjį sprendimą nepagrįstu ir ieškovo skundo netenkino. Ieškovas paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 20 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 54/100 dalį pastate esančių 288,97 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 42/100 dalį 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioms patalpoms eksploatuoti 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, pagal kurią buvo išnuomota 243 kv. m žemės sklypo dalis. NŽT iniciatyva ši sutartis 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu Nr. 49SŽN-141-(14.49.57.) buvo pakeistas nuomojamos žemės sklypo dalies plotas į 331 kv. m. 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovas kartu su kitais fiziniais asmenimis įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (toliau – UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise papildomai 7403/10000 dalį pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Padidėjus nuosavybės teise valdomų pastato patalpų plotui, padidėjo ir joms eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies poreikis, todėl 2020 m. vasario 25 d. ieškovas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su nauju prašymu – išnuomoti proporcingą žemės sklypo dalį. Atsisakymas išnuomoti papildomą žemės sklypo dalį buvo grindžiamas tuo, kad patalpos atsirado padalinus administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo priskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis pagal 2004 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2004-411, sudarytą su uždarąja akcine bendrove „Mabilta“ (toliau – UAB „Mabilta“). Sprendimuose taip pat nurodoma, kad UAB „Mabilta“ 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2664 pardavė uždaroji akcinė bendrovė „Muliena“ (toliau – UAB „Muliena“), o negyvenamąsias–administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), – kitiems asmenims. Atsakovė savo sprendimuose nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo išnuomoti žemės sklypo dalį nuosavybės teise patalpos 7403/10000 daliai eksploatuoti, kadangi žemės sklypo dalis, skirta minėtai patalpai eksploatuoti pagal paskirtį, buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“. Likusi neišnuomota žemės sklypo dalis, anot atsakovės, buvo priskirta kitiems žemės sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Ieškovas pažymėjo, kad dabartinio 537,24 kv. m ploto patalpa amalgamacijos būdu buvo suformuota (pertvarkyta) jau po sprendimuose minimų UAB „Mabilta“ 2004 m. sandorių. Iki 2010 m. ši patalpa buvo tik 96,71 kv. m ploto, tokio ploto ją įsigijo ir UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir tik po to, kai UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalino sau priklausiusią patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) amalgamacijos būdu prijungė, patalpų plotas tapo 537,24 kv. m. Taigi papildomai prijungtai patalpų daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas 2004 m. niekaip negalėjo būti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, nes šios patalpų dalies UAB „Mabilta“ nevaldė – ją nuosavybės teise valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Pažymėjo, kad atsakovė, savo rašte nurodydama 2004 m. balandžio 27 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1-2664 tarp UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ galimą neteisėtumą, pati nesiėmė teisinių veiksmų galimai neteisybei pašalinti. Ieškovas į bylą pateikė elektroninio dokumento nuorašą – NŽT išnagrinėtą skundą iš esmės analogiškoje byloje kito fizinio asmens atžvilgiu. J. K. pateikė skundą, kuriame teigė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nepagrįstai atsisakė fizinio asmens nuosavybės teise valdomos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai eksploatuoti išnuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalį. Išnagrinėjusi skundą, NŽT nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registre nesant duomenų, kokiu pagrindu po amalgamacijos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo, pateikus prašymą dėl žemės sklypo dalies nuomos ir visus dokumentus dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto padidėjimo, NŽT Vilniaus miesto skyrius spręs klausimą dėl galimybės išnuomoti žemės sklypo dalį patalpoms eksploatuoti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (2020 m. rugsėjo 24 d.), žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė: 295/4211 dalis – UAB „Muliena“, 3916/4211 dalis – Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdė NŽT). 295/4211 dalis žemės sklypo buvo nuosavybės teise valdoma privataus subjekto. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 19 d. pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-5018 pardavė šią 295/4211 dalį žemės sklypo UAB „Mabilta“. 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 UAB „Mabilta“ pardavė 295/4211 dalį žemės sklypo UAB „Muliena“, tačiau negyvenamąsias–administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pardavė kitiems asmenims. Taigi privatus subjektas pardavė patalpas be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti bei kitam subjektui atskirai pardavė minėtą žemės sklypo dalį be patalpų. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2020 m. rugsėjo 24 d.) nustatyta, jog negyvenamosios–administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamąją – administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota aukščiau minėta 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Ieškovas T. P. su J. M. valdė 7403/10000 dalį patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. tik dalį patalpų, kurioms buvo išskirta 295/4211 dalis žemės sklypo. Pažymėjo, kad ieškovo nuosavybės teise valdomoms kitoms administracinėms patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, ji pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), pagal kurią išnuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Nurodė, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama statiniams eksploatuoti tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti, ir, priešingai, jei asmuo ar įmonė neturi (nebevaldo, nenaudoja) statinių valstybinės žemės sklype, toks žemės sklypas negali būti nuomojamas, o sudaryta sutartis turi būti nutraukta. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar ją pakeisti dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Atsakovės įsitikinimu, antrą kartą parduodant (nuomojant) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti, būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastato eksploatacijai, t. y. likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis priskirtina kitiems žemės sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Įpareigojus valstybinės žemės patikėtinį pakartotinai išnuomoti (parduoti) dalį patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kilusioms iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų akivaizdžiai pažeidžiamos būsimų žemės sklypo dalies savininkų (nuomotojų) teisės, nes jiems neliktų proporcingos dalies žemės sklypo arba ta dalis turėtų būti mažinama. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eksploatavimo teisė jau įgyvendinta patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išskiriant ir parduodant 295/4211 dalį žemės sklypo. Vėliau asmenys, naudodamiesi šia 295 kv. m žemės sklypo dalimi, tikėtina, rekonstravo patalpas, nes jų bendras plotas padidėjo, tačiau, rekonstravus patalpas žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali būti išskiriama padidėjusiam tos pačios patalpos plotui. Nors ieškovas nurodė, kad tik po to, kai UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ padalino sau priklausančią patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalį jos ploto (440,53 kv. m) amalgamacijos būdu prijungė prie patalpų, pastarųjų plotas tapo 537,24 kv. m, tačiau, remiantis informacija, esančia viešuosiuose registruose, matyti, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė – gauta padalijus daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nėra informacijos apie galimą amalgamaciją iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė padarė išvadą, kad ieškovo pateikta informacija neatsispindi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Papildomuose paaiškinimuose byloje atsakovė nurodė, kad VĮ Registrų centras 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. NS-29897-(14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro nustatyta tvarka, tais atvejais, kai naujų nekilnojamųjų daiktų, kurių statusas yra „Suformuotas padalijus daiktą“ bei „Suformuotas sujungus daiktus“, registre užpildoma ir daikto istorinės kilmės laukas. Tuo atveju, kai nekilnojamieji daiktai amalgamuojami (perdalijami), nekilnojamųjų daiktų registro įraše įrašoma kadastro žyma „Suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas)“, nurodant juridinį amalgamacijos pagrindą, o daikto istorinės kilmės laukas nepildomas. Remiantis tuo pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto – administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2.1 skiltyje duomenys apie daikto istorinę kilmę „Gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)“ atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Pabrėžė, kad, viena vertus, VĮ Registrų centras nurodė, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) istorinė kilmė atitinka viešojo registro duomenis ir kad amalgamuojant (perdalijant) daiktą jo istorinės kilmės laukas nepildomas, tačiau VĮ Registrų centras 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. NS-2315 (14.1E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad nekilnojamojo daikto – administracinių patalpų su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), suformuotų amalgamuojant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį ir ją sujungiant su nekilnojamuoju daiktu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys – bendras plotas – 485,60 kv. m, bendro naudojimo patalpų plotas – 243,59 kv. m, t. y. buvo sujungtos dvi skirtingais unikaliais numeriais identifikuojamos patalpos (jų dalys). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro išrašo 10.2 papunktyje nurodyta, kad daiktas suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas). Atsakovės nuomone, viešojo registro duomenys nėra pakankamai išsamūs, t. y. valstybinės žemės patikėtinis, remdamasis registre matoma informacija, negalėjo daryti vienareikšmės išvados, kad prie ginčo patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo prijungta būtent 440,53 kv. m. dalis patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bendras plotas dėl šios aplinkybės tapo 537,24 kv. m. Valstybinės žemės nuoma gali būti sudaroma tik laikantis teisės aktų reikalavimų, esant aiškiam faktiniam bei teisiniam pagrindui, o šiuo atveju visos aplinkybės nėra aiškios.

4. Išvadą teikianti institucija VĮ Registrų centras pateikė byloje išvadą, kuria patvirtino, kad VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. NS-2315 (14.1 E) pateikta informacija teisinga, informacija grindžiama Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais duomenimis apie nekilnojamąjį daiktą pagal Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateiktus dokumentus. VĮ Registrų centras paaiškino, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas – padidėjimas 440,53 kv. m – nėra kilęs išimtinai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodyta VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte, Nekilnojamojo turto registre patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Šios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m. padidėjo 2011 metais, atliekant šios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 metais ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 10 d. rašte, Nekilnojamojo turto registre patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir uždarosios akcinės bendrovės „Statikada“ (toliau – UAB „Statikada“) 2019 m. kovo 29 d. matininkės D. A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalijus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalijimo buvo pertvarkyta amalgamacijos būdu dar du kartus – 2010 metais ir 2019 metais, o 2011 metais buvo atliktas jos paprastasis remontas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – panaikino NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-709-(14.49.104.), NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.) ir įpareigojo NŽT sudaryti valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos ieškovo T. P. nuosavybės teise valdomų negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) daliai, nuomos sutartį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su sutuoktine 2020 m. vasario 25 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proporcingą dalį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) atsisakė išnuomoti žemės sklypo dalį, reikalingą valdomoms patalpoms eksploatuoti. NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-916-(5.59 E.) atsisakė pripažinti pirmąjį sprendimą nepagrįstu ir ieškovo skundo netenkino. Ieškovas 2010 m. gruodžio 20 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 54/100 dalį pastate esančių 288,97 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 42/100 dalį 173,96 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šių patalpų eksploatavimui 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, kuria buvo išnuomota 243 kv. m žemės sklypo dalis. Vėliau sutartis pakeista – pakeistas sklypo dalies plotas į 331 kv. m. 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise papildomai įsigijo 7403/10000 dalį pastate esančių 537,24 kv. m ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad papildomai prijungtos ieškovo nurodomos patalpų dalies eksploatavimui reikalingas žemės sklypo plotas dar 2004 m. negalėjo būti priskirtas ir parduotas UAB „Mabilta“, nes šios patalpų dalies UAB „Mabilta“ tuo metu nevaldė. Tuo laikotarpiu minimą patalpų dalį nuosavybės teise valdė UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Teismas sutiko su ieškovo išdėstytais motyvais, kad patalpoms naudoti ir naudotojų poreikiams tenkinti būtina žemės sklypo dalis priklauso ne nuo patalpų unikalių numerių, o nuo atitinkamo patalpų ploto. Papildomam patalpų plotui reikalingos papildomos automobilių ir dviračių stovėjimo vietos, nuo tam tikrame patalpų plote gyvenančių ar dirbančių žmonių skaičiaus priklauso priėjimų, privažiavimų, priklausomųjų želdynų naudojimas, atliekų kiekis, joms surinkti reikalingos vietos ir t. t. Nepagrįsta ir neteisinga, kad įstatyme įtvirtintą asmens teisę ribotų atsakovės anksčiau sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys su asmenimis, kurie nebevaldo atitinkamų patalpų ar jų dalių, nors būtent nuosavybės teise valdomų statinių faktas yra būtinas sutarčių dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų nuomos pagrindas.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė į bylą atsakovės sprendimą dėl ginčo su kitu fiziniu asmeniu dėl iš esmės analogiškos situacijos, tačiau minėtoje situacijoje buvo priimtas priešingas sprendimas, nei skundžiamas sprendimas šioje byloje – atsakovė sutiko išnuomoti žemės sklypo dalį fiziniam asmeniui.

9. Teismas taip pat nustatė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gresika“ (toliau – UAB „Gresika“) 1998 m. birželio 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/98-15884 buvo išnuomota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Šios nuomos sutarties sudarymo metu UAB „Gresika“ nuosavybės teise valdė negyvenamąją–administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 1998 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į minėtą patalpą perėjo uždarajai akcinei bendrovei „Mabilta“, o negyvenamosios–administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalijus šią patalpą. 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P01/2004-411, patvirtinta Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro, įsigijo UAB „Mabilta“. Ši negyvenamąsias–administracines patalpas (duomenys neskelbtini), pardavė fiziniams asmenims, o 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“. Patalpos išrašo „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ 10.2 papunktyje įregistruota žyma „Suformuotas amalgamacijos būdu (daikto registravimas)“; įregistravimo pagrindas: „2019 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla; 2019 m. lapkričio 6 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-19- 2077“.

10. Teismas vertino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kėlė klausimą, nuo kokio ploto reiktų skaičiuoti žemės sklypo dalies proporciją. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinys greičiausiai turi būti tenkintas kažkurioje dalyje, tačiau kurioje – neaišku. Ieškovo advokatas patvirtino, kad to atsakovės teiravosi ne vieną kartą, tačiau atsakymo negavo. Teismas laikė, kad byloje nustatyta, jog į 537,24 kv. m patalpą patenka dalis senosios patalpos, o tiek privatizavimo metu, tiek notaro padarytų klaidų našta negali būti perkeliama fiziniam asmeniui. Be kita ko, 2020 m. kovo 12 d. rašte atsakovės yra pabrėžta, kad manytina, jog UAB ,,Mabilta“ veikė neteisėtai. VĮ Registrų centro išvadoje pateikta visa patalpos genezė, o iš atsakovės procesinių dokumentų akivaizdu, kad ji pripažįsta ieškovo teisę į nuomą. Be to, byloje yra duomenų, kad kitam savininkui atsakovė iš esmės analogiškoje situacijoje sutiko išnuomoti žemės sklypo dalį.

11. Taigi byloje nėra duomenų, kad nuo 2001 m. pastato plotas būtų padidėjęs dėl atlikto remonto, o ieškovas ir prašė sudaryti nuomos sutartį ne konkrečiu dydžiu išreikštam, o proporcingai nurodomam 537,24 kv. m plotui. Teismas, nustatęs, kad atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįsti ir formalūs, ieškovo ieškinį tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė NŽT pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

17.1. Teisė be aukciono išnuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik asmuo, turintis valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių, turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį ar ją pakeisti dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, tačiau teisės aktai neįtvirtina galimybės pasikeitus statinio savininkui pakartotinai išsipirkti papildomos žemės.

17.2. Antrą kartą parduodant (nuomojant) dalį žemės sklypo tam pačiam statiniui eksploatuoti būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės turėti dalį žemės sklypo pastatui eksploatuoti, t. y. likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis priskirta kitiems žemės sklypo naudotojams, kurie dar nesikreipė dėl valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Įpareigojus valstybinės žemės patikėtinį pakartotinai išnuomoti (parduoti) dalį patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kilusioms iš patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų akivaizdžiai pažeidžiamos būsimų žemės sklypo dalies savininkų (nuomotojų) teisės, nes jiems neliktų proporcingos dalies žemės sklypo arba ta dalis turėtų būti mažinama.

17.3. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Mabilta“ neteisėtai įgijo dalį ginčo žemės sklypo, t. y. šios aplinkybės neneigia nei ieškovas, nei atsakovė, tačiau byloje reikalavimas dėl neteisėtai priskirtos dalies panaikinimo, kuris suteiktų galimybę išnuomoti ar parduoti proporcingą dalį žemės sklypo, nėra reiškiamas. Valstybinės žemės patikėtinio įsitikinimu, teisiškai nepagrįsta sprendime daroma išvada, kad „teismas laiko byloje nustatyta, kad į 537,24 kv. m patalpą patenka dalis senosios patalpos, o tiek privatizavimo metu, tiek notaro padarytų klaidų našta negali būti perkeliama fiziniam asmeniui“. Dalis žemės sklypo tam tikram statiniui eksploatuoti jau yra parduota, todėl, siekdama gauti proporcingą dalį statiniui eksploatuoti, asmenys turi ginčyti tokį sandorį. Kitu atveju yra įmanomas tik proporcingos dalies išskyrimas „išminusuojant“ atitinkamą dalį, kuri 2004 m. buvo įsigyta.

17.4. Valstybinės žemės patikėtinis turi paisyti visų potencialių žemės sklypo naudotojų (nuomininkų) interesų ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas galimai pažeidžia jų teisėtus interesus. Ignoruojant 2004 m. išskirtą ir parduotą dalį pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pakartotinai išskiriant proporcingą dalį patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal jos užimamą plotą, būtų pažeisti kitų žemės sklypo naudotojų interesai, nes jiems priskirtina žemės sklypo dalis sumažėtų, t. y. turėtų būti proporcingai mažinamos ir perskaičiuojamos žemės sklypo dalys, tenkančios kitų patalpų naudotojams. Priimant tokį sprendimą, į nagrinėjamą bylą privalėjo būti įtraukti visi žemės sklype patalpas turintys fiziniai bei juridiniai asmenys. NŽT manymu, teisėtai įmanomas galėjo būti ieškinio tenkinimas dalyje „išminusuojant“ atitinkamą 2004 m. išskirtą ir parduotą žemės sklypo dalį. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti tokį skaičiavimą, ieškovai turėjo pateikti į nagrinėjamą bylą dokumentus apie 2011 metais atliktus remonto darbus. Rekonstravus (remontavus) patalpas, žemės sklypas nepadidėja, todėl papildoma dalis negali būti išskiriama padidėjusiam tos pačios patalpos plotui, tuo tarpu amalgamacija (patalpų sujungimas) – suteikia teisę į papildomą dalį žemės sklypo.

17.5. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“ 295/4211 dalies žemės sklypo 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-2664 buvo sudaryta išimtinai tarp privačių subjektų, NŽT neturi suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl jų pažeistos teisės gynimo. Nagrinėjamu atveju toks sandoris pažeidžia ieškovo ir kitų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų teises, todėl jie turi teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl jų pažeistų teisių gynimo.

Žemesnės instancijos teismas

17.6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visiškai su nagrinėjamu ginču nesusijusios faktinės situacijos vertinimu. NŽT įsitikinimu, minėta analogiška situacija (ginčas) ir potencialūs nuomos sandoriai nėra ir negali būti laikomi įrodymu nagrinėjamoje byloje. Kadangi tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, tai negali atsispindėti ir motyvuojamoje sprendimo dalyje.

17.7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro išvadą, konstatavo, kad „byloje nėra duomenų, kad nuo 2001 m. pastato plotas būtų padidėjęs dėl atlikto remonto, o ieškovas ir prašo nuomos sutartį sudaryti ne konkrečiu dydžiu išreikštam, o proporcingai nurodomam 537,24 kv. m plotui. Teismas, nustatęs, kad atsakovės veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo nepagrįsti ir formalūs, ieškovo ieškinį tenkina“. Manytina, kad nurodyti 2001 m. yra techninė klaida (turėjo būti 2011 m.), bet šiuo atveju svarbi yra daroma prieštaringa išvada – „nėra duomenų, kad nuo 2001 m. pastato plotas būtų padidėjęs dėl atlikto remonto“. Pabrėžtina, kad pats pirmosios instancijos teismas citavo VĮ Registrų centro išvadą, kad patalpų plotas padidėjo dėl, be kita ko, 2011 m. atlikto paprastojo remonto, bet kitoje pastraipoje jau nurodė, kad nėra duomenų, kad dėl remonto patalpos plotas būtų padidėjęs.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo NŽT apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

19.1. Ieškovas pateikė prašymą su reikiamais duomenimis, todėl NŽT neturėjo pagrindo netenkinti prašymo ir priimti atitinkamų sprendimų. NŽT galėjo pareikalauti trūkstamų duomenų, jei toks trūkumas būtų nustatytas, tačiau akivaizdu, kad su prašymu buvo pateikti visi reikiami dokumentai. Tai reiškia, kad NŽT keliami argumentai, susiję su privatizuota sklypo dalimi ir patalpų istorine geneze, negali būti pagrindas atsisakyti išnuomoti žemės sklypo dalį ieškovui, o priešingi veiksmai reiškia NŽT funkcijų nevykdymą. Tai patvirtina pati atsakovė iš esmės byloje neginčydama ieškovo teisės išsinuomoti žemės sklypo dalį.

19.2. Ne ieškovo pareiga yra paneigti NŽT teigiamas aplinkybes dėl privatizuotos sklypo dalies neteisėto perleidimo ar patalpų ploto keitimosi aplinkybių. Vertinant apeliacinio skundo turinį, matyti, kad NŽT ir toliau nepateikia jokių reikšmingų įrodymų, kurie kokia nors forma paneigtų ieškovo teisę į žemės sklypo dalies nuomą. NŽT piktnaudžiauja teise pateikti apeliacinį skundą ir teikia akivaizdžiai nepagrįstą skundą, kuriuo siekia ne teisingo sprendimo byloje priėmimo, bet bylos vilkinimo, todėl turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta poveikio priemonė – bauda.

19.3. NŽT daro išvadą, kad teisės aktai nenumato galimybės pasikeitus savininkui pakartotinai išpirkti papildomos žemės. Tokia išvada neturi nieko bendra su nagrinėjama byla. NŽT klaidina teismą, rašydama apibendrinimus apie tai, kaip tariamai prašoma pakartotinai suteikti sklypo dalį tam pačiam plotui. Byloje nėra įrodymų, kad būtent buvusiam patalpos plotui buvo priskirta ir privatizuota dalis žemės sklypo.

19.4. Ieškovas neatsako už notaro, atlikusio viešojo administravimo funkciją tvirtinant sandorius, klaidas ar privatizavimo metu padarytas klaidas ir šių padarytų klaidų našta negali būti perkeliama fiziniam asmeniui.

19.5. Visi NŽT veiksmai ir argumentai yra nukreipti į tai, kad NŽT neatliktų jokių aktyvių veiksmų, t. y. nevykdytų teisės aktais nustatytos funkcijos išnuomoti žemės sklypo dalį ir nevykdytų viešojo intereso gynimo funkcijos ginčijant atitinkamus sandorius, nors tokią teisę įstatymai suteikia.

19.6. Apeliacinio skundo nuorodos apie sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų yra nepagrįstos. Visų pirma, NŽT nenurodo, kokie tai asmenys. Antra, sprendimas niekaip nekeičia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų CPK 47 straipsnio prasme.

19.7. Paprastojo remonto darbai nepadidina pastato bendro ploto, jais tik galima šį plotą pergrupuoti tarp skirtingų nekilnojamojo turto vienetų – patalpų. Šiame kontekste argumentas dėl žemės sklypo ploto padidėjimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Turtinių vienetų – patalpų – pastate formavimas suformuojant naujus vienetus, juos išdalijant ar amalgamuojant techniškai įmanomas tik atliekant statybos darbus. Dėl šios priežasties analizuojant patalpų genezę matyti, kad jų ploto kitimas siejamas su paprastojo remonto darbais. Atlikti paprastojo remonto darbai gali reikšti tik tam tikro ploto perėjimą iš vienų patalpų kitoms.

19.8. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai pagrįstai nurodoma, kad iš esmės analogiškoje situacijoje, tik kito savininko atžvilgiu NŽT sprendė, kad yra pagrindas išnuomoti žemės sklypo dalį. Apeliaciniame skunde NŽT bando neigti savo 2020 m. liepos 7 d. rašto ryšį su byla, nors raštas priimtas dėl tos pačios patalpos, tik kitos bendrasavininkės atžvilgiu. Skirtingas veikimas toje pačioje situacijoje dėl tos pačios patalpos skirtingų savininkų atžvilgiu traktuotinas kaip ieškovo diskriminacija. Taip pat šios aplinkybės pagrindžia NŽT pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą, sudaro pagrindą NŽT argumentus, naudojamus šioje byloje, vertinti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl NŽT sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovas T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 54/100 dalį pastate (duomenys neskelbtini), esančių 288,97 m² ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 42/100 dalį 173,96 m² ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioms patalpoms eksploatuoti 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, pagal kurią buvo išnuomota 243 m² žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, vėliau sutartis pakeista – pakeistas sklypo dalies plotas į 331 m². 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise papildomai įsigijo 7403/10000 dalį pastate esančių 537,24 m² ploto patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. vasario 25 d. ieškovas T. P. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), proporcingą dalį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) atsisakė patenkinti ieškovo prašymą dėl žemės sklypo dalies išnuomojimo. Atsakyme NŽT Vilniaus miesto skyrius ieškovui nurodė, kad ieškovo nuosavybės teise valdomoms administracinėms patalpoms (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti sudaryta 2011 m. gegužės 18 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N49/2011-137, pakeista 2015 m. balandžio 15 d. susitarimu 49SŽN-141-(14.49.57.), pagal kurią išnuomota 331 kv. m ploto žemės sklypo dalis. NŽT, remdamasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir žemės sklypo archyvinės bylos dokumentais, nustatė, kad negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurios šiuo metu nuosavybės teise valdomos ieškovo ir kitų fizinių bei juridinių asmenų, suformuotos padalinus negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pagal 2004 m. kovo 19 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P01/2004-411, sudarytą su UAB „Mabilta“. UAB „Mabilta“ 295 kv. m ploto žemės sklypo dalį pagal 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-2664 pardavė UAB „Muliena“, o negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) – kitiems asmenims. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, NŽT Vilniaus miesto skyrius padarė išvadą, kad teisinio pagrindo išnuomoti žemės sklypo dalį ieškovo nuosavybės teise valdomos negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 7403/10000 daliai eksploatuoti, kadangi žemės sklypo dalis skirta minėtai patalpai eksploatuoti pagal paskirtį buvo nustatyta ir parduota UAB „Mabilta“. NŽT Vilniaus miesto skyriaus manymu, UAB „Mabilta“, parduodama negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) be 295 kv. m ploto žemės sklypo dalies, reikalingos jai eksploatuoti, veikė neteisėtai. 2020 m. balandžio 9 d. ieškovas pateikė skundą dėl netenkinto prašymo NŽT direktoriui. NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. lSS-916-(5.59 E.) atsisakė pripažinti pirminį sprendimą nepagrįstu ir ieškovo skundo netenkino. Iš viešo Nekilnojamojo turto registro išrašo apie žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 295/4211 dalis – UAB „Muliena“, o 3916/4211 dalis – Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. VB7-5018 pardavė 295/4211 dalį UAB „Mabilta“, o 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-2664 UAB „Mabilta“ pardavė 295/4211 dalį žemės sklypo UAB „Muliena“. Šios patalpos buvo parduotos be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, bei kitam subjektui atskirai parduota žemės sklypo dalis be patalpų. Negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsirado padalinus negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai eksploatuoti buvo išskirta ir parduota 295 kv. m ploto žemės sklypo dalis.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 49SFN-709-(14.49.104.), NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 1SS-916-(5.59 E.) ir įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovas nuosavybės teise valdo patalpas administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), be to, buvo nupirktos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to ieškovas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių (valstybinės žemės patikėtinį) su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), proporcingą dalį naujai gautoms patalpoms eksploatuoti. Valstybinės žemės patikėtinė (atsakovė) atsisakė patenkinti ieškovo prašymą. Ieškovo vertinimu, NŽT nepagrįstai atsisakė išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Taigi ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės nesutikimo išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovo valdomoms (naujai nupirktoms) patalpoms eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

19. Pirmiausia pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos santykiai pasižymi tuo, jog nuomos santykių objektas yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl nuomojant valstybinę žemę būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Dėl šios priežasties ir teisinis valstybinės žemės sklypų nuomos reguliavimas turi ypatumų, palyginti su privačios žemės nuoma. Valstybinės žemės nuoma yra specifinė procedūra, kuri gali būti vykdoma tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).

20. Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

21. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 straipsnis). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. To paties įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje taip pat reglamentuota, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį.

22. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitas statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą valstybinės žemės nuomotojo sprendimu.

23. Taigi iš nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, kad valstybinė žemė gali būti nuomojama be aukciono įvairiems statiniams ar patalpoms, kurie yra valstybinės žemės plote, eksploatuoti ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas jiems eksploatuoti, o teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių ar patalpų valdymas.

24. Teisėjų kolega taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakyta, jog teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Nuomotinų, konkretiems statiniams ar patalpoms reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-951/2007). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje keliamus klausimus, teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra būtinas konkretiems pastatams ar patalpoms eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu, nustato, ar asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus, ar jam turėjo būti suteiktas kitokio dydžio žemės sklypas, ar pagrįstai nebuvo suteiktas papildomas valstybinės žemės plotas, ar tam tikro papildomo ploto suteikimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Be to, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių pastatų teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dipozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas ir dalykas. Taigi ieškovas, siekdamas teisminės savo teisių gynybos, turi ne tik nurodyti, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, bet ir pagrįsti savo teiginius leistinais įrodymais, t. y. pagrįsti, kad šiuo atveju NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 49SFN-709-(14.49.104.) ir NŽT 2020 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 1SS-916-(5.59 E.) yra neteisėti ir būtų teisinis pagrindas įpareigoti NŽT sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo dalies, proporcingos nuosavybės teise valdomų patalpų daliai, nuomos sutartį pagal ieškovo pateiktą prašymą.

26. Sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo, pažymėtina, kad, pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; kt.). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

28. Nagrinėjamu atveju pirmiausia liko neišsiaiškintos aplinkybės dėl ieškovo nusipirktų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurių buvo pareikštas ginčo prašymas NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, ploto pasikeitimo (padidėjimo). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šioje dalyje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo nusipirktų patalpų ploto padidėjimą dėl remonto, tačiau teismas neįvertino oficialių ir nenuginčytų byloje esančių įrodymų, kuriuos pats citavo skundžiamame sprendime, t. y. VĮ Registrų centro atsakymo į teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje suformuluotus klausimus, kuriame valstybės įmonė, tvarkanti viešąjį registrą, aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto pasikeitimas – padidėjimas 440,53 kv. m – nėra kilęs išimtinai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registre patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-2886 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 8 d. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, ir šios amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) metu patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo iki 485,60 kv. m. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas iki 537,24 kv. m padidėjo 2011 m. atliekant šios patalpos paprastojo remonto darbus ir 2019 m. ją amalgamuojant su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (ir plotas) 2019 m. lapkričio 18 d. patikslinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį ir UAB „Statikada“ 2019 m. kovo 29 d. matininkės D. A. parengtos elektroninės nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri suformuota padalinus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po padalinimo buvo pertvarkyta amalgamacijos būdu dar du kartus – 2009 m. ir 2019 m., o 2011 m. buvo atliktas jos paprastasis remontas. Taigi valstybinės įmonės, tvarkančios viešąjį registrą, atsakyme buvo nurodyta ginčo patalpos genezė, išaiškinta, kad toks ginčo patalpų ploto pasikeitimas kilęs ne išimtinai dėl patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) amalgamacijos su patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ir dėl patalpų remonto, kuris užfiksuotas viešame registre. Šios aplinkybės liko iki galo neišsiaiškintos, nors patalpų ploto pasikeitimo (padidėjimo) priežasčių nustatymas yra esminė šios bylos nagrinėjimo aplinkybė, siekiant asmeniui (ir kitiems asmenims), turinčiam (-iems) teisę dėl turimų patalpų, proporcingai išnuomoti žemės sklypo dalis.

29. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino (nevertino) kitų reikšmingų bylai aplinkybių: dėl esamo ginčo valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrimo sklype esančiam pastatui ir konkrečioms patalpoms (t. y. kam konkrečiai buvo paskirtos likusios 3 916 kv. m valstybinės žemės sklypo dalys (4 211 kv. m ploto žemės sklype), kiek buvo sudaryta žemės nuomos sutarčių (kokiam plotui), dėl kokio ploto nėra sudaryta nuomos sutarčių, kokia likusi neišnuomota (neparduota) žemės sklypo dalis, kiek žemės parduota su patalpomis, kiek be patalpų ir pan.). Byloje pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 49VĮ-916-(14.49.2), kuriame nustatytos 3 916 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 4 211 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos proporcingai pagal kiekvienam savininkui priklausančią patalpų dalį (sklypas padalintas (paskirtas) UAB „Serveka energy“, T. Š., UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB „Ekonamas“, UAB „Pavalda“, UAB „Projektservisas“, UAB „Doli“, A. J., D. ir I. Č., J. M. ir T. P., R. M. ir T. M.), tačiau teismui nepateikta aktualių (šio ginčo nagrinėjimo dienos) duomenų, tokių duomenų neprašė (neįpareigojo) pateikti ir pirmosios instancijos teismas. Tik nustačius faktinę situaciją, būtų galima daryti išvadas, ar šiuo atveju nebus pakartotinai išnuomota žemės dalis iš esmės tai pačiai patalpai, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai (t. y. patikrinti ginčijamo NŽT sprendimo teisėtumo pagrindai). Pabrėžtina, kad byloje yra duomenų, jog tam tikros patalpos buvo parduotos ir be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti, taip pat buvo parduota žemės sklypo dalis be patalpų. Teismas nesiaiškino, ar NŽT sprendimuose minimas pardavimas (galimai vykęs nesilaikant teisės aktų reikalavimų) neturės įtakos kitų asmenų teisėms ir interesams, ar nepažeis kitų žemės sklypo naudotojų interesų, ar kitiems asmenims neliks proporcingos turimoms patalpoms dalies žemės sklypo, ar, tenkinus ieškinį, suteikta dalimi neturės būti mažinama kito dalis, ar bus išlaikyti proporcingumo principo reikalavimai. Šiuo atveju ieškovas nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nevertino kokiu būdu turėtų būti nustatytos valstybinio žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienai patalpai eksploatuoti, taip, kad nebūtų pažeisti ne tik ieškovo, bet jokių subjektų interesai (kurie akcentuojami skundžiamuose (ginčijamuose) NŽT sprendimuose ir kituose valstybinės žemės patikėtinio procesiniuose dokumentuose). Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nors valstybinės žemės patikėtinis, nuomodamas valstybinę žemę, turi paisyti visų potencialių konkretaus žemės sklypo naudotojų (tiek savininkų, tiek nuomininkų) interesų, turi būti aiškus valstybinės žemės nuomos apibrėžtumas. Valstybė privalo užtikrinti tinkamą valstybinės žemės naudojimą ir atitinkamų sutarčių vykdymo kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021), dėl to teismas, matydamas, kad prašoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis gali pažeisti kitų asmenų teises ir interesus, bei siekdamas išvengti ateityje naujų ginčų (su kitais to paties žemės sklypo naudotojais), prieš įpareigodamas valstybinės žemės patikėtinį tokią nuomos sutartį sudaryti, pirmiausia turi nustatyti konkrečius pažeidimus, kartu nepaneigti besikreipiančio į valstybinės žemės patikėtinį asmens teisės tokią nuomos sutartį sudaryti esant visoms sąlygoms.

30. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma ir byla apeliaciniame procese nenagrinėjama iš naujo. Tai reiškia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, t. y. šiuo atveju yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos.

31. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, pagal bendrąją civilinio proceso taisyklę, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant byloje kilusius klausimus (ginčus), į nagrinėjamą bylą taip pat turėjo būti įtraukti visi žinomi ginčo žemės sklype patalpas turintys (savininkai) ir nuomojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kadangi bylos išnagrinėjimas (nustatyti faktai ir aplinkybės) gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, gali sukelti jiems atitinkamų pasekmių (net neigiamų), taip pat turi būti įtrauktos UAB „Mabilta“ ir UAB „Muliena“, kurių dalies žemės sklypo 2004 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sandoris ir įtaka ginčo bendram patalpų plotui turi būti vertinami šioje byloje (ginčijamuose NŽT sprendimuose šis sandoris minimas kaip vienas iš atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą pagrindų. Atsakovės vertinimu, šių privačių juridinių asmenų sudarytas sandoris buvo neteisėtas, kadangi buvo parduota žemės sklypo dalis be patalpų, o kitiems asmenims – patalpos be išskirtos žemės sklypo dalies joms eksploatuoti). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

33. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasTatjana Žukauskienė