Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl M. M. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys M. M. ir N. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens M. M. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašo pareiškimą patenkinti ir jo atstovaujamąją pripažinti neveiksnia visose prašomose srityse, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo, todėl pripažinus ją neveiksnia bus užtikrintos jos teisės.

Remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalimi ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad M. M. kviesti į teismo posėdį nerekomenduojama, suinteresuotas asmuo M. M. į teismo posėdį nekviesta ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad M. M. dėl psichikos ligos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę ir šių veiksnių nulemtą darbingumą, nėra būtinybės apriboti veiksnumą tose asmeninių neturinių santykių srityse, kurios jai faktiškai nėra aktualios, ir tose, kuriose tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens N. Š. paaiškinimų matyti, kad M. M. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo poreikių, viena negali patenkinti jokių savo poreikių, nesuvokia laiko, aplinkos, erdvės, nepažįsta žmonių, nepažįsta pinigų ir nesuvokia kaip su jais elgtis, nesuvokia, kad reikia pavalgyti, rūpintis savo higiena, pasirūpinti savo sveikata. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji serga kraujagysline demencija ir savo veiksmų nesupranta bei jų valdyti negali. Lazdijų socialinių paslaugų centro 2017-03-20 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. S-133 dėl M. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes ji nesuvokia, kad reikia apsirūpinti maistu, būtinomis buitinėmis ir asmens higienos priemonėmis, nesugeba prižiūrėti būsto, sumokėti mokesčius, nežino pinigų nominalų, vertės ir dabartinės valiutos, nesuvokia jokios informacijos apie turtą ir sandorius, nesugeba suprasti sutartyse, dokumentuose pateikiamos informacijos, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesuvokia savo sveikatos būklės, nesugeba priimti sprendimų vartojant vaistus. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – kita kraujagyslinė demencija, nustatytas sunkaus laipsnio kognityvinių funkcijų sutrikimas, šis psichikos sutrikimas yra nuolatinio, negrįžtamo, pobūdžio ir M. M. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte aprašomas M. M. elgesys ekspertizės metu patvirtina, kad ji į klausimus neatsako, verbalinis ir neverbalinius kontaktas apsunkintas, dėmesio nekoncentruoja ir neišlaiko, higieniniai įgūdžiai redukavęsi, visiškai priklausoma nuo artimųjų priežiūros ir jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. M. dėl negrįžtamo psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jos veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jos interesams kils grėsmė, nes nesuvokdama ją supančios aplinkos, reiškinių, nesiorientuodama aplinkoje, nepažindama žmonių, ji gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad M. M. psichikos sutrikimas yra negrįžtamo pobūdžio, o jos amžius jau yra beveik 86 metai ir ji labai sunkiai gali judėti, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl savo amžiaus ir sveiktos. Tuo tarpu riboti jos veiksnumą tokiose asmeninių santykių srityse kaip šeimos ir politiniai santykiai prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms ir teismų praktikai. Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje M. M. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad M. M. pagal savo sveiktos būklę ir amžių galėtų būti paskirta kito asmens globėja (rūpintoja) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, nesuvokia nei jų paskirties, nei jų vertės, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose be jos interesus atstovausiančio globėjo. Atitinkamai tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis, ji taip pat negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes net nesuvokia savo poreikių ir būtinybės juos tenkinti, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, ji pripažintina neveiksnia.

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 468 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 282 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.