Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bieltransa“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-224-336/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bieltransa“ ieškinį atsakovui T. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovei ar jos atstovui ir neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės atstovui šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, tačiau nei jis, nei ieškovė neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, o atsakovas nepateikė prašymo priimti sprendimo už akių, manydamas, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, pradėjo žodinį bylos nagrinėjimą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė atskirajame skunde įrodinėja, kad teismo šaukimas į 2015 m. gegužės 27 d. parengiamąjį teismo posėdį jai nebuvo įteiktas CPK 133 straipsnyje nustatyta tvarka, o teismas negalėjo remtis CPK 175¹ str. 10 d. nuostata ir įteikti šaukimą elektroninių ryšių priemonėmis.

Pagal Civilinio proceso kodekso bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovę nuo pat proceso pradžios atstovavo advokatas S. Š.. Kaip matyti iš byloje esančios tarp klieno UAB „Bieltransa“ ir advokato S. Š. sudarytos 2014 m. gruodžio 22 d. atstovavimo sutarties (b. l. 4), advokatui buvo pavesta atstovauti klientui civilinėje byloje dėl nuostolių (žalos) priteisimo iš T. M.. Pažymėtina, kad, remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Kadangi šiuo atveju rašytinio ieškovės prašymo procesinius dokumentus siųsti jai nebuvo, teismo šaukimas ir kiti procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama civiline byla, buvo siunčiami ne pačiai ieškovei, o advokatui S. Š., kaip ieškovės UAB „Bieltransa“ atstovui, ir tai laikytina tinkamu jų įteikimu. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, jog teismo šaukimas į 2015 m. gegužės 27 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovui buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 7 d. per Liteko VEP posistemio paskyrą (b. l. 96). Nors ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostata, tačiau šis jos teiginys yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 4 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Šiuo atveju ieškinį pareiškė ieškovė, kurią atstovauja advokatas, t. y. subjektas, kuriam pagal minėto straipsnio 9 dalį teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Esant tokiai situacijai, aktuali tampa teisingumo ministro nustatyta procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 147-7579) buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, kurio IV dalyje reglamentuojamas procesinių dokumentų įteikimas asmenims elektroninių ryšių priemonėmis. Šios tvarkos 16 dalyje nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu jo Liteko VEP posistemio paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą Liteko VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Šioje aprašo dalyje apibūdinant subjektą, kuriam turi būti pateikti procesiniai dokumentai, vartojamos dvi sąvokos, t. y. adresatas ir proceso dalyvis. Įvertinus šių sąvokų vartojimą minėtame apraše, darytina išvada, kad vartojant adresato sąvoką turimas omenyje proceso dalyvis. Nagrinėjamu atveju ieškinį, pagal kurį buvo užvesta civilinė byla, pateikė ieškovė, kurią atstovauja advokatas S. Š., o advokatas pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį yra subjektas, kuriam procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi ieškovės UAB „Bieltransa“ atstovas advokatas S. Š. yra tas proceso dalyvis ir adresatas, kuriam teismo darbuotojas privalo išsiųsti procesinius dokumentus į adresato VEP posistemio paskyrą. Byloje esantys bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovės UAB „Bieltransa“ atstovo advokato S. Š. VEP posistemio paskyra yra aktyvi, advokatas prie VEP posistemio paskyros jungiasi nuolat ir ja naudojasi aktyviai. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, jog procesiniai dokumentai ieškovės atstovui per VEP posistemio paskyrą buvo siunčiami ne pirmą kartą. Ieškovės atstovui S. Š. per VEP posistemio paskyrą 2015 m. vasario 26 d. buvo siunčiama ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis, kuria teismas nutarė nutraukti civilinę bylą Nr. 2-224-836/2015 (b. l. 70). Nors iš byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo pažymos matyti, kad 2015 m. vasario 26 d. teismo nutartis advokatui S. Š. buvo įteikta 2015 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teisme (procesinį dokumentą įteikė teismo vertėja E. P.), tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog procesinis teismo dokumentas advokatui buvo siųstas ir per VEP posistemio paskyrą. Teismo šaukimas į 2015 m. gegužės 27 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovui buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 7 d. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl šiuo atveju laikytina, kad teismo šaukimas ieškovės atstovui buvo įteiktas 2015 m. gegužės 8 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju buvo įgyvendintos visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, t. y. ieškovė ir jos atstovas buvo tinkamai informuoti apie parengiamąjį teismo posėdį, teisme nebuvo gauta jokių ieškovės ar jos atstovo prašymų atidėti minėtą posėdį, taip pat atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu neprašė priimti sprendimo už akių. Pažymėtina, jog pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, todėl toks pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neužkerta kelio ieškovei apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Nors ieškovei pasinaudojus CPK 297 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir iš naujo kreipiantis su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo bendra tvarka, nebūtų įgyvendinami proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai, tačiau vien šių principų užtikrinimas nėra pagrindas pateisinti netinkamą ieškovės procesinį elgesį ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliantės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškinio nagrinėjimo teisme klausimas buvo užtrukęs ne dėl ieškovės kaltės, o dėl nepagrįsto bei neteisėto civilinės bylos nutraukimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog apie Kauno apygardos teismo priimtą nutartį, kuria buvo nutarta grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės, buvo informuotas ieškovės atstovas S. Š., jam 2015 m. balandžio 24 d. išsiųsta teismo nutarties kopija (b. l. 89–90). Be to, nuo Kauno apygardos teismo priimtos nutarties (nutartis priimta 2015-04-23) iki parengiamojo teismo posėdžio, kuris įvyko 2015 m. gegužės 27 d. praėjo daugiau kaip mėnesis laiko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė, būdama rūpestinga proceso šalimi, turėjo domėtis bylos eiga ir pati aktyviai naudotis savo teisėmis. Kadangi ieškovę atstovavo teisinį išsilavinimą turintis atstovas (advokatas), teismo vertinimu, ieškovė turėjo žinoti apie po Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties priėmimo vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį, todėl net ir negavusi asmeniškai teismo šaukimo, pati privalėjo aktyviai domėtis bylos nagrinėjimo eiga. Nors ieškovė atskirajame skunde teigia, kad tikėjosi pranešimų apie tolimesnę bylos eigą, t. y. jos nagrinėjimo datą, nes 2015-04-30 su ieškovės atstovu advokatu šalių susitarimu teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta, tačiau iki minėto parengiamojo teismo posėdžio pradžios ieškovė UAB „Bieltransa“ nėra pareiškusi, kad advokatas S. Š. jai neatstovauja, susitarimą dėl teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarčių nutraukimo ieškovė pateikė tik kartu su atskiruoju skundu (b. l. 106). Pasibaigus atstovavimo santykiams tarp ieškovės ir jos atstovo, ieškovė turėjo pareigą pranešti teismui apie tokių santykių pabaigą, o nepranešusi prisiėmė visas su nepranešimu susijusias neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą advokatą S. Š. laikyti apeliantės atstovu ir siųsti jam su byla susijusius procesinius dokumentus.

Ieškovė atskirajame skunde taip pat kelia priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į netinkamą ieškovės elgesį šioje civilinėje byloje, priteisė iš ieškovės UAB „Bieltransa“ atsakovui T. M. bylinėjimosi išlaidas – 434 Eur. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, dėl kurių atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį patenkino atsakovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 94 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas, kadangi ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, pati užvesdama bylą nesiekė jos operatyvaus išnagrinėjimo. Ieškovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau ieškovė nepateikė teismui dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismo posėdį. Pagal kasacinio teismo praktiką, šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Atsakovui paprašius teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodyto maksimalaus dydžio, atsakovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi savo teise į teisminę gynybą, ja nepiktnaudžiavo, todėl atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo, kas pažeidžia ieškovės teises į teisingą bei nešališką teismą. CPK 87 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą, skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo, o 5 punkte yra išvardinta, kokiais ieškinio palikimo nenagrinėtu atvejais grąžinamas žyminis mokestis: kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; kai ieškinį padavė neveiksnus asmuo; kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio. Taigi įstatymo nustatyta galimybė susigrąžinti žyminį mokestį, kai ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 str. 1 d. 1, 2, 7–8 punktuose įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog gali būti teisinių situacijų, kai, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas ir CPK 87 str. 1 d. 5 p. neįvardytais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais (CPK 3 str. 6 d.); tais ieškinio palikimo nenagrinėto atvejais, kurie nepatenka į CPK 87 str. 1 d. 5 p. išvardytų pagrindų žyminiam mokesčiui grąžinti sąrašą, žyminis mokestis galėtų būti grąžinamas, vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p., jeigu dėl bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės nėra ieškovo kaltės. Tais atvejais, kai dėl tokios proceso baigties yra ieškovo kaltė, nėra teisinio pagrindo sumokėtam žyminiam mokesčiui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą grąžinti (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. M. dėl žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant nepateikė, todėl Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas nesant ieškovės kaltės, kadangi ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, todėl pritaikyti CPK 87 str. 1 d. 3 p., ir grąžinti ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį nėra teisinio pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovės UAB „Bieltransa“ ieškinį nenagrinėtą, tinkamai nustatė, kad ieškovės atstovui elektroninių ryšių priemonėmis siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, t. y. tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju atsakovas T. M. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 300 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės (b. l. 115, 116). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo apimtį, jo turinį ir motyvus, priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti mažintinos ir iš ieškovės (apeliantės) UAB „Bieltransa“ atsakovui T. M. priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma (CPK 94 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bieltransa“, juridinio asmens kodas 300713896, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 95, 57352 Kėdainiai, atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato pagalbai apmokėti.