- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1456-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29888-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Panorama LT“
- Ieškovas
- UAB „Staliksera“
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Panorama LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1989-466/2014 pagal ieškovo UAB „Staliksera“ ieškinį atsakovui UAB „Panorama LT“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Staliksera“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti šalių 2007 m. gegužės 30 d. sudarytos Komercinių patalpų nuomos sutarties Nr. S/EL/20070530/53 papildomo susitarimo Nr. 3, pasirašyto 2010 m. gegužės 28 d., 4 punkte nurodytą sąlygą, išdėstant ją nauja redakcija: „Nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti Sutartį raštu apie tai įspėjęs Nuomininką prieš 30 dienų, jeigu konstatuojami Sutarties 19.2.1 – 19.2.9 punktuose nurodyti Sutarties nutraukimo pagrindai ir Nuomininkas nepašalina jų per Nuomotojo nustatytą terminą“. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 30 d. su atsakovu sudarė Komercinių patalpų nuomos sutartį Nr. S/EL/20070530/53, pagal kurią atsakovas ieškovui išnuomojo 137 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties terminas buvo nustatytas septyneriems metams, skaičiuojant nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ atidarymo dienos, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. 2008 m. liepos 21 d. šalys ir UAB „Puerto Rico“ sudarė trišalį susitarimą, kuriuo UAB ‚Puerto Rico“ perėmė numatytas ieškovo, kaip nuomininko, teises ir pareigas, tačiau 2011 m. rugsėjo 29 d. trišaliu susitarimu ieškovas susigrąžino anksčiau minėtų patalpų nuomininko teises ir pareigas. 2007 m. gegužės 30 d. sutarties 19.2 punkte buvo numatyti devyni atvejai, kuriems esant atsakovas gali nutraukti sutartį. 2010 m. gegužės 28 d. trišalio susitarimo Nr. 3 ketvirtame punkte buvo nustatyta sutarties nutraukimo prieš terminą tvarka nuomotojo iniciatyva, t. y. kad šalys aiškiai susitaria, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį raštu įspėjęs nuomininką prieš 30 dienų. 2013 m. sausio 3 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 7, kuriuo susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei susitarė, jog minėtu laikotarpiu ieškovas nesikreipia į atsakovą su prašymais nutraukti sutartį, taip pat vienašališkai nenutraukia sutarties, nesant atsakovo kaltės. 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. S-64 atsakovas informavo ieškovą, kad nuomininkui (atsakovui) du kartus vėluojant sumokėti nuomos mokestį arba nuomininkui du kartus per kalendorius metus daugiau kaip 20 dienų vėluojant sumokėti nuomos ar kitus mokesčius, atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutraukia sutartį. 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S-81 atsakovas pranešė ieškovui, jog anuliuoja 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodytą sutarties nutraukimą pagal Sutarties 19.2.3 – 19.2.4 punktus, kadangi ieškovas UAB „Staliksera“ įvykdė finansinius įsipareigojimus pagal sutartį. 2013 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S-82 atsakovas informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2013 m. rugsėjo 15 d., tačiau sutarties nutraukimo priežasčių nenurodė. Taigi, nesutikdamas dėl sutarties nutraukimo ieškovas teisme pareiškė ieškinį. Ieškovo nuomone, reikia atsižvelgti į terminuotos nuomos sutarties specifiką, kuri gali baigtis suėjus terminui arba nutraukta teismine tvarka prieš terminą, esant įstatyme ar šalių sutartyje išvardintiems pagrindams.
Atsakovas UAB „Panorama LT“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi dėl sutarties sąlygų pakeitimo tik po to, kai atsakovas nutraukė nuomos sutartį pagal ieškovo ginčijamą papildomo susitarimo punktą. Ieškovas visą laiką naudojosi nuomos mokesčio lengvatomis, dėl ko atsakovas negavo 262 873,14 Lt pajamų. Atsakovas, laikydamasis sutarties sąlygų, nesikreipdamas į teismą pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir pasirašė naują nuomos sutartį su kitu nuomininku. Teigė, kad nėra pagrindų ar sąlygų tam, kad teismas reguliuotų šalių sutartines teises ir pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Įvertinęs CK 6.496 straipsnio ir 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas padarė išvadą, kad nuomotojas (atsakovas), norėdamas nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, turėjo suteikti galimybę nuomininkui (ieškovui) įvykdyti prievolę ar pašalinti sutarties pažeidimus per nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje (civilinė byla 3K-3-203/2007) pažymėjo, kad CK 6.480 straipsnyje nustatytos specialiosios teisės normos dėl neterminuotos nuomos sutarties pasekmių ir CK 6.497 straipsnio normos dėl terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu taikytinos ir negyvenamųjų patalpų nuomos santykiams. Pagal CK 6.480 straipsnį neterminuotai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nutraukti pakanka to, kad viena šalis įspėjo apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius ar sutartyje nurodytą ilgesnį terminą. Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą laiką stabilumą. Nuomotojo reikalavimu tokia sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu esant CK 6.497 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo pakeisti sutarties Nr. S/EL/20070530/53 papildomo susitarimo Nr. 3, pasirašyto 2010 m. gegužės 28 d., 4 punkto sąlygą dėl sutarties nutraukimo taip, kad nuomotojas galėtų nutraukti terminuotą patalpų nuomos sutartį tik esant šalių Sutarties 19.2.1 – 19.2.9 punktuose nurodytiems Sutarties nutraukimo pagrindams. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas beveik visą laiką taikė ieškovui nuomos mokesčio nuolaidas ir jų ieškovas nuolatos prašė, nors vėluodavo jį mokėti, nes tai, anot teismo, yra šalių derybų objektas ir nesusijęs su sutarties nutraukimu, apie kurios nutraukimą atsakovas pranešė vienašališkai nenurodydamas jokio ieškovo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. S-81 pats patvirtino, kad ieškovas pilnai padengė įsiskolinimą bei sumokėjo netesybas, tačiau jau sekančią dieną išsiuntė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą nenurodant tam priežasties. Sutarties termino pabaiga 2015 m. lapkričio 7 d., todėl terminuotos nuomos sutarties prieš terminą be priežasties nutraukimas, teismo manymu, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, t. y. būtų pažeisti ieškovo, kuris jau 5 metus nuomoja iš atsakovo patalpas, interesai. Susidariusį šalių interesų pusiausvyros pažeidimą patvirtina ir šalių 2013 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 2.3 punkto nuostata, kurioje numatyta, jog nuomininkas (ieškovas) įsipareigoja nesikreipti į nuomotoją (atsakovą) iki 2013 m. gruodžio 31 d. su prašymais nutraukti sutartį ir nesiimti iniciatyvos ją nutraukti vienašališkai. CK 6.228 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Teismas pripažino, kad šiuo atveju atsakovas, didelio prekybos centro valdytojas, turi pranašumą ieškovo, tik vieno iš patalpų nuomininkų, atžvilgiu, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis išimtinai sutarties šalių laisvės principu nustatant tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), nes ieškovo ginčijama papildomo 2010 m. gegužės 28 d. susitarimo Nr. 4 sąlyga turi būti vertinama atsižvelgiant į visas sutarties sąlygas bei bendrąsias ir specialiąsias normas, reglamentuojančias terminuotų nuomos sutarčių pabaigą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Staliksera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priešingai nei teigė ieškovas, tikrieji šalių ketinimai papildant sutartį ginčijamu punktu buvo nustatyti vienašališką sutarties nutraukimo pagrindą, nesant jokių kitų sutarties nutraukimo pagrindų, t. y. numatyti atsakovui teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą, nesant kitos šalies kaltės, nutraukti sutartį. Minėta nuostata atsirado kaip atsvara nuomos mokesčio sumažinimui bei siekiant sumažinti galimus atsakovo nuostolius, ieškovui vėluojant mokėti nuomos ir kitus sutarties mokesčius. Be to, tiek ieškovo, tiek UAB „Puerto Rico“ direktorius buvo tas pats asmuo, ir visos derybos vyko su tuo pačiu asmeniu, kuris atstovavo abiem įmonėms.
2. Nei 2011 m. rugsėjo 29 d. susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo pasirašymo metu, nei vėliau, t. y. beveik dvejus metus iki ieškinio pareiškimo, ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl ieškinyje prašomo pakeisti punkto pakeitimo ar panaikinimo ir tik atsakovui nutraukus sutartį ginčijamo punkto pagrindu kreipėsi į teismą dėl jo pakeitimo. Teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl CK 6.496 straipsnio ir CK 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatų, tačiau apskritai neanalizavo ir nepasisakė dėl CK 6.217 straipsnio 5 dalies, nors atsakovas, nutraukdamas sutartį, būtent ir rėmėsi sutartyje numatytu jos nutraukimo pagrindu, kuris nėra susijęs su esminiais sutarties pažeidimais.
3. Teismas, priimdamas sprendimą, nesigilino į tikruosius šalių ketinimus, be to, pakeisdamas ginčijamą sutarties sąlygą, suteikė ieškovui nesąžiningą pranašumą atsakovo atžvilgiu, t. y. nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais ir yra išimtinė priemonė.
4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nepagrindė, kodėl ginčijama papildomo susitarimo sąlyga nepagrįstai suteikė pranašumą atsakovui (CK 6.228 str.). Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad abi šalys yra verslininkai, ne tik turėję galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, bet ir vedę derybas tiek dėl sutarties, tiek dėl papildomų susitarimų sąlygų, bei galėję neribotai naudotis profesionalių teisininkų paslaugomis, kas reiškia, kad ieškovas, pasirašydamas papildomą susitarimą, visiškai suvokė jo sąlygas ir iš to išplaukančią riziką, kurią sutiko prisiimti. Priešingai CK 6.228 straipsnio 2 dalies reikalavimams, nauja teismo suformuluota sąlyga kaip tik ir neatitinka sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.
5. Skundžiamu sprendimu teismas pamynė sutarties šalių laisvės principą, nes sutarties nutraukimas, net ir esant esminiams sutarties pažeidimams, atsakovui tapo galimas tik teismo keliu. Tuo pačiu toks teismo sprendimas iškreipė sutarties šalių pusiausvyrą, nes teisė nesikreipiant į teismą vienašališkai nutraukti sutartį išliko tik nuomininkui (ieškovui).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kasacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantas, ne pagrindžia, bet paneigia apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė teisės normas ir to pasėkoje priėmė ginčijamą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei sąžiningumo ir protingų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, nei tokių reikalavimų neatitikimų, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi kilusiam ginčui. Byloje nebuvo ginčo dėl sutarties nutraukimo tvarkos esant esminiam sutarties pažeidimui, be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali pasibaigti suėjus jos terminui arba gali būti teismine tvarka nutraukta prieš terminą esant įstatyme nustatytiems arba šalių sutartyje išvardytiems pagrindams ir sąlygoms (LAT 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009). Todėl apelianto teiginiai, kad palikus galioti teismo sprendimu priimtą formuluotę sutarties nutraukimas iš apelianto pusės tapo galimas tik teismo keliu, nėra pripažintini pagrįstais. Kiti apeliacinio skundo argumentai, anot ieškovo, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti prašymo atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutarties pakeitimo.
Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.). Taigi, sutarties pakeitimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad toks pakeitimas reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą, yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pakeisti sutarties sąlygą, nustatančią sutarties nutraukimo tvarką ir, kaip teigia apeliantas, pagrindą (ieškovo ginčijama sutarties sąlyga buvo išdėstyta taip: „šalys aiškiai susitaria, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį raštu apie tai įspėjęs nuomininką prieš trisdešimt dienų“). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieškovo reikalavimas dėl sutarties pakeitimo yra nepagrįstas, nes reikalaujamas pakeitimas nėra sutarties pakeitimas CK 6.223 straipsnio prasme.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą pakeisti sutartį (jos sąlygą) grindė CK 6.228 straipsniu. Pastarajame nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą; teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi, sutarties pakeitimo CK 6.228 straipsnio pagrindu tikslas yra pašalinti esminę šalių nelygybę ir taip (ypač atskiros sutarties sąlygos pakeitimo atveju) išsaugoti šalių sutartinius santykius. Iš esmės ši norma skirta toms sutarčių sąlygoms, kurios nustato šalių sutartinių įsipareigojimų turinį, o ne procedūrinio pobūdžio, pvz. sutarties nutraukimo, nuostatas, kuriomis jau buvo pasinaudota: nors skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ir pakeitė ieškovo ginčijamą sutarties sąlygą, galimos esminės šalių nelygybės (CK 6.228 str. taikymo prielaida) taip ir nepašalino – atsakovas, pasirėmęs nurodyta sąlyga, jau išreiškė valią sutartį nutraukti, o reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu byloje nebuvo pareikštas. Tai, kad keisti galima tik galiojančios (neatsisakytos) sutarties sąlygas (papildomai neginčijant sutarties nutraukimo), patvirtina ir CK 6.228 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors byloje ir buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas apeliantui nutraukti sutartį), jos buvo pritaikytos vėliau nei apeliantas išreiškė valią sutartį nutraukti, todėl, atsižvelgiant į šių priemonių procesinį (o ne materialųjį teisinį) pobūdį, jos iš esmės reiškė tik draudimą apeliantui laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu įgyvendinti sutarties nutraukimo pasekmes, tačiau apelianto jau atlikto valinio veiksmo (apie kurį jis ieškovą turėjo informuoti prieš trisdešimt dienų) savaime nepanaikino.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamu atveju pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, nes pirmiausia turėjo ginčyti sutarties nutraukimą ir tuomet prašyti teismo patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų teisėtumą (pagal teismų praktiką, jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.), teismas privalo nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014), o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes sutartį pakeitė neturėdamas tam teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantui iš ieškovo priteisiama 500 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 5 d., 96 str. 2 d.).
Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Staliksera“ ieškinį atsakovui UAB „Panorama LT“ dėl sutarties sąlygos pakeitimo atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Staliksera“ (į. k. 300136252) 11 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti atsakovui UAB „Panorama LT“ (į. k. 125765062) iš ieškovo UAB „Staliksera“ (į. k. 300136252) 500 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.