Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-00007-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.25.5; 2.1.14.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2026 m. balandžio 9 d.

kaltinamajam V. B. (V. B.), jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei N. L.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu gyveno N. L. priklausančiame bute, su ja vedė bendrą ūkį, juos siejo artima aplinka, turi tris suaugusius vaikus. Teisme V. B. nurodė, kad visgi nusikalstamos veikos padarymo metu kartu su N. L. jie nevedė bendro ūkio, nukentėjusioji jam buvo tiesiog gera pažįstama, vaikų motina, o ne šeimos narys, vis tik tuo pačiu kaltinamasis tvirtino gyvenęs (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiąja, be jokio atlygio padėdavęs jai buityje, turėjęs raktus nuo šios gyvenamosios vietos, o pastaroji neprieštaraudavusi, kad jis nakvotų, be kita ko, jie kartu šventė Naujuosius metus, kuomet ir buvo padaryta nusikalstama veika. Prašydamas teismo panaikinti kardomąją priemonę (įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. L. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu) ir leisti gyventi nukentėjusiajai priklausančioje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kaltinamasis nurodė, kad juos sieja artimi santykiai ir nukentėjusiajai reikalinga jo pagalba ištikus (duomenys neskelbtini)ui. Iš V. B. parodymų matyti, kad N. L. po įvykio ištiko (duomenys neskelbtini)as, o jis ir tuo metu, nepaisant taikomos kardomosios priemonės, buvo nukentėjusiajai priklausančioje gyvenamojoje vietoje, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, rūpinosi nukentėjusiąja, jos augintiniais bei buities darbais N. L. buvimo ligoninėje laikotarpiu, tai darys ir jai išėjus iš gydymo įstaigos, jo paties teigimu, „sena meilė nerūdija“. Kaltinamasis patikino, kad nukentėjusioji jo pagalbos neatsisako. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad V. B. yra jos buvęs sugyventinis, vis tik teigė, kad jie būdavo kartu, bendrauja apie 30 metų, turi tris vaikus, jis jai padeda ūkyje. Teismui prieš teisiamąjį posėdį susisiekus su nukentėjusiąja telefonu, pastaroji nurodė, kad kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta N. L. kaimynė liudytoja S. B. V. B. įvardino kaip nukentėjusiosios vyrą ar sugyventinį. Taigi iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu palaikė artimus santykius, juos palaiko ir šiuo metu, nors ir konfliktuodavo, tačiau epizodiškai kartu gyveno, kaltinamasis padėdavo ir tebepadeda nukentėjusiajai buityje, ja rūpinasi, atlieka ūkio darbus. Tai, kad asmenys gyvena po vienu namo stogu, bet skirtinguose kambariuose, kaip tai nurodė V. B., dar nereiškia, kad jie neveda bendro ūkio ir jų nesaisto kiti artimi ryšiai, kaip, pavyzdžiui, bendri vaikai, buitis ir savanorišku apsisprendimu grįstas tam tikrų teisių ir pareigų prisiėmimas. Kaip matyti, ir Naujųjų metų naktį konfliktas tarp jų kilo dėl ankstesnių būtent iš šeiminių santykių kilusių nuoskaudų. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji vienas kitą vadino buvusiais sugyventiniais, tačiau vertinant faktinę situaciją ir jų požiūrį vienas į kitą, matyti, kad juos sieja artimi santykiai, jie palaiko šeiminį ryšį, todėl V. B. ir N. L. santykiai šiuo atveju pagrįstai vertinami kaip šeimos santykiai.

27. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, kad šiuo atveju neginčijamai įrodyta, jog V. B. kaltinime nustatytu laiku ir vietoje metė į savo sugyventinę N. L. saldainių dėžutę „Vilnius“ su saldainiais ir pataikė į kaktą, dešine ranka sugriebė nukentėjusiąja už kaklo bei ją smaugė ir dešiniu kumščiu sudavė jai vieną smūgį į dešinį skruostą, dėl ko ji nukrito nuo kėdės, ir dėl visų šių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme kaltinamasis savo kaltę dėl smurtinių veiksmų panaudojimo prieš savo sugyventinę pripažino, parodė, kad 2026 m. sausio 1 d. šventė Naujuosius metus, vartojo alkoholinius gėrimus, buvo apsvaigęs, sėdint prie stalo kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis paėmė ant stalo buvusią kvadratinę kartoninę saldainių dėžutę ir ją metė į N. L., galėjo pataikyti į kaktą, taip pat laikė ją sugriebęs už kaklo, galėjo smaugti, paskui galėjo suduoti jai į skruostą ir ji galėjo nukristi nuo kėdės. Kaltinamasis tiksliai negalėjo įvardinti atliktų smurtinių veiksmų, nurodė dėl girtumo negalintis šių aplinkybių prisiminti, tačiau sutiko, kad taip galėjo būti, neabejojo, kad nukentėjusioji dėl to galėjo jausti fizinį skausmą. V. B. neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios N. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jos pareiškime nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną kartu su V. B. ir kaimyne S. B. šventė Naujuosius metus, vartojo alkoholinius gėrimus, kaltinamasis dėl kažko supyko, paėmęs nuo stalo saldainių dėžutę metė į ją, pataikė į kaktą, pajuto fizinį skausmą, ant kaktos iššoko gumbas, išsigando, tuomet jis atsistojęs priėjo prie jos, dešine ranka suėmęs už kaklo smaugė, dešiniu kumščiu vieną kartą smogė į dešinį skruostą, dėl ko ji nukrito nuo kėdės, dėl šių jo veiksmų jai taip pat skaudėjo. Liudytoja S. B. patvirtino, kad kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja sutiko Naujuosius metus, sėdėjo prie stalo, kuomet V. B. netikėtai metė saldainių pakuotę tiesiai į N. L. veidą, liudytoja, nenorėdama dalyvauti konflikte, grįžo namo, o kitą rytą matė gumbą ant nukentėjusiosios veido. Iš garso įrašo, gauto iš BPC, turinio matyti, kaip N. L. 2026 m. sausio 1 d. 00.42 val. kviečia policijos pareigūnus, nes sugyventinis jai sudavė su saldainiais, dėl ko ant kaktos yra gumbas. Byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotos aplinkybės, kaip nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams pasakoja, kad sugyventinis metė saldainių pakelį jai į galvą, yra gumbas, paskui ją smaugė, jai skaudėjo. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kur V. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, o asmens apžiūros metu užfiksuotas ties N. L. kaktos viduriu esantis nežymus guzas ir pastarosios nusiskundimai skausmu kaklo srityje. Taigi, baudžiamojoje byloje surinkti nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir detalizuojantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

28. Pažymėtina, kad V. B. buvo kaltinamas dešiniu kumščiu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai į kairį skruostą, vis tik baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių smūgio sudavimo į kairę veido pusę faktą. Duodama parodymus nukentėjusioji N. L. kalbėjo apie kaltinamojo suduotą smūgį į jos dešinį skruostą, o kaltinamasis tokių jos parodymų neginčijo. Taigi teismas patikslina šią kaltinime nurodytos veikos faktinę aplinkybę ir pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. B., be kita ko, dešiniu kumščiu sudavė N. L. vieną smūgį į dešinį skruostą.

30. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

31. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, taip pat patvirtina, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,20 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė skirtingas alkoholinių gėrimų vartojimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. sausio 6 d., apie 12.00 val., automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į stotį, ten išgėrė daug degtinės, alkoholinius gėrimus vartojo ir automobilyje, taip pat apie 16.00 val., važiuodamas link (duomenys neskelbtini). Teisme kaltinamasis aiškino stotyje ir automobilyje alkoholinių gėrimų nevartojęs, 0,7 l degtinės išgėręs valandą iki vairavimo. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamasis alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Visgi iš esmės V. B. neneigė 2026 m. sausio 6 d. vartojęs alkoholinius gėrimus, nurodė jautęsis stipriai apsvaigęs ir supratęs negalintis vairuoti, tačiau nepaisant to, neturėdamas teisės vairuoti, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. L. 2026 m. sausio 6 d., apie 15.39 val., automobiliu važiavusi (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo, pajautė smūgį į automobilio galinį bamperį, išlipusi iš transporto priemonės pastebėjo, kad į jos automobilio galą įvažiavo automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas jai pasirodė esantis neblaivus. Eismo įvykio aplinkybes, automobiliui padarytus apgadinimus ir tai, kad „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas yra neblaivus, liudytoja A. L. pranešė BPC, tai nurodė ir įvykio dieną pateiktame rašytiniame paaiškinime. Policijos pareigūnas liudytojas A. Č., sureagavęs į gautą pranešimą dėl eismo įvykio, (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad prie vairo sėdėjo neblaivus V. B. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kur buvo sustojęs kaltinamojo vairuotas automobilis ir kokie šio automobilio apgadinimai nustatyti. Visas šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų kūno kameromis fiksuotas vaizdo įrašas bei D. L. rašytinis paaiškinimas. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (16.47 val. – 2,53 promilių girtumas, 17.18 val. – 2,20 promilių girtumas) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis V. B. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

33. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

34. Kaltinamasis per trumpą laiką – savaitę padarė du baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. V. B., būdamas neblaivus, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, nukentėjusioji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, kaltinamasis jos atsiprašė, šiuo metu ja rūpinasi. V. B. taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, o alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo atveju kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, apgadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą, pasišalino iš įvykio vietos, bet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. V. B. praeityje teistas 12 kartų, tačiau teistumas išnykęs, ne kartą teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą prieš N. L., paskutinį kartą (2022 m. rugpjūčio 17 d.) nuteistas už grasinimą sunkiai sutrikdyti N. L. sveikatą, yra ne kartą atlikinėjęs su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Matyti, kad kaltinamasis, ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas prieš savo sugyventinę, savo elgesio nekeičia ir toliau smurtauja artimoje aplinkoje, vis tik nukentėjusioji toliau su juo palaiko santykius. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. B. per pastaruosius 5 metus 18 kartų baustas administracine tvarka (už smulkią vagystę, važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto), daugelis paskirtų baudų nesumokėtos. Byloje nėra duomenų apie V. B. oficialią darbinę patirtį, šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. turi alkoholio vartojimo problemų, nors jis to nepripažino, matyti, kad turima priklausomybė lemia neteisėto elgesio pasirinkimą. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tai įvardino ir pats kaltinamasis, todėl teismas tai pripažįsta V. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skyrus 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokios bausmės bus pakankamos, teisingos, proporcingos, nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrintinos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (4 mėnesius), ir V. B. skirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Pridedamos bausmės dalis nustatyta, atsižvelgiant į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

35. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. B. skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

36. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal BK 75 straipsnio 6 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) tam tikras pareigas.

37. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti V. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas, įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), tai, kad V. B. nusikalto būdamas neteistas (išnykus teistumui), jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios atsiprašė, ši jam pretenzijų neturi, teikia pagalbą jai šiuo metu sunkiai sergant (esant po (duomenys neskelbtini)), rūpinasi buitiniais darbais ir stengiasi palengvinti jos kasdienybę, tai pažadėjo daryti ir jai išėjus iš gydymo įstaigos, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. V. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, įpareigojant kaltinamąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas). Šios priemonės, teismo įsitikinimu, suteiks V. B. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

38. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

39. V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę, nors tokia teisė jam niekada nebuvo suteikta, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga V. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

40. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi V. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė mažiausiai 2,20 promilės, kaltinamasis transporto priemonę vairavo Vilniaus mieste, dienos metu, neturėdamas tam teisės, kai jos niekada nebuvo įgijęs, veikė itin pavojingai, apgadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą, pasišalino iš įvykio vietos, nustatytinas 3 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 7 d., t. y. nuo dienos, kai V. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

41. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

42. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šio automobilio savininkė yra N. B., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog ji žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra (tai neigė tiek pati N. B., tiek kaltinamasis). Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 1 990 Eur, todėl ši suma išieškotina iš V. B..

43. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teisei priešingam elgesiui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio (abu nagrinėjamus nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas neblaivus), kaltinamajam V. B., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, tikslinga paskirti BK 72⁵ straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

44. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 16 d. pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina 254,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių kaltinamąjį V. B. ginant advokatui Aleksandrui Palamarčukui.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog, pirmiausia, asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik tuo atveju, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

46. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo paskirtas dėl to, kad buvo nagrinėjama byla asmens, nemokančio proceso kalbos, kas yra pagrindas būtinam gynėjo dalyvavimui, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.

47. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, byloje nėra duomenų apie jo turimą turtą ar gaunamas pajamas, be to, iš jo bus konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki ir nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. B. netenkinamas.

VII. Kiti klausimai

48. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2026 m. sausio 1 d. 2.55 val. iki 2026 m. sausio 2 d. 15.36 val., nuo 2026 m. sausio 6 d. 17.35 val. iki 2026 m. sausio 7 d. 15.05 val. (iš viso dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

49. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

50. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai, laikomi vokuose (2 vnt.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. B. (V. B.) skirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. (V. B.) skirti galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti V. B. (V. B.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Į. V. B. (V. B.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), šį įpareigojimą įvykdant per 1 metus nuo bausmės vykdymo pradžios, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į V. B. (V. B.) paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2026 m. sausio 1 d. 2.55 val. iki 2026 m. sausio 2 d. 15.36 val., nuo 2026 m. sausio 6 d. 17.35 val. iki 2026 m. sausio 7 d. 15.05 val. (iš viso dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti V. B. (V. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 7 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. B. (V. B.) valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 990 Eur.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. B. (V. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios.

V. B. (V. B.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. B. (V. B.) nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus, laikomus vokuose, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

I. V. B. (V. B.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430 arba 0 672 94 080) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos.

2. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.