Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. e2S-834-254/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
e2S-834-254/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02399-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Suinteresuotas asmuo
Neįgalumo
Civilinė byla Nr. e2S-834-254/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02399-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.2.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7805-920/2018 pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teismui pateikto pareiškimo priskirtinumo nagrinėti teisme. Kauno apylinkės teisme 2018 m. vasario 14 d. gautas pareiškėjos J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, našlaičių pensijos gavimo tikslu. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra neįgali nuo (duomenys neskelbtini), iki sukankant 18 metų. Nurodė, kad pareiškėja, gimusi (duomenys neskelbtini), dėl įgimtos širdies ydos yra neįgali nuo vaikystės, dėl ko yra netekusi 65 proc. darbingumo. Minėtas aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu pateikta darbingumo lygio pažyma, nustatyto invalidumo pažymos, išrašai iš medicininių dokumentų. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 1993-02-01 iki 1997-03-17 pareiškėjai buvo nustatytas invalidumas dėl bendrų susirgimų ir tik nuo (duomenys neskelbtini), kuomet pareiškėjai sukako 29 metai, nustatytas invalidumas „iš vaikystės“. Tokiu būdu pareiškėja neturi teisės gauti našlaičių pensiją, kadangi invalidumo nustatymo data neatitinka Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio nustatytų reikalavimų. Pareiškėja pažymi, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jai būtų paskirta našlaičių pensija, kas patvirtina, jog prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjai sukurs teisines pasekmes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme bei grąžino už pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį. Teismas, susipažinęs su pareikštu pareiškimu ir kartu su juo pateiktais įrodymais, konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas savo esme yra ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Jos pareiškimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą, todėl juo siekiama civilinių procesinių, bet ne materialiųjų padarinių. Tokio fakto patvirtinimas pats savaime nesukelia teisinių padarinių. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nėra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kurio pagrindu pareiškėjai atsiranda teisės ir pareigos, bet yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka bei atsisakė jį priimti (CPK 447 straipsnis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai neišnagrinėjo ir neįvertino visų pareiškime nurodytų aplinkybių. Pažymi, kad pareiškėja yra neįgali nuo gimimo, tačiau tik 1997-03-17 pareiškėjai nustatytas invalidumas nuo vaikystės. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nei iki 18 metų, nei iki 24 metų, ar 26 metų, pareiškėja nebuvo pripažinta nedarbinga ar iš dalies darbinga (iki 2015 m. liepos 1 d. – invalide), ji galėtų gauti našlaičių pensiją tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja yra neįgali nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki jai sukankant 18 metų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti ir prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju neturi galimybės kita tvarka gauti duomenų, patvirtinančių jos norimus nustatyti faktus. Tuo pačiu, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai būtų paskirta našlaičių pensija, t. y. prašomas nustatyti faktas tiesiogiai sukurtų pareiškėjai teisines pasekmes – pasikeistų pareiškėjos turtinė padėtis. Pareiškėja pastebi, kad teismas, nustatęs, kad netinkamai suformuluotas pareiškimo reikalavimas, galėjo skirti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau ne atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jo priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepriklauso teismo kompetencijai.Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama gauti našlaičių pensiją pagal Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra neįgali nuo (duomenys neskelbtini), t. y. iki jai sukankant 18 metų.Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat mirusiojo vaikai ir įvaikiai, kurie iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).Iš byloje esančios 1997-03-17 Invalidumo pažymos Serija MSE-1 Nr. 346242 matyti, kad pareiškėjai invalidumas „iš vaikystės“ nustatytas jai būnant 29 metų. Taigi, ginčo dėl to, kad pareiškėja yra neįgali, šiuo atveju nekyla, tokia aplinkybė yra nustatyta teisės aktų numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai bei į pareiškėjos pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas nustatyti juridinį faktą, jog pareiškėja J. S. yra neįgali nuo (duomenys neskelbtini), yra reikalavimas nustatyti faktą, kurio nebuvo, kadangi byloje išties nėra jokių duomenų apie pareiškėjos nuo vaikystės nustatytą darbingumo lygį. Pastebėtina, kad kartu su pareiškimu pareiškėja yra pateikusi ir VSDFV Šilalės skyriaus Raseinių skyriaus 2013-08-07 spendimą Nr. 8P-2334, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neskirti valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, nes ji neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio nustatytų reikalavimų. Minėtą sprendimą pareiškėja skundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-15 sprendimu, konstatavęs, kad pareiškėja yra praleidusi minėto sprendimo apskundimo terminą, jo praleidimo priežastis nepripažinus svarbiomis, atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą šioje dalyje nutraukė.Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/(duomenys neskelbtini) (toliau – Tvarka), 12.6 punkte nurodoma, kad nustatydama neįgalumo lygį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) per 15 darbo dienų nuo šio Tvarkos aprašo 6 ir 8 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino. Be to, pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 1 punktą Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, o 2 punkte nurodoma, kad darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT). Pastarojo teisės akto 16¹ punkte numatyta, jog nustatydama darbingumo lygį, jo priežastį ir terminą NDNT turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas), klausimams pagal jų kompetenciją spręsti, kuriems už darbą mokama iš einamiesiems metams NDNT skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų. Prireikus, NDNT gali kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Tvarkos aprašo 27.15 punkte nustatyta, jog neįgalumo lygio priežastys yra ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės (tik asmenims, kuriems pagal teisės aktus, galiojusius iki 2005 m. liepos 1 d., buvo nustatyta invalidumo priežastis „nuo vaikystės“). Pakartotinai vertinant šių asmenų darbingumo lygį dėl termino pasibaigimo, nurodoma ši priežastis, o pagal 29 punktą tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kartu su pareiškimu pateikti duomenys – darbingumo lygio pažyma, nustatyto invalidumo pažymos, išrašai iš medicininių dokumentų, išties yra reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos neįgalumo datos, tačiau vadovaujantis šios nutarties 12 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, tokiems klausimams spręsti yra nustatyta speciali sprendimo tvarka – invalidumą nuo vaikystės gali konstatuoti tik kompetentinga institucija, šiuo atveju N. T. praktika, jog pareiškimas dėl darbingumo lygio priežasties nustatymo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, yra formuojama ir kitų apygardos teismų (Panevėžio apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-928-544/2015). Tokia teismų formuojama praktika taip pat atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010-12-14 nutarimą Nr. 08/2008-23/2009, kuriame Konstitucinis Teismas sprendė dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog neįgalumu (invalidumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų; nei Pensijų įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad asmens, sergančio atitinkama liga (-omis), tapimas invalidu konstatuojamas kitaip, nei kompetentingoms įstaigoms nustatant jam invalidumą (neįgalumą), t. y. invalidumą (neįgalumą) nustatančiai komisijai priėmus sprendimą dėl invalidumo fakto. Pažymėtina, kad teisės gauti našlaičio pensiją pripažinimui yra svarbus ne asmens susirgimo, o jo pripažinimo neįgaliuoju (invalidu) momentas. Kaip jau minėta, kompetentinga įstaiga tokiam momentui nustatyti yra NDNT, į kurią pareiškėja turėtų kreiptis, siekdama Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatytų teisinių padarinių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesukurtų jai civilinių teisių ir pareigų, t. y. ji vis tiek neturėtų teisės gauti našlaičių pensiją Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, nes teismas nėra kompetentingas tokį faktą nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-687/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėja, ištyrusi esminius atskirojo skundo faktinius ir teisinius argumentus, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė