Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-302-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-14
Bylos Nr.
2A-302-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08927-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
D. M.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-302-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08927-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11363-375/2012 iš atsakovo D. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., padidinant jį ir nustatant kas mėnesį skirti po 500 Lt periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškovės reikalavimą sumažinti iki 300 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11363-375/2012 priteisto išlaikymo dydį (b. l. 80-84):

priteisė iš atsakovo D. M. nepilnamečiui sūnui E. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (nuo 2015-01-01 - 144,81 EUR) nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną D. M..Priteisė iš atsakovo D. M. ieškovei D. M. 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo D. M. 108 Lt žyminio mokesčio, 15,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, įmokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11363-375/2012 nutraukė bylos šalių santuoką bendru susitarimu, patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tame tarpe dėl sūnaus E. M. išlaikymo – iki sūnaus pilnametystės atsakovas mokės po 200 Lt. Šiuo metu vaikui 13 metų ir jo poreikiai pakito. Vaikui diagnozuotas krūtinės ląstos išlinkimas, todėl vaikui yra rekomenduotina lankyti baseiną, kitas sporto šakas, vaikas turi specialiųjų poreikių. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad papildomas lėšas jis norėtų skirti vaikui, kai šis bendrauja su atsakovu. Ieškovės nurodyta 1 000 Lt suma vaikui reikalinga tenkinti jo poreikius, prašoma priteisti suma ieškovės pagrįsta. Teismas vertino ieškovo ir atsakovo turtinę padėtį. Teismas vertino, kad atsakovo mokami komunaliniai mokesčiai sudaro didelę išlaidų dalį, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymo vaikui. Atsakovas pats savo noru pakeitė darbovietę, dėl ko pajamos sumažėjo 400 Lt suma. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, sveikatos sutrikimų atsakovui nediagnozuota, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovas, vykdydamas tėvo pareigas, negalėtų užsiimti papildoma veikla, kuri teiktų didesnį materialinį uždarbį. Teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis maždaug vienoda ir jie vaikui išlaikymą turi teikti lygiomis dalimi, t. y. po 500 Lt. Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, aktyvus asmuo, pagal savo sugebėjimus gali būti finansiškai pajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui. Teismas nepilnamečiui sūnui E. M. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. gegužės 14 d.) iki jo pilnametystės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir iš atsakovo D. M. sūnui E. M. priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 300 Lt (b. l. 91-94).

Motyvuose nurodė, kad ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžianti vidutiniškai 1 000 Lt, tačiau toks dydis nepagrįstas. Ieškovė turėjo įrodyti sūnui reikalingų išlaidų dydį maistui, drabužiams ir avalynei. Nepagrįstas 400 Lt dydis maistui per mėnesį ar po 200 Lt mėnesiui išlaidų dydis kanceliarinėms prekėms. Sveikatos priežiūrai taip pat nepagrįstos išlaidos, kadangi nepateikti įrodymai, jog sūnui perkami vaistai, kurie būtų nekompensuojami. Laisvalaikiui kas mėnesį skiriami 100 Lt kelia pagrįstas abejones, jos pernelyg iškeltos. Didžiajai daliai išlaidų pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o pateikti įrodymai neįrodo, kad konkrečios prekės ar paslaugos buvo pirktos sūnui. Sūnaus poreikiai padidėjo, tačiau jokiu būdu ne dvigubai. Vaikui nenustatyti specialūs poreikiai, išskyrus tai, kad diagnozuotas krūtinės ląstos įdubimas ir būtina užsiimti sportu. Vaikui pakankama suma jo poreikiams patenkinti yra 600 Lt (po 300 Lt), tokia suma taip pat atitinka šalių turtinę padėtį (šalių pajamos panašaus dydžio).

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civ. byloje Nr. 2-12902-947-2014 palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 102-107).

Motyvuose nurodė, kad atsakovo prašoma priteisti suma neužtikrintų vaiko interesų. Vaiko poreikiai padidėjo, todėl išlaidų tenka daugiau. Turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisus tik po 300 Lt didžioji vaiko išlaikymo našta tektų ieškovei. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad negali mokėti po 500 Lt išlaikymo sūnui. Atsakovas yra darbingas, geros sveikatos, turi darbą ir gyvenamąjį plotą, už kurį nuomos mokesčio mokėti nereikia. Kreipusis su ieškiniu į teismą, atsakovas be svarbios priežasties pakeitė darbą į mažiau apmokamą, taip tikėdamasis, kad teismas vaikui išlaikymo dydžio nepadidins. Į bylą nebuvo pateikta jokių svarių įrodymų dėl atsakovo išėjimo iš darbovietės būtinumo, nėra informacijos, ar atsakovas, kaip rūpestingas ir savo teises ginantis darbuotojas, rūpinosi išeitinės išmokos gavimu, logiškai nesuprantama, kaip atsakovas, atsižvelgdamas tik į tariamus darbdavio interesus, galėjo pats išeiti iš darbo. Atsakovas tvirtina, kad turi prisidėti prie savo motinos namo ir kt. išlaikymo, todėl sūnaus išlaikymui gali skirti tik po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį. Atsakovo motina turi vertingo nekilnojamojo turto – namą Kauno mieste, gauna pašalpas iš SODROS ir pan. Mamos poreikiai atsakovui aktualūs tik tiek, kiek jais remiantis teismo būtų galima prašyti vaiko išlaikymui skirti kuo mažesnę sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimas nuo 200 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaiko poreikiams ir apelianto turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš apelianto yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 16-17). Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padidėjusius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, padidino priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt. Apeliantas prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt, o ne iki 500 Lt.

Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.) bei priteistas išlaikymas gali būti padidintas, jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr.3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (gaunamas panašaus dydžio darbo užmokestis, nekilnojamojo turto neturi, apeliantas turi 1994 m. gamybos automobilį BMW 525, ieškovė automobilio neturi), nėra ginčo, kad vaiko poreikiai yra padidėję, po teismo sprendimo vaikui diagnozuotas krūtinės ląstos įdubimas ir jam reikalinga skirti didesnę pinigų sumą išlaikymui. Tačiau apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta 1 000 Lt suma kas mėnesį, kuri reikalinga nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė šios sumos reikalingumo, t. y. 1) nurodyta nepagrįstai didelė (400 Lt) suma maistui, nes vaikas vieną kartą per dieną valgo nemokamai mokykloje, 2) nurodyta nepagrįstai didelė (200 Lt) suma kanceliarinėms prekėms, 3) nurodoma nepagrįstai didelė (70 Lt) suma sveikatos priežiūrai, nes nepateikti įrodymai, kad vaikui perkami nekompensuojami vaistai, 4) nurodoma nepagrįstai didelė (100 Lt) suma laisvalaikiui. Apelianto manymu, pakankama sūnaus poreikiams patenkinti suma yra 600 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais. Kaip jau minėta, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, t. y. iš esmės vaiko poreikiai tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Koks išlaikymo dydis patenkina (užtikrina) būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga yra 1 035 Lt (300 Eur), išlaikymas iš apelianto vaikui nustatytas po 500 Lt (144,81 Eur), kas, apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo, o apelianto turtinė padėtis (darbo užmokestis apie 1 150 Lt (atskaičius mokesčius), turi automobilį, gyvena mamos name), sveikatos būklė (jaunas, sveikas, darbingas), neturėjimas daugiau išlaikomų asmenų, neabejotinai leidžia teikti tokio dydžio išlaikymą. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas turėtų dėti pastangas (turi galimybes) susirasti geriau apmokamą darbą ir tuo pagerinti savo turtinę padėtį, o ne prisidengiant mažu darbo užmokesčiu (kuris sumažėjo pačiam, bylos nagrinėjimo metu, išėjus iš geriau apmokamo darbo) siekti sumažinti vaiko išlaikymo dydį. Be to, kaip matyti iš ieškovės sūnaus poreikių skaičiuotės, reikalinga vaiko poreikiams tenkinti suma yra apie 1 170 Lt bei 50 Lt išlaidos sportui (reikalingas diagnozavus krūtinės ląstos išlinkimą), viso 1 220 Lt, tačiau ieškovė prašė nustatyti bent 1 000 Lt sumą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, t. y. 220 Lt mažiau. Taigi, netgi pripažinus, jog: 1) vaiko kanceliarinėms prekėms skirtina 200 Lt suma kas mėnesį yra per didelė, ją sumažinant iki 80 Lt, 2) vaiko sveikatos priežiūrai skirtina suma 70 Lt yra per didelė, ją sumažinant iki 50 Lt, 3) vaiko laisvalaikiui skirtina suma 100 Lt yra per didelė, ją sumažinant iki 50 Lt, vis tiek pagal ieškovės vaiko poreikių skaičiuotę (pastebėtina, kad į ją nėra įtraukta kitų vaikui reikalingų daiktų (paslaugų), tokių kaip kompiuteris, mobilusis telefonas, mokestis už jį ir pan.) reikalinga suma būtų 1 000 Lt. Pažymėtina, kad 400 Lt suma vaiko maistui (tiek mokykloje, tiek namie) yra visiškai pagrįsta, laikyti ją nepagrįstai didele (13,33 Lt į dieną) nėra jokio pagrindo, o aplinkybė dėl vaiko gaunamo/negaunamo nemokamo maitinimo mokykloje nėra reikšminga nustatant vaiko poreikiams reikalingą pinigų sumą, nes tai yra tik pasekmė (valstybės teikiama pagalba) tėvų negalėjimo (nesugebėjimo, nenoro) užtikrinti būtinų vaiko poreikių. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, nurodydamas šią aplinkybę kaip mažinančią vaiko maistui reikalingą pinigų sumą (tuo savo pareigą perkeldamas valstybei), nes vaiko poreikiai (vaikui išlaikyti reikalinga suma) nuo to, kad dalį jų patenkina valstybė, nesumažėja, t. y. vaiko poreikiai išlieka tokie pat, tik jų tenkinimo šaltiniai skiriasi (ar valstybė, ar tėvai).

Nors apelianto argumentas, kad vaiko poreikiams tenkinti suma negalėjo per 2 metus padidėti daugiau kaip dvigubai (nuo 200 Lt iki 500 Lt), nėra teisiškai reikšmingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš apelianto priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. (200 Lt) jau tuo metu buvo neatitinkantis vaiko poreikių ir apelianto turtinės padėties ir negalėjo užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Ieškovė neabejotinai turėjo žymiai didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.201 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto ieškovei priteistinos jos turėtos 150 Lt (43,44 Eur) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b. l. 106-107), t. y. už teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. M., ak. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 43,44 Eur (keturiasdešimt tris eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Evaldas Burzdikas