- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2-3394-876/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- J. K.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovui J. K., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės atstovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14311-221/2008 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas; 3) įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamas pajamas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė I. K. su atsakovu J. K. (duomenys neskelbtini) Kalvarijos administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14311-221/2008 santuoka nutraukta, ištuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė duktė I. K., kuri šiuo metu yra nepilnametė.
Kaip minėta, šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14311-221/2008, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4.2. punkte nustatyta, jog atsakovas J. K., įsipareigojo skirti dukters I. K. materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 350,00 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, nurodytą sumą pervedant arba lėšas įnešant į motinos I. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Sutarties 4.4. punkte yra nustatyta, jog išlaikymo, nustatyto sutarties 4.2. punkte, dydis gali būti padidintas padidėjus materialinio išlaikymo poreikiui ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytais atvejais. Sutarties 4.6 punkte nustatyta, jei ateityje dukters poreikius lems jos gabumai, polinkiai muzikai, dailei, sportui ar kitiems dalykams, didesnė dukters išlaikymo suma turi būti numatyta abiejų tėvų bendru sutarimu proporcingai, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Sutarties 4.7 punkte yra nustatyta, kad dukters ligos ar kitokio susirgimo atveju, dėl kurio dukters gydymui ar kitokiam dukters sveikatos grąžinimui per mėnesį yra reikalingos ir patiriamos didesnės nei 0,5 MGL dydžio išlaidos, kurios nekompensuojamos įstatymų nustatyta tvarka, J. K. papildomai atlygina pusę aukščiau nurodytam tikslui turėtų išlaidų, viršijančių 0,5 MGL sumą, pagal abiejų šalių susitarimą ir pateikus išlaidas įrodančius dokumentus.
Ieškovė patvirtino, kad atsakovas išlaikymo įsiskolinimo neturi, tačiau iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai po 101,37 Eur (350,00 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, visiškai neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėjo, kad nepilnametei I. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), jau yra 14 metų. 2008 metais, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-14311-221/2008, tuomet jai buvo tik 4 metukai ir jos poreikiai per mėnesį buvo žymiai mažesni. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės I. K. poreikiai per mėnesį sudaro apie 490 Eur: maistui apie 200,00 Eur, drabužiams, avalynei apie 80,00 Eur, papildomam ugdymui - apie 30,00 Eur, vaistams, vitaminams, higienos reikmenims - apie 50,00 Eur, laisvalaikiui - apie 40,00 Eur, mokyklinėms priemonėms - apie 20,00 Eur, maistpinigiams - apie 30,00 Eur, internetui - apie 5,00 Eur, būsto išlaikymui - apie 34,00 Eur (elektros energijos tiekimas - apie 10,00 Eur, atliekų surinkimas - apie 7,00 Eur, šalto vandens tiekimas ir kanalizacija - apie 7,00 Eur, kuro įsigijimas apie 10,00 Eur). Pažymėjo, kad nepilnametė I. K. turi problemų su sveikata. Jai reikalingas odontologinis gydymas breketais, kurių kaina apie 2000,00 Eur. Reikalingas stuburo iškrypimo gydymas bei būtinos ligos gydymui pastovios gydomosios mankštos. Dėl ligų tenka dažnai lankytis pas gydytojus, gydymasis susijęs su papildomomis išlaidomis.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad nepilnametė I. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Ji aktyviai dalyvauja po pamokinėje veikloje: atstovauja mokyklą rajoniniuose lietuvių kalbos konkursuose, lanko šokių ir jaunųjų gidų būrelius, aktyviai dalyvauja mokyklos organizuojamuose renginiuose. Nepilnametės aktyvi veikla mokykloje reikalauja ir papildomų išlaidų (reikia pirkti šokiams aprangą, avalynę, papildomos kelionių išlaidos ir pan.). Apie nurodytas aplinkybes atsakovui yra žinoma. Ieškovė prašė atsakovo geranoriškai padidinti išlaikymo dydį iki 150,00 Eur per mėnesį, taip kaip numatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau atsakovas atsisakė mokėti didesnį išlaikymą dukrai. Pažymėjo, kad ieškovei praktiškai vienai tenka išlaikyti nepilnametę dukrą, tai yra materialiai ir finansiškai labai sudėtinga, ieškovė nuolat ieškosi geriau apmokamo darbo, skolinasi iš kitų asmenų lėšų pragyvenimui tam, kad nors minimaliai patenkintų išaugusius vaiko poreikius. Pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas dirba Norvegijoje. Apie jo gaunamo darbo užmokesčio dydį ji nieko nežino, nes atsakovas apie tai nieko nesako. Mano, kad jo darbo užmokestis viršija Lietuvoje nustatytą MMA, todėl atsakovas gali skirti lėšų nepilnametės dukters išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Atsižvelgiant į vaiko poreikių didėjimą, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio nuostatas, ieškovė kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nepilnametei dukrai I. K. iki 150,00 Eur. Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovė prašo teismo priteisti mažesnį išlaikymą nei rekomenduoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas ir formuodamas teisminę praktiką. Mano, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo išmokos dydis nepilnametei dukrai yra pagrįstas, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo vaikų poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu. Nepilnametė duktė gyvena su ieškove, tai reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti jai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Kadangi atsakovas atsisako teikti nepilnametei dukrai didesnį išlaikymą, ieškovė kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prieštaravimų neturi ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pateikė teismui ieškinio pripažinimą.
Byloje yra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius) išvada, kurioje nurodoma, kad I. K. ir J. K. turi nepilnametę dukrą I. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Moteris kartu su savo dukra gyvena motinai L. B. priklausančiuose namuose. Nepilnametei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl sunkios materialinės padėties, I. K. jau keleta metų vyksta sezoniniam darbui į Vokietiją. Kol ji nuo vasario-kovo mėnesio iki spalio-lapkričio mėnesio dirba užsienyje, dukrą prižiūrėti padeda kartu gyvenanti jos motina. Su ieškove susisiekus telefonu, moteris teigė, kad dukra I. K. turi daug sveikatos problemų, o joms spręsti reikalingi pinigai. Mergaitei reikia tiesinti dantis, tam reikalingas ortodontinis gydymas breketais. Taip pat I. K. yra stipriai iškrypęs stuburas, todėl mergaitei reikalingi masažai, sanatorija, o dėl pilnapadystės mergaitei reikalinga speciali ortopedinė avalynė. Ieškovė teigia, kad savo buvusio sutuoktinio prašė padidinti išlaikymą, tačiau jis nesutiko. I. K. mokosi (duomenys neskelbtini). Atvirose jaunimo erdvėse lanko gidų būrelį. Namuose mergaitė turi atskirą savo kambarį, kuriame yra visi reikalingi daiktai: sofa, spinta, rašomasis stalas, televizorius ir kompiuteris. Mergaitė teigia, kad su tėčiu susirašo internetu, planuoja vykti pas jį į Norvegiją atostogauti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovo J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegijoje. I. K. ieškinyje nurodo, kad atsakovas gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Tiek Sodros, tiek Lietuvos darbo biržos duomenimis, atsakovas nėra registruotas. Kadangi atsakovas gyvena užsienyje, apie jį duomenų skyrius pateikti negali. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, ieškiniui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neprieštarauja, išlaikymo dydis spręstinas vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, jog ieškovė I. K. su atsakovu J. K. turi nepilnametę dukrą I. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. K. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį pripažino, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).
Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš J. K. priteistas išlaikymas dukters I. K. materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 350,00 Lt (101,37 Eur) per mėnesį, nurodytą sumą pervedant arba lėšas įnešant į motinos I. K. banko sąskaitą (b. l. 6-7). Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2018 m. balandžio 4 d. gautas ieškovės I. K. ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pareikštas atsakovui J. K. (b. l. 2-3). Ieškovė atsižvelgdama į vaiko poreikius prašo pakeisti išlaikymo dydį ir priteisti iš J. K. dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki dukros pilnametystės. Kaip matyti išlaikymas I. K. buvo priteistas, kai ji buvo 4 metų amžiaus. Šiuo metu I. K. yra 14 metų, kas akivaizdžiai leidžia suprasti, jog vaiko poreikiai yra pasikeitę. Atsižvelgiant į vaiko amžių, pasikeitusius poreikius, sveikatos būklė bei į žymiai pasikeitusią ekonominę situaciją šalyje, akivaizdu, kad ankstesniu teismo sprendimu vaikui priteistas išlaikymas negali patenkinti jo poreikių. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, o ieškovė pagrįstai kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė I. K. privalo užtikrinti vaiko gyvenamąjį būstą, ji yra įpareigota kasdien rūpintis vaiku. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog paskirstant išlaikymo dydį, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma dukrai I. K. iš jos tėvo atsakovo J. K. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, yra pagrįsta ir tenkintina.
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė I. K.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 100 procentų, atsakovas ieškinį pripažino visiškai, iš atsakovo priteistina 500,00 Eur išlaidų suma už advokato suteiktas paslaugas ieškovei I. K. (b. l. 15).
Iš atsakovo valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už išlaikymo dydžio pakeitimą (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 = 1800,00 Eur x 3% = 54,00 Eur), nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 3,46 Eur, todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 271 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. balandžio 4 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).
Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų už advokato pagalbą ieškovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 3,46 Eur (tris eurus keturiasdešimt šešis centus) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5660. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor“ bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.