- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-29760-1099/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23631-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Primestus“ 107,76 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 75,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Pažymi, kad atsakovė UAB „Primestus“ yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 107,76 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Primestus“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
4. Atsakovė nurodo, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pagal registrų centro duomenų išrašą minėta patalpa yra negyvenamoji – slėptuvė. Teigia, kad patalpose nėra tiekiamas nei centrinis šildymas, dujos, komunalinis vandentiekis ar nuotekų šalinimas. Anot atsakovės, ji nesinaudoja jokiu bendru turtu, už kurio administravimą ir eksploatavimą apmokėti reikalauja ieškovė. Taigi, atsakovės vertinimu, pateiktos nepagrįstos sąskaitos dėl nenaudojamų ir negyvenamų patalpų, kuriose nėra jokių komunalinių paslaugų.
5. Aiškina, kad ieškinyje nurodytas deklaratyvus ieškinio teisinis pagrindas, iš ieškinio faktinių aplinkybių nėra aiškus mokėjimų, kurių ieškovė reikalauja iš atsakovės, atsiradimo pagrindas, apskaičiavimo tvarka, atlikti darbai/paslaugos ir pan.
6. Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 26 d. 15.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus.
7. Ieškovė teismui pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. A-4591 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, iš kurio nustatyta, kad ieškovė (buvęs pavadinimas UAB „Kauno centro būstas“) paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratore, taip pat nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas – 0,0550 Eur už 1 kv. m (su PVM).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija dviejų tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas; šiuo metu veikdama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A-4591 pagrindu. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 19 d. buvo baigta UAB „Kauno centro būstas“ ir UAB „Šilainių būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Kauno centro būstas“ buvo prijungta prie UAB „Šilainių būstas“; UAB „Kauno centro būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Šilainių būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Kaunas“ pavadinimu.
10. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – slėptuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis nuo 2018 m. gruodžio 10 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9503 priklauso atsakovei UAB „Primestus“. Anot ieškovės, atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 107,76 Eur.
11. Byloje ginčo, kad atsakovė UAB „Primestus“ yra negyvenamųjų patalpų – slėptuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, nėra. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
13. Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis detalizuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šie bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
14. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).
15. Taigi, butų ir kitų patalpų savininkai kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir eksploatavimu. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodo, kad ji apie skolas nebuvo informuota. Teismas pažymi, jog atsakovė, būdama nekilnojamojo daikto savininkė, privalėjo domėtis turto (be kita ko, ir bendro naudojimo) išlaikymu. Teismo vertinimu, bet kuris asmuo, turintis nekilnojamąjį daiktą, žino (turi žinoti), jog už jo išlaikymą reikia mokėti mokesčius. Atsakovė, kaip nekilnojamo daikto savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, jos veiksmai (neveikimas) neatitiko bonus pater familias elgesio standartų. Taigi, vien ta aplinkybė, kad, atsakovės teigimu, ji apie skolas nežinojo, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti bendrąjį turtą.
16. Taip pat atsakovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančioje patalpoje nėra tiekiamas centrinis šildymas, dujos, komunalinis vandentiekis ar nuotekų šalinimas. Teismas kritiškai vertina tokius atsakovės teiginius, nes iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad minėtoms negyvenamosioms patalpoms – slėptuvei, tiekiamas vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, gamtinės dujos. Be to, teismas pažymi, kad atsakovei, kaip daugiabučio namo bendraturtei, nuosavybės teise priklauso ne tik konkreti patalpa (t. y. konkrečios negyvenamosios patalpos), esanti individualiu jos nuosavybės teisės objektu, bet kartu ir, proporcingai turimam plotui, namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė, kartu su kitais bendraturčiais, privalo išlaikyti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančios negyvenamosios patalpos būtų izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, todėl laikytina, jog jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri. Atitinkamai ieškovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, kurie, kaip minėta, priklauso visiems namo patalpų savininkams proporcingai jų turimam plotui, pripažintina, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovė, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovė jai jokių paslaugų neteikia ir jomis atsakovė nesinaudoja. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bendraturčio pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektus nepriklauso nuo to, dėl kurių objektų daromos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).
17. Kaip minėta, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovė proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos, yra konstatavęs, jog šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šiuo atveju nustatyta (ir ginčo dėl to byloje nekilo), kad atsakovei nuo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teisėmis priklauso 48,99 kv. m ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad atsakovei, kaip šių patalpų savininkei, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas proporcingai faktiškai turimam plotui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
18. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nedetalizuoja skolos, nėra aišku kas ją sudaro. Iš byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos nustatyta, jog atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuojamos išlaidos, susijusios su bendro turto išlaikymu; atsakovės skola už per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 107,76 Eur. Iš minimos ataskaitos nustatyta, kad šią sumą sudaro 13,45 Eur administravimo išlaidos, 9,80 Eur kaupiamosios išlaidos (2019 m. balandžio mėn. šioje dalyje minusuota 29,17 Eur suma), 17,40 Eur priežiūros/eksploatacijos išlaidos, 20,85 Eur išlaidos už šilumos ūkio priežiūrą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio; 2019 m. balandžio mėnesį papildomai buvo paskaičiuotos 73,48 Eur remonto išlaidos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad ieškovė skolos nedetalizavo, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą su paskaičiavimais, taip pat įsakymą dėl nustatyto administravimo tarifo; tuo tarpu atsakovė atsiliepime į ieškinį nepaneigė ieškovės pateikto skolos dydžio paskaičiavimo, apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais/abejonėmis. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė ieškovės prašomo priteisti skolos dydžio (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
20. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 107,76 Eur įsiskolinimas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (CK 4.72 straipsnis, 4.82-4.85 straipsniai).
21. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 107,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,87 Eur už Nekilnojamojo registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60 Eur už advokato paslaugas, viso 75,87 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
23. Byloje iš viso patirta 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, j. a. k. 304228958, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“, j. a. k. 305174520, 107,76 Eur (vieną šimtą septynis eurus 76 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (107,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75,87 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, j. a. k. 304228958, valstybei 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.