- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2-2714-392/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01285-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- BUAB „Daresta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovo atstovei A. Ž., atsakovui N. M., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Daresta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ieškinį atsakovui N. M. dėl negrąžintos paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Daresta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, kreipėsi į teismą su ieškiniu N. M. dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 96 932,92 Eur negrąžintos paskolos ir 25 855,32 Eur palūkanų bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio teisme pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b.l. 1-17).
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007-05-07 sudarė paskolos sutartį Nr. 2, kuria ieškovas suteikė atsakovui 500 000 litų (144 810 eurų) dydžio paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip iki 2009-05-17. Ieškovas, siekdamas įrodyti paskolos suteikimo faktą atsakovui, patikrino įmonės banko sąskaitas. Patikrinus įmonės banko sąskaitas, nustatyta, kad įmonė laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2008 m. liepos mėn. bankiniais pavedimais iš banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, išmokėjo atsakovui 500 000 litų arba 144 810 eurų. Vadinasi įmonę ir atsakovą siejo paskoliniai teisiniai santykiai, nes įmonė atsakovui bankiniais pavedimais iš viso sumokėjo paskolos sutartyje numatytą paskolos sumą, t. y. 144 810 Eur. Ieškovas, patikrinęs įmonės banko sąskaitas, taip pat nustatė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2007-12-04 iki 2009-03-17 iš viso bankiniais pavedimais į įmonės banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB, įmonei grąžino 47 877,09 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydamas ,,Paskolos grąžinimas”. Atsakovo veiksmai, t. y. piniginių lėšų pervedimas, patvirtina faktą, kad įmonė iš tikrųjų paskolino atsakovui 144 810 Eur dydžio sumą pagal paskolos sutartį.
Be to, patikrinęs įmonės banko sąskaitas, ieškovas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-30 iš įmonės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, buvo išgryninta dar 245 273,40 eurų. Išgryninti juridinio asmens banko sąskaitose esančias pinigines lėšas turi teisę tik juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, veikiantis vadovo pasirašyto įgaliojimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovas buvo įmonės vadovas, konstatuotina, kad būtent pastarasis išgrynino 245 273,40 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu, ieškovas, patikrinęs įmonės banko sąskaitas, taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-30 atsakovas įmonei grąžino 34 175,16 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas kitą paskirtį nei paskolos grąžinimas. Taigi, aplinkybė, kad iš atsakovo banko sąskaitos išgrynintos 245 273,40 Eur dydžio sumos įmonei buvo grąžinta tik 34 175,16 Eur reiškia, kad atsakovas nuolatos iš įmonės banko sąskaitos išimdavo įmonės pinigines lėšas ir tik dalį jų grąžindavo. Taigi, atsakovas įmonei yra skolingas daugiau nei ieškiniu prašomą priteisti 96 932,92 Eur dydžio sumą, todėl, ieškovo nuomone, ieškiniu prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir neabejotinai turi būti priteista. Ieškovas pažymi, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs piniginės prievolės grąžinti įmonei 96 932,92 Eur dydžio sumos, todėl tokiais veiksmais atsakovas šiurkščiai ir piktybiškai pažeidė prievolių vykdymo principus.
Įmonės ir atsakovo 2007-05-17 sudarytoje paskolos sutarties 3 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja mokėti 3 proc. dydžio metinių palūkanų nuo suteiktos paskolos. Remdamasis minėta paskolos sutarties nuostata, iš atsakovo turi būti priteistos ir 25 855,32 Eur dydžio palūkanos. Taip pat iš atsakovo turi būti priteistos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu nurodė, kad atsakovas nebuvo sudaręs su įmone jokios paskolos sutarties ir ieškovas nurodytos sumos atsakovui nesuteikė. Ieškovo nurodomų pavedimų į savo sąskaitą nepamena. Atsakovas įnešinėjo savo pinigines lėšas į įmonės sąskaitą, nes įmonėje trūko apyvartinių lėšų, tačiau šie įnešimai visiškai nepagrįstai siejami su tariamos paskolos buvimu. Mokėjimai nuo 2007-12-04 iki 2008-12-19 buvo vykdomi, tačiau mokėjimo paskirtyje buvo netinkamai nurodytas pinigų įnešimo tikslas, kuris reiškė ne paskolos grąžinimą, bet grynųjų pinigų įnešimą į įmonės sąskaitą veiklos vystymui. Visi mokėjimai buvo atliekami panašiu laikotarpiu, nurodant skirtingas mokėjimo paskirtis, kurios iš esmės reiškė vieną ir tą patį – grynųjų pinigų įnešimą. Atsakovas pažymėjo, jog nėra padaręs jokios žalos ieškovui, o visi atsakovo atlikti veiksmai buvo atlikti išimtinai ieškovo interesų ir poreikių tenkinimui. Nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas pasisavino ieškovo pinigines lėšas. Piniginės lėšos, kurios buvo išduotos atsakovui iš įmonės, buvo taip pat panaudotos ieškovo interesų ir poreikių tenkinimui. 2016-04-14 teismo posėdžio metu paskolos sutartį pasirašęs pripažino, tačiau nepripažino paskolos sutartyje nurodytų lėšų gavimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-21 nutartimi UAB „Daresta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Ius Positivum“. Bankroto administratorius, atstovaudamas BUAB „Daresta“ interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB ,,Daresta“ buvusiam vadovui N. M. dėl negrąžintos paskolos priteisimo.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) paskolos sutartį apibrėžia kaip sandorį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-05-07 sudarė paskolos sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 500 000 litų arba 144 810 eurų dydžio paskolą, o atsakovas įsipareigojo suteiktą paskolą grąžinti iki 2009-05-17 (t. 1, b. l. 13). Paminėtina, jog tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010). Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė UAB „Daresta“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2003-06-06 iki 2016-04-20. Įmonės banko sąskaitos išrašo duomenimis, įmonė atsakovui bankiniais pavedimais iš viso sumokėjo paskolos sutartyje numatytą paskolos sumą, t. y. 144 810 Eur (t. 2, b. l. 35-107, pabraukta oranžine spalva). Paskolos teisinių santykių buvimą tarp šalių patvirtina ir kita aplinkybė – atsakovo ieškovui atlikti bankiniai mokėjimai, kuriais buvo grąžinama suteikta paskola (t. 2, b. l. 35-107, pabraukta žalia spalva). UAB ,,Daresta” banko sąskaitos išrašo duomenimis, iš viso buvo grąžinta 47 877,09 Eur. Teismas sprendžia, kad asmuo, mokėjimo pavedimu pervedęs pinigines lėšas kaip paskolos grąžinimą, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą, nebent įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Be to, atsakovas turėjo įrodyti, jog pinigines lėšas 144 810 Eur sumai gavo ne kaip paskolą, o kaip kitu pagrindu (CK 6.875 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad banko sąskaitos išrašas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neįrodė, kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis, t. y. atsakovas neįrodė, jog mokėjimai buvo skirti ieškovo poreikiams tenkinti (CPK 178 str.). Taigi, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, t. y. 2007-05-07 paskolos sutartimi, UAB ,,Daresta” banko sąskaitos išrašo duomenimis, atsakovui buvo suteikta 144 810,00 Eur paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009-05-17, tačiau grąžino tik 44 877,09 Eur ir įmonei liko skolingas 96 932,92 Eur. Teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovo tikslintu ieškiniu prašoma priteisti suma, t. y. 96 932,92 Eur, yra pagrįsta ir priteistina. Be to, nors teismui ir nėra pateiktas paskolos sutarties originalas, 2016-04-14 teismo posėdžio metu atsakovas paskolos sutartį pasirašęs pripažino.
CK 6.38 str. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys paskolos sutartimi susitarė, jog atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. vėluojant grąžinti suteiktą paskolą, pastarasis moka 3 proc. dydžio metines palūkanas nuo suteiktos paskolos. Teismas, remdamasis šalių sudaryta paskolos sutartimi, sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 855,32 Eur dydžio palūkanas yra pagrįstas tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šiuo atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. 6.210 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovo N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Daresta“ (j. a. k. 124934082) 96 932,92 Eur skolą, 25 855,32 Eur palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (122 788,24 Eur) nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2016-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 386 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.