Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-107-935/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38833-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4 2.1.16.2.12;

2025 m. gegužės 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. T. (A. T.) gynėjos advokatės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. T. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) 2024 m. spalio 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 29 d., buvo laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė į 14250 Eur, kurie buvo paimti 2024 m. spalio 28 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Prokurorės nutarimu buvo nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi A. T. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į antroje šio procesinio sprendimo pastraipoje nurodytą turtą šešiems mėnesiams, paliekant prokurorės 2024 m. spalio 29 d. nutarimu nustatytas teisių apribojimo sąlygas.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde kaltinamojo A. T. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir 14250 Eur, į kuriuos buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, grąžinti E. T..

5. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas buvo pratęstas į turtą, kuris nuosavybės teise nepriklauso nei kaltinamajam, nei jo sutuoktinei. Žemesnysis teismas nevertino kaltinamojo motinos E. T. prašymuose grąžinti kratos metu paimtus grynuosius pinigus nurodytų duomenų, taip pat pateiktuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų, kurie patvirtina, kokiu būdu E. T. įgijo kratos metu paimtas pinigines lėšas. Žemesnysis teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių kaltinamojo A. T. ir E. T. paaiškinimus dėl piniginių lėšų priklausomybės E. T. laiko prieštaringais.

6. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į tai, jog krata, kurios metu buvo rasti grynieji pinigai, buvo atlikta nedalyvaujant E. T.. Aiškinama, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. T. gyveno ir laikė savo asmeninius daiktus, taip pat ir pinigines lėšas. Seifas, kuriame kratos metu buvo rasti grynieji pinigai, buvo įrengtas E. T. iniciatyva ir lėšomis. Kaltinamasis A. T. niekada neturėjo rakto nuo šio seifo. Vieną raktą nuo seifo turi E. T., kitą raktą turi A. T. sutuoktinė V. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini).

7. Kaltinamojo gynėja nurodo, kad E. T. kratos metu paimtas pinigines lėšas sukaupė iš darbinių pajamų bei gaunamos senatvės pensijos. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad E. T. iki 2024 metų dirbo dviejose darbovietėse, ji gavo ir kitų teisėtų pajamų. Banko sąskaitos išrašuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš E. T. banko sąskaitos nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 7 d. buvo išgryninta daugiau nei 11000 Eur, kuriuos ji su kitomis santaupomis laikė seife.

8. Skunde tvirtinama, kad E. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos nėra susijusios su baudžiamąja byla, šios piniginės lėšos nebuvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat skunde pažymima, kad E. T. asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi keletą nekilnojamojo turto objektų, ji nėra susituokusi ir neturi jokių išlaikytinių. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie galėtų pareikšti turtines teises dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ar dėl jame esančių daiktų.

9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. T. nedalyvavo atliekant kratą E. T. priklausančiame bute. Kratos atlikimo metu bute buvo tik kaltinamojo sutuoktinė V. T., kuri, pareigūnams pareikalavus, ir atidarė seifą. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė žinojo, kad seife laikomi pinigai priklauso kaltinamojo motinai E. T.. Aplinkybė, kad kaltinamasis motinos leidimu kartais svečiuodavosi jai priklausančiame bute, leisdavo ten laiką, nepatvirtina piniginių lėšų priklausomybės kaltinamajam fakto.

10. Gynėjos įsitikinimu, žemesnysis teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis niekada neturėjo tokių piniginių lėšų ir negalėjo disponuoti tokio dydžio lėšomis. A. T. nei 2023 metais, nei 2024 metais nebuvo išmokėti jokie dividendai.

11. Skunde teigiama, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į tai, jog E. T. turi finansinių įsipareigojimų, sveikatos problemų, yra senatvės pensininkė, ji neteko antro darbo, todėl santaupas ji galėtų panaudoti pragyvenimui. Procesinės prievartos priemonės taikymas E. T. kelia stresą, neigiamas emocijas, lemia jos dalykinės reputacijos ir socialinių ryšių pablogėjimą, kitus nepatogumus. Ilgai trunkantis nuosavybės teisės apribojimas sukelia neproporcingai didelę naštą turto savininkui, taip pat šio turto vertė mažėja. Tokiu būdu yra pažeidžiamas asmens nuosavybės neliečiamumo principas.

12. Skunde nurodoma, kad šiuo metu nėra pagrindo riboti E. T. teisės į nuosavybę, nes ji baudžiamajame procese nėra nei kaltinamoji, nei civilinė atsakovė. Be to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta pagrindų, kuriems esant laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas tretiesiems asmenims. Klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo, pasikeitus aplinkybėms, galėtų būti svarstomas iš naujo.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės skundas atmestinas.

13. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotais duomenimis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas, kurios buvo rastos ir paimtos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pratęstas pagrįstai ir teisėtai.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti skiriama ir taikoma įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo/kaltinamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo atveju yra taikomas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, t. y. nukentėjusiosios ir dviejų draudimo bendrovių civilinius ieškinius. Taigi aukštesnysis teismas vertins, ar procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 151 straipsnyje, yra pagrįstai taikoma paminėtu pagrindu.

15. Nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kito kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, iš dalies paties A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokoluose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog A. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl šio kaltinamojo galimų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai bei dviem draudimo bendrovėm buvo padaryta žala, kurią jis, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju, tenkinus civilinius ieškinius iš dalies ar visiškai, privalės atlyginti. Taigi, be jokios abejonės, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, vykdant ir BPK 116 straipsnyje numatytus reikalavimus, kaltinamajam A. T. būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

16. Skunde iš esmės yra tvirtinama, kad piniginės lėšos, į kurias yra laikinai apribota A. T. nuosavybės teisė, kaltinamajam nepriklauso, šios lėšos iš tikrųjų priklauso E. T., kuri vykstančiame baudžiamajame procese nėra nei kaltinamoji, nei už kaltinamojo veikas materialiai atsakingas asmuo, todėl civiliniai ieškiniai negali būti užtikrinami jos turtu. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas ir kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. E. T. vykstančiame procese nėra nei kaltinamoji, nei už kaltinamųjų veikas materialiai atsakingas subjektas, todėl yra akivaizdu, kad jai civilinis ieškinys šiame procese negali būti pareikštas. Taigi be jokios abejonės, nustačius, kad piniginės lėšos, į kurias yra laikinai apribota nuosavybės teisė, iš tikrųjų priklauso E. T., procesinės prievartos priemonės taikymas turėtų būti nutrauktas.

17. Aukštesnysis teismas sutinka su kaltinamojo gynėja, kad duomenys apie E. T. išmokėtą darbo užmokestį, jos gaunamą senatvės pensiją, taip pat duomenys užfiksuoti banko sąskaitos išraše, leidžia daryti prielaidą, jog kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastos pinginės lėšos gali priklausyti E. T.. Tuo pačiu teigtina, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog gali būti ir priešingai, t. y. šios piniginės lėšos realiai priklauso A. T..

18. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria žemesniajam teismui, kad įvertinti, kam iš tikrųjų priklauso piniginės lėšos, į kurias yra laikinai apribota nuosavybės teisė, bus galima tik ištyrus bei įvertinus baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, t. y. išnagrinėjus bylą. Nevisiškai suprantami kaltinamojo gynėjos priekaištai žemesniajam teismui dėl to, kad jis nevertino E. T. paaiškinimų, kadangi ji teisiamajame posėdyje nebuvo apklausta, taip pat teisiamajame posėdyje dar nebuvo apklausta ir kaltinamojo sutuoktinė. Tuo pačiu nepagrįstas ir kaltinamojo gynėjos teiginys, kad žemesnysis teismas A. T. bei E. T. paaiškinimus dėl piniginių lėšų priklausomybės vertino kaip prieštaringus, nes iš tikrųjų skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog duomenys dėl piniginių lėšų nuosavybės yra prieštaringi.

19. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. T. nuosavybės teise priklauso ne vienas nekilnojamojo turto objektas, taip pat ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pažymėtina, kad E. T. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. T. baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui posėdžio, kuris vyko 2025 m. gegužės 8 d., metu nurodė, kad jis iki suėmimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Be to paminėtą butą kaip savo gyvenamąją vietą A. T. nurodė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, teigė, kad jo motina gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad iš tikrųjų krata, kurios metu buvo rasti pinigai, į kuriuos yra laikinai apribota nuosavybės teisė, buvo atlikta kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir joje rasti pinigai gali priklausyti kaltinamajam.

20. Iš kratos, kuri buvo atlikta bute, esančiame (duomenys neskelbtini), protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. T., t. y. kaltinamojo sutuoktinė, buvo šiame bute kratos metu, tačiau ji nepareiškė jokių pastabų, neišsakė jokios pozicijos dėl kratos metu rastų ir paimtų grynųjų pinigų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad faktas, jog E. T. nuosavybės teise priklauso butas, kuriame buvo rastos piniginės lėšos, neleidžia daryti išvados, kad šios piniginės lėšos priklauso buto savininkei, o ne asmenims realiai gyvenantiems tame bute. Taip pat net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, kad seifas, kuriame buvo laikomos kratos metu rastos piniginės lėšos, buvo įrengtas E. T. iniciatyva, toks faktas niekaip nepatvirtintų, jog šios piniginės lėšos priklauso būtent E. T.. Tuo labiau, kad yra visiškai akivaizdu, jog seifu turėjo galimybę naudotis ir kaltinamojo sutuoktinė, kuri turėjo raktus nuo šio seifo, o kartu su ja seifu galėjo naudotis ir kaltinamasis.

21. Skunde teigiama, kad kaltinamasis negalėjo disponuoti tokio dydžio piniginėmis lėšomis, kurios buvo rastos kratos metu. Vis tik iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad kaltinamasis A. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog jis nukentėjusiajai nupirko prabangų automobilį „Mercedes-Benz“, už automobilį sumokėjo grynaisiais pinigais 11500 Eur. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis iš tikrųjų neturėjo galimybės disponuoti didesnėmis piniginėmis lėšomis, taip pat ir tokio dydžio, į kurias yra taikomas laikas nuosavybės teisės apribojimas. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad A. T. 2023 metais ir 2024 metais nebuvo išmokėti dividendai.

22. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimo taikymas yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas. Procesinės prievartos priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams. Pažymėtina, kad pinigų suma, į kurią buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, yra mažesnė nei bendras prašomų atlyginti galimai nusikalstamais veiksmais padarytų žalų dydis, netaikant visiško nuosavybės teisės apribojimo, nebus įmanoma užtikrinti civilinių ieškinių. Be to, nėra pagrindo tvirtinti, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma nepagrįstai ilgą laikotarpį. Taigi procesine prievartos priemone asmenų teisės nėra varžomos labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti.

23. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tenkinti kaltinamojo gynėjos skundo nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis yra paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. T. gynėjos advokatės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.