- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-880-864/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07790-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- MB Atisa
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir 2019 m. lapkričio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės MB Atisa ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB Atisa (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės J. M. (toliau ir atsakovė) 3500 Eur žalos (įmonės bankroto administravimo išlaidų) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4231-262/2018, buvo iškelta bankroto byla UAB „Termotransporto logistika“. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta ieškovė. 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 3500 Eur administravimo išlaidų suma bei įmonė pripažinta pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto.
3. Ieškovė paaiškino, jog atsakovė, būdama įmonės vadove, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, tačiau to nepadarė. Bankroto byla buvo iškelta pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį. Ieškovė, teikdama bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, tačiau jos liko neapmokėtos, nes administruota įmonė neturėjo turto. Ieškovės teigimu, bendra administravimo išlaidų suma yra 3500 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka sumokėti 500 Eur administravimo išlaidų. Su likusia reikalavimo dalimi nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su įmonės bankroto procedūra.
5. Atsakovė paaiškino, kad atsakovės veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ir prašė ieškinį dalyje dėl 3000 Eur administravimo išlaidų atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių finansinių atskaitomybių, kaip tai nustatyta įstatymuose, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, todėl atsakovei kilo prievolė apmokėti bankroto metu patirtas administravimo išlaidas. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka su 500 Eur bankroto administravimo išlaidų suma. Atsakovo atstovo nuomone, pateiktos išlaidos nėra objektyvios, bankroto administratorius nepagrindė faktinių administravimo išlaidų. Pažymėjo, jog įmonė buvo priskirta mažai, todėl nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas yra mažesnis nei prašo ieškovė. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. priimtu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 2 200 Eur administravimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė, būdama įmonės direktore, galėjo ir turėjo žinoti, jog įmonė yra nemoki ir savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Padarė išvadą, jog atsakovė, esant įmonės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdama įmonės vadovui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą. Konstatavo, kad, ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės turėtas administravimo išlaidas (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. IX-2016 2015 m. spalio 15 d. redakcija)).
10. Remdamasis teismų praktika teismas pažymėjo, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Teismas nurodė, jog byloje pateikta ieškovės administravimo išlaidų išklotinė, vykdant UAB „Termotransporto logistika“ bankroto bylą, kurioje nurodytos patirtos faktinės išlaidos (iš viso 1000 Eur) bei bankroto administratoriaus atlyginimas (2500 Eur). Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: UAB „Vaikų sala“ 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 13155614 89,93 Eur sumai, už kanceliarines prekes; VĮ „Registro centro“ PVM sąskaitos faktūros 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. 6990854, 2019 m. sausio 10 d. Nr. 7445275, 2019 m. vasario 7 d. Nr. 7545835 bendrai 52,68 Eur sumai už įmonės statusų registravimą. Taip pat byloje pateikti mokėjimo kvitai už kuro išlaidas bendrai 240,46 Eur sumai, 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas už ryšio paslaugas 87,32 Eur sumai, 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas už dokumentų paruošimą archyvui 170 Eur sumai, 2019 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas pagal PVM sąskaita faktūra Nr. 13155614 89,93 Eur sumai, už kanceliarines prekes, 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas už elektros energiją ir šildymą, visai UAB „Termotransporto logistika“ bankroto procedūrai 109,61 Eur sumai, 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas už biuro, biuro įrangos nuomą visai UAB „Termotransporto logistika“ bankroto procedūrai 250 Eur sumai.
11. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė bankroto procese patirtas faktines administravimo išlaidas (jų dydį), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1000 Eur (240,46 Eur +87,3 Eur 170 Eur +89,93 Eur +52,68 Eur +109,61 Eur + 250 Eur) sumą buvo tenkintas.
12. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nebuvo nustatytas konkretus atlyginimas, todėl sprendžiant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytus dydžius. Mažai įmonei, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, yra taikomi 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Todėl minimalus administratoriaus atlyginimas yra 1200 Eur (400 Eur x 3).
13. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog ieškovė prašė priteisti didesnį nei Taisyklėse nustatytas minimalus bankroto administratoriaus atlyginimas, t. y. 2500 Eur, nors įmonė bankroto byloje turėjo tik vieną kreditorių, neturėjo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, veiklos nevykdė, taip pat įmonei teismuose nebuvo iškelta civilinių bylų, kuriuose bankroto administratorius turėjo atstovauti įmonei, jokių kitų objektyvių duomenų apie būtinybę padidinti administratoriaus atlyginimą ieškovė nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, nustatyti didesnį administratoriaus atlyginimo dydį nei numatytas Taisyklėse, nebuvo pagrindo.
14. Papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. priteisė atsakovei iš ieškovės 371,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies (62,86 proc. patenkintų reikalavimų). Pagal byloje pateiktą 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-06-19/03, atsakovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 371,40 Eur išlaidų (1000 Eur x 31,74 proc.), išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė J. M. (toliau ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą bei 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13123-566/2019, tenkinant apeliantės ieškinį iš dalies ir priteisiant iš atsakovės 500 Eur administravimo išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmesti ir atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti iš ieškovės naudai patirtas išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
14. Apeliantės teigimu, administruodama bendrovę ieškovė nepatyrė 1000 Eur išlaidų. Nurodo, kad buvo nustatyta, jog bendrovė neturėjo jokio turto, joje dirbo tik vienas asmuo, ji turėjo tik vieną kreditorių, o ieškovė neperėmė reikšmingos apimties dokumentacijos. Paaiškina, kad liko nenustatyta kodėl ieškovė patyrė: 240,46 Eur transporto išlaidų, t. y. įsigyti 222 litrai kuro, 87,32 Eur ryšio paslaugų išlaidų, 170 Eur dokumentų paruošimo archyvui ir pristatymo išlaidos, 89,93 Eur kanceliarinės išlaidos, 109,61 Eur elektros energijos ir šildymo išlaidos, 250 Eur biuro, biuro įrangos nuomos išlaidos.
15. Apeliantės teigimu, ieškovės bendrovės administravimo veiksmai neverti 1200 Eur atlyginimo. Nurodo, kad civilinėje byloje nebuvo nustatyti konkretūs veiksmai, kuriuos atliko ieškovė administruodama bendrovę. Prieš tai minėtais argumentais ieškovė neatliko veiksmų, kurie įprastai atliekami bankroto administratorių mažų įmonių supaprastinto bankroto procedūrose. Anot atsakovės, tai, kad nors bendrovės administravimo veiksmai ieškovės vis dėlto buvo atlikti, tačiau konstatuodama jų mažą apimti, atsakovė darė prielaidą, kad už jų atlikimą ieškovei pagrįstai galėtų būti sumokėtas tik 500 Eur atlyginimas, o ieškovė su šia suma sutiko.
16. Ieškovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. papildomas sprendimas.
19. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad [...] prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti [...] administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pažymėtina, kad tokia įstatymo redakcija negarantuoja, kad administratoriui visais atvejai bus sumokėtas teismo patvirtintas atlyginimas ir kompensuotos patirtos administravimo išlaidos. Ši norma tik numato teisę riziką prisiėmusiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą prašant priteisti administravimo išlaidas iš asmenų, dėl kurių neteisėtų veiksmų jos susidarė. Sprendžiant tokį bankroto administratoriaus reikalavimą, kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei susidariusių administravimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės turėtas administravimo išlaidas (Įmonių bankroto įstatymo10 straipsnio 11 dalis) ir apeliantė šioje dalyje sprendimo neginčija. Atsakovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot apeliantės, netinkamai nustatė bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo dydžius. Todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, dėl civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo nepasisako.
20. Administravimo išlaidomis yra laikomos tokios išlaidos, be kurių įmonės administravimo veiksmų atlikimas yra neįmanomas (pvz., su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos išlaidos ir pan. (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankrutuojančios įmonės administratorius būtinas įmonės administravimo išlaidas turi pagrįsti bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais (su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, išlaidomis įmonės auditui, turto įvertinimui, nuomai, apsaugai, pardavimui, atliekų sutvarkymui, teisinėms paslaugoms, ryšio paslaugoms, komunaliniams mokesčiams ir kt.), įrodinėjimo našta visais su bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui. Administravimo lėšų panaudojimas ir pagrindimas yra fakto klausimas ir administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratoriui.
21. Išanalizavusi bylos medžiagą kolegija nustatė, jog pirmos instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino bankroto administratoriaus į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jo faktiškai patirtas administravimo išlaidas (nutarties 10 punktas), ir pripažino 1000 Eur išlaidas pagrįstomis. Atsakovė nesutinka su šia teismo išvada, tačiau įrodymų patvirtinančių esant priešingai į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad į ieškovei priteistiną administravimo išlaidų sumą gali būti įtrauktos tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūrą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik apeliantės prielaidos, kurios, kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas nesutikti su teismo išvadomis. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantės teiginys, kad administruodama bendrovę ieškovė faktiškai nepatyrė 1000 Eur išlaidų yra atmestinas kaip nepagrįstas.
22. ĮBĮ 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, priėmęs nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, 2019 m. sausio 22 d. nutartimi bankroto procese buvo patvirtinta administravimo išlaidų suma, neišskiriant administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų. Remiantis bylos medžiaga bankroto administratoriaus atlyginimo dydį pirmos instancijos teismas apskaičiavo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytus dydžius. Taisyklėse nurodoma, jog mažai įmonei, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, yra taikomi 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Apeliantė aplinkybės, kad UAB „Termotransporto logistika“ buvo priskirta mažų įmonių grupei, neginčijo. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 400 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), todėl minimalus administratoriaus atlyginimas yra 1200 Eur (400 Eur x 3) ir yra paskaičiuotas teisingai, remiantis galiojančiais teisės aktais.
23. Pagrįstų argumentų, kodėl ieškovei turėtų būti apskaičiuotas mažesnis atlyginimas nei Taisyklėse numatytas minimalus, apeliantė nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, tai yra šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 464- 178/2017). Todėl konstatuotina, jog atsakovės teiginys, kad ieškovės bendrovės administravimo veiksmai neverti 1200 Eur atlyginimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinamas papildomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Galiojantis teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės ieškinys apeliantės atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies (62,86 proc. patenkintų reikalavimų). Pagal byloje pateiktą 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 19-06-19/03, atsakovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 371,40 Eur išlaidų (1000 Eur x 31,74 proc.), išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
25. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
26. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
atsakovės J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 26 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.