- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 2-13123-566/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07790-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- MB „Atisa“
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Andris Košel, Edmundas Luotė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės MB „Atisa“ patikslintą ieškinį atsakovei J. M. dėl administravimo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4231-262/2018, iškėlė bankroto bylą UAB „Termotransporto logistika“. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Atisa“. 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 3500,00 Eur administravimo išlaidų suma bei įmonė pripažinta pasibaigusia ir likviduota dėl bankroto. Ieškovė nurodo, jog atsakovė, būdama įmonės vadove, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, tačiau ji to nepadarė. Bankroto byla buvo iškelta pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį. Ieškovė, teikdama bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, tačiau jos liko neapmokėtos, nes administruota įmonė neturėjo turto. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo (nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo) įmonė negali administratoriui sumokėti atlyginimo ir padengti kitų administravimo išlaidų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3500,00 Eur žalos (įmonės bankroto administravimo išlaidų) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. (b.l. 1-6, 58-62).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, jog sutinka sumokėti 500,00 Eur administravimo išlaidų. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, administravimo išlaidų pagrįstumą privalo įrodyti bankroto administratorius. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nepateikė duomenų patvirtinančių, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su įmonės bankroto procedūra. Pažymėjo, kad jos veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų. Prašo ieškinį dalyje dėl 3000,00 Eur administravimo išlaidų atmesti.(b.l. 24-27, 81-82).
Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių finansinių atskaitomybių, kaip tai nustatyta įstatymuose, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, su bankroto administratoriumi nebendradarbiavo, todėl atsakovei kilo prievolė apmokėti bankroto metu patirtas administravimo išlaidas. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka su 500,00 Eur bankroto administravimo išlaidų suma. Atsakovo atstovo nuomone, pateiktos išlaidos nėra objektyvios, bankroto administratorius nepagrindė faktinių administravimo išlaidų. Pažymėjo, jog įmonė buvo priskirta mažai, todėl nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas yra mažesnis nei prašo ieškovė. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4231-262/2018, pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė UAB „Termotransporto logistika“ (toliau – Įmonė) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas MB „Atisa“ (b.l. 7-9). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 2015-06-23 UAB „Termotransporto logistika“ direktorės pareigas ėjo J. M. (b.l. 14-17). Nustatyta, jog 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino 3500,00 Eur administravimo išlaidų sumą bei įmonę pripažino pasibaigusia ir likviduota. (b.l. 11-13). Byloje pateikta bankroto administratoriaus MB“ Atisa“ administravimo išlaidų išklotinė, vykdant UAB „Termotransporto logistika“ bankroto bylą, kurioje nurodytos patirtos faktinės išlaidos (iš viso 1000,00 Eur) bei bankroto administratoriaus atlyginimas (2500,00 Eur).(b.l.33). Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros: UAB „Vaikų sala“ 2019-04-11 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 89,93 Eur sumai, už kanceliarines prekes, VĮ „Registro centro“ PVM sąskaitos faktūros 2018-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-10 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-07 Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 52,68 Eur sumai už įmonės statusų registravimą. Taip pat byloje pateikti mokėjimo kvitai už kuro išlaidas bendrai 240,46 Eur sumai, 2019-04-16 mokėjimo nurodymas už ryšio paslaugas 87,32 Eur sumai, 2019-04-16 mokėjimo nurodymas už dokumentų paruošimą archyvui 170,00 Eur sumai, 2019-04-17 mokėjimo nurodymas pagal PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 89,93 Eur sumai, už kanceliarines prekes, 2019-04-16 mokėjimo nurodymas už elektros energiją ir šildymą, visai UAB „Termotransporto logistika“ bankroto procedūrai 109,61 Eur sumai, 2019-04-16 mokėjimo nurodymas už biuro, biuro įrangos nuomą visai UAB „Termotransporto logistika“ bankroto procedūrai 250,00 Eur sumai.
Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnis). Įmonės vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, privalo dirbti rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai, bei daryti viską, kad įmonė nepažeistų įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų ir neprieštarautų visuomenės interesams. Tokie atvejai, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kai įmonės vadovas, matydamas realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai, taip pat ir imperatyvūs įstatyme nustatyti įpareigojimai.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Taigi viena iš imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, yra laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi įstatymas nustato, kad vadovui gali kilti pareiga atlyginti apmokėtas bankroto administravimo išlaidas (bankroto administratoriaus atlyginimą ir kitas bankroto administratoriaus apmokėtas išlaidas), tuo atveju, jeigu jis įmonei esant nemokiai nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įmonei bankroto byla iškelta kreditorės VSDFV Vilniaus skyriaus iniciatyva. Vilniaus apygardos teismas 2018 rugpjūčio 29 d. nutartimi konstatavo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, įmonė nepateikė paskutinės finansinės atskaitomybės dokumentų, su kreditore neatsiskaitė, turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. Akivaizdu, kad atsakovė, būdama Įmonės direktore, galėjo ir turėjo žinoti, jog Įmonė yra nemoki ir savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Darytina išvada, jog atsakovė, esant Įmonės nemokumui, neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdama įmonės vadovui įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonei tapus nemokiai, atsakovė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nepateikė, ieškovė įgijo teisę reikalauti priteisti iš atsakovės turėtas administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje e3K-3-148-219/2018). Taigi būtent bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatytu pagrindu, privalo pagrįsti, kokios lėšos iš tiesų yra patirtos supaprastinto bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodinėjant prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y. patirtas administravimo išlaidas, dėl vadovo neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata, nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo išlaidų sąmata reiškia tik lėšų sumos nustatymą, kuria gali disponuoti administratorius vykdydamas bankroto procedūras. Bankroto administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą, tačiau kitos administravimo išlaidos bankroto procedūroms atlikti bankroto administratoriui atlyginamos tik faktiškai patirtos (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-340/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas patvirtino 3500,00 Eur sumą bankroto administravimo išlaidoms padengti. Ieškovė pateikė minėtos sumos detalizavimą ir faktines administravimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Darytina išvada, jog ieškovė įrodė bankroto procese patirtas faktines administravimo išlaidas (jų dydį), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1000,00 Eur (240,46 Eur +87,3 Eur 170 Eur +89,93 Eur+52,68 Eur+109,61 Eur + 250,00 Eur) sumą, kurią sudaro patirtos kitos administravimo išlaidos tenkintinas. (CPK 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 647 Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10 punkte nustatyta, jog Įmonė pagal vertinamuosius duomenis, yra mažai kai: 1. neturi turto arba turto vertė neviršija trisdešimt tūkstančių eurų. 2. kreditorių reikalavimai neviršija trisdešimt tūkstančių eurų. 3. kreditorių skaičius neviršija keturiasdešimt kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija dvidešimt darbuotojų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Įmonė turto neturi, kreditorių reikalavimai neviršija trisdešimt tūkstančių eurų (kreditorinis reikalavimas 3010,96 Eur), kreditorių skaičius neviršija keturiasdešimt kreditorių (vienas kreditorius), atsižvelgiant į tai Įmonė priskirtina mažai. Taip pat byloje nustatyta, jog įmonei buvo taikyta supaprastinta bankroto procedūra.
Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį bankroto administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.
Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui nebuvo nustatytas konkretus atlyginimas, todėl sprendžiant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gegužės 1 d.) Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatytus dydžius. Minėtų Taisyklių 1 priede numatyta, kad mažai įmonei, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, yra taikomi 3 minimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai, išreikšti minimaliosiomis mėnesinėmis algomis. Nuo 2018-01-01 minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi nagrinėjamu atveju minimalus administratoriaus atlyginimas yra 1200,00 Eur (400,00 Eur x3). Ieškovė prašo priteisti didesnį nei Taisyklėse nustatytas minimalus bankroto administratoriaus atlyginimas, t.y. 2500,00 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Įmonė bankroto byloje turėjo tik vieną kreditorių, neturėjo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, veiklos nevykdė, taip pat įmonei teismuose nebuvo iškelta civilinių bylų, kuriuose bankroto administratorius turėjo atstovauti įmonei, jokių kitų objektyvių duomenų apie būtinybę padidinti administratoriaus atlyginimą ieškovė nepateikė. (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Darytina išvada, jog nustatyti didesnį administratoriaus atlyginimo dydį nei numatytas Taisyklėse, nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 1000,00 Eur kitų administravimo išlaidų ir 1200,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo iš viso 2200,00 Eur administravimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 200,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 79,00 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, (62,86 proc. patenkintų reikalavimų), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50,00 Eur (79,00 Eur*62,86 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,97 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės atsakovės priteistina 10,67 Eur (16,97 Eur *62,86 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės bankroto administratorės MB “Atisa“ j. a. k. 304097099, naudai 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) administravimo išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 200,00 Eur sumą nuo 2019-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,67 Eur (dešimt eurų 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.