Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-580-252/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-21Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-04-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-21
Bylos Nr.
2S-580-252/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02084-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
UAB „Stuko ūkis“
Ieškovas
R. G.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 580 - 252- 2013

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02084-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Stuko ūkis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3158-452-2013 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei UAB „Stuko ūkis“ dėl pirkimo – pardavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl pirkimo – pardavimo sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo, restitucijos taikymo bei 34 466,64 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančių piniginių lėšų bei nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0168/12/00983 ir Nr. 0168/12/00984 sustabdymą. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovės turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jai padarymas, siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisinius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Areštavo atsakovei UAB „Stuko ūkis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 34 466,64 Lt sumai, o atsakovei neturint areštuotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar jo turint mažiau nei 34 466,64 Lt sumai, areštavo jos pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose bendrai sumai 34 466,64 Lt (įskaitant ir areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę), uždrausdamas disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti ir išskyrus atsiskaitymą su kreditore. Taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus pagal 2011-12-02 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 3243 (vykdomoji byla Nr. 0168/12/00983), ir pagal 2012-05-16 Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. J. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 3244 (vykdomoji byla Nr. 0168/12/00984), iki šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, reikalavimo priteisti suma ieškovei yra didelė, todėl būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad jau taiko laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, teismas laikė, jog ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra perteklinė ir nebetikslinga ją taikyti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nutartį panaikinti, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neatitinka joms keliamų tikslų ir yra neproporcingas. Nurodo, kad teismas taikydamas areštą UAB „Stuko ūkis“ turtui rėmėsi vieninteliu motyvu – didele ieškinio suma, kai tuo tarpu iš pačios ieškovės teismui pateiktų sutarčių, pavienių bendrovės sudaromų sandorių su klientais matyti, jog sumos kelis kartus viršija šio ieškinio sumą, kas rodo UAB „Stuko ūkis“ realias galimybes bet kada atsiskaityti su ieškove pagal šį ieškinį. Teismas nevertino konkrečių atsakovės finansinių galimybių, neatsižvelgė į tai, kad ji yra juridinis asmuo. Taip pat tinkamai neįvertino ginčo pobūdžio, iš kurio matyti, jog atsakovė nemoka ieškovės reikalaujamų piniginių sumų ne dėl savo finansinės padėties, bet dėl to, kad su tokiais reikalavimais kategoriškai nesutinka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad šiuo atveju pateiktas ieškinys dėl sandorių, kurių bendra vertė net 152 925,85 Lt, pripažinimo negaliojančiais, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai ir teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Būtent šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. CPK 185 str. įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, priešingai apeliantės UAB „Stuko ūkis“ atskirojo skundo argumentams, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Būtent dėl šių motyvų atmetamas kaip nepagrįstas vienas pagrindinių apeliantės atskirojo skundo argumentų, jog teismas tinkamai neįvertino ginčo pobūdžio. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės UAB „Stuko ūkis“ paaiškinimas, jog ji nemoka ieškovės reikalaujamų piniginių sumų ne dėl savo finansinės padėties, bet dėl to, kad su tokiais reikalavimais kategoriškai nesutinka. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; kt.). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Atsakovas atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan. Šiuo atveju UAB „Stuko ūkis“, apeliuodama į tai, kad ieškinio suma jai nėra didelė, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė yra juridinis asmuo, vertintinas kaip nelogiškas, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos būtent uždarajai akcinei bendrovei „Stuko ūkis“, t. y. juridiniam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atsakovės UAB „Stuko ūkis“ atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė