Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Administracijos darbuotojų asociacijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 7-704 dėl 1 901,96 Eur subsidijos grąžinimo panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja Administracijos darbuotojų asociacija 2021 m. balandžio 22 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė paraišką dėl subsidijos pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja užpildė standartinę paraiškos formą pagal Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230.

Remiantis pareiškėjos 2021 m. balandžio 21 d. paraiška, ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 4-477 priedo 41 punktu jai paskirta 1 901,96 Eur. Subsidija išmokėta 2021 m. gegužės 24 d. Dėl aplinkybės, kad pareiškėjai ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 4-477 pagrindu buvo išmokėta 1 901,96 Eur subsidija pagal jos paraišką, ginčo tarp šalių nėra.

Remdamasi Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24, 49 punktu, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikrą. Įvertinusi Klausimyne pateiktus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 14.1 papunktyje nustatyto reikalavimo, nes vertintu laikotarpiu nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio nei 30 proc. apyvartos kritimo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. R-1867 įpareigojo pareiškėją grąžinti visą jai išmokėtą subsidijos sumą.

Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. rašte nurodyto reikalavimo grąžinti subsidiją per nustatytą terminą neįvykdė, todėl ekonomikos ir inovacijų ministras 2022 m. gegužės 11 d. priėmė įsakymą Nr. 7-704, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 14 kalendorinių dienų nuo įsakymo priėmimo dienos grąžinti 1 901,96 Eur subsidiją.

Nesutikdama su ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 7-704, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją prašydama panaikinti minėtą įsakymą. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu byloje Nr. AG-347/03-2022 pareiškėjos skundą atmetė.

Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių kilęs ginčas dėl taikytino teisės akto sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos 2021 m. balandžio 21 d. paraiškos pagrindu išmokėtos subsidijos grąžinimo.

Individualioje byloje taikytino akto nustatymas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra būtent šio teismo prerogatyva. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis).

Norminiuose administraciniuose aktuose nustatomos tam tikrai valstybės ar savivaldybės valdymo sričiai aktualios visuotinai privalomos bendro pobūdžio elgesio taisyklės (konkretus reguliuojamų teisinių santykių dalyvių elgesio modelis), kurios reikalingos siekiant įgyvendinti įstatymais ar kitais teisės aktais suteiktas teises ar įvykdyti nustatytas pareigas; tokiu aktu iš esmės nustatoma konkretaus įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimo tvarka bei sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiškinant ir taikant norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą reglamentuojančias teisenos taisykles, apibendrinimas, p. 334).

Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti teisėkūros principai. Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; taip pat sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 10 punkte nustatyta, kad teisės akte turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiamos asmenų, kuriems taikomas teisės aktas, teisės ir pareigos.

Pagal Rekomendacijų 11 punktą, teisės aktų terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose neturi būti apibrėžiamos įstatymuose vartojamos ar jau apibrėžtos sąvokos, tačiau gali būti apibrėžiamos tik tame įgyvendinamajame teisės akte vartojamos sąvokos. Sąvokų apibrėžtyse neturėtų būti nustatomi reikalavimai, sąlygos ir pan. Sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Remiantis Rekomendacijų 12 punktu, keičiant teisės akto nuostatą, sistemiškai įvertinamas jos ryšys su galiojančiomis keičiamo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Prireikus rengiami kitų susijusių teisės aktų pakeitimų projektai. Pagal Rekomendacijų 13 punktą, nustatant naują teisinį reguliavimą, visi šiam reguliavimui prieštaraujantys teisės aktai ar jų atskiros nuostatos pripažįstami netekusiais galios arba pakeičiami.

Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas 1), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24, 1 punkte nustatyta, jog šis aprašas nustato sąlygas, kurias atitinkančios nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos (toliau – ir subsidija) pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas.

Remiantis Aprašo 1 11 punktu, Priemonės tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą.

Pagal Aprašo 1 14 punktą, galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės, atitinkančios vieną iš šių sąlygų: 1) įmonės, kurių ūkinės veiklos vidutinė vieno mėnesio apyvarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1226) 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų. Ši sąlyga nustatoma pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o teikiantiems kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) – pagal duomenis (informaciją), kurie (-i) būtų nurodomi (-a) mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba neprivalantiems teikti PVM deklaracijų – vadovaujantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis ir pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija). Jeigu nustatoma, kad apyvarta šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negali būti skiriama; 2) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įsteigtos, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu 2019 m. atitinkamus mėnesius, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apimančiu laikotarpiu pajamų negavusios įmonės, kurių vykdoma pagrindinė ūkinė veikla yra įtraukta į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintą sąrašą, į kurį įtraukiamos Nutarimu Nr. 1226 ribojamos ūkinės veiklos, taip pat tos veiklos, kurios yra ribojamos netiesiogiai ir kurių įtraukimui į sąrašą yra pritarusi Vyriausybė (toliau – Sąrašas); 3) iki 2019 m. spalio 31 d. įsteigtos, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu pajamų negavusios įmonės, kurių vykdoma pagrindinė veikla yra įtraukta į Sąrašą.

Aprašo 1 17 punktu nustatytos sąlygos, kurioms esant pareiškėjoms, kaip nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, gali būti skiriama subsidija.

Iš Teisės aktų registro duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintas Aprašas 1 (2021 m. balandžio 16 d. redakcija) skundo nagrinėjimo teisme metu yra galiojantis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 7, 8 dalys).

Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 230, 1 punkte nustatyta, kad šis aprašas (toliau – ir Aprašas 2) nustato reikalavimus, kuriuos atitinkančios nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės (toliau – pareiškėjas) gali kreiptis dėl negrąžinamosios subsidijos (toliau – ir subsidija) pagal Priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė), subsidijų pareiškėjams skyrimo ir administravimo tvarką, reikalavimus subsidijai ir jos panaudojimui, taip pat įgyvendinant Priemonę dalyvaujančių institucijų funkcijas.

Aprašo 2 4.4 papunktis nustato, kad nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusi įmonė – įmonė, kurios vykdoma pagrindinė ekonominė veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino metu buvo įtraukta į Karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, atitinkanti vieną iš šio Aprašo 14 punkte nurodytų reikalavimų.

Remiantis Aprašo 2 14 punktu, pagal Aprašą 2 galimi pareiškėjai yra nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės, atitinkančios toliau nurodytus reikalavimus: 1) įmonės, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų. Šis reikalavimas nustatomas pagal VMI pateiktose mėnesinėse pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijose (formose FR0600), patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu (toliau – mėnesinė PVM deklaracija (forma FR0600), deklaruotus duomenis (informaciją), o jei pareiškėjas teikia kitokias nei mėnesines PVM deklaracijas (formas FR0600) arba neprivalo teikti PVM deklaracijų – pareiškėjo teikiamoje subsidijų paraiškoje deklaruotais (patvirtintais) duomenimis (informacija), užpildytais vadovaujantis duomenimis (informacija), kurie būtų nurodomi mėnesinėse PVM deklaracijose (formose FR0600), jeigu jos būtų teikiamos, arba remiantis bendromis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis. Jeigu nustatoma, kad pajamos šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šios sąlygos ir jam subsidija negalėjo būti skiriama (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo III ir IV skyriuje nustatytus reikalavimus); 2) ne vėliau kaip 2019 m. spalio 31 d. įsteigtos ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. pajamų negavusios įmonės (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo III skyriuje nustatytus reikalavimus); 3) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. įsteigtos, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu 2019 m. atitinkamus mėnesius, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., apimančiu laikotarpiu pajamų negavusios įmonės (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo III skyriuje nustatytus reikalavimus); 4) įmonės, kurių prognozuojamos ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos dėl su koronavirusu (COVID-19) susijusių priežasčių sumažėjo ne mažiau kaip 30 procentų (lyginamos laikotarpio nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. vidutinės vieno mėnesio pajamos su 2019 metų atitinkamo laikotarpio vidutinėmis vieno mėnesio pajamomis). Šis reikalavimas pasibaigusiems laikotarpiams nustatomas taip, kaip nurodyta 14.1 papunktyje, o nepasibaigusiems (einamiesiems) laikotarpiams arba laikotarpiams, už kuriuos nėra suėjęs deklaravimo terminas, remiantis prognozuojamais pajamų duomenimis, nurodytais subsidijų paraiškoje. Jeigu nustatoma, kad pajamos šiame papunktyje nustatytu laikotarpiu krito ne dėl su COVID-19 susijusių priežasčių, laikoma, kad pareiškėjas neatitinka šio reikalavimo ir jam subsidija negali būti skiriama (taikoma, kai subsidija teikiama pagal Aprašo IV skyriuje nustatytus reikalavimus).

Remiantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, kai keičiamas teisės akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas, pateikiama keičiamo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto nauja redakcija. Kai teisės aktas pildomas nauju straipsniu (straipsnio dalimi) ar punktu, pateikiama naujo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto redakcija. Kai teisės akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas. Kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Vienu teisės aktu keičiamas tik vienas teisės aktas (Įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal bendrąją materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklę jos yra taikomos tiems teisiniams santykiams, kurie atsiranda jų galiojimo metu, jeigu įstatymų leidėjas nenustato kitaip. Įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (lot. įstatymas negalioja atgal) taikoma tik baudžiamąją atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-469-1406/06).

Kaip pažymima teismų praktikoje, dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Teisinį santykį privalu analizuoti atsižvelgiant į jo susiformavimo etapus, stadijas ir jį paveikusių juridinių faktų atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 18 dalį, viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai vadovaujasi tokio akto priėmimo metu (ar iki tokio akto priėmimo) galiojusiomis teisės aktų normomis, nes vadovavimasis teisės aktų normomis, įsigaliojusiomis po tikrinamo administracinio teisės akto priėmimo, būtų nesuderinamas su lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal) principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-2-556/2020). Sprendimo priėmimo metu vadovautis nepriimta ir neįsigaliojusia teisės akto nuostata būtų nesuderinama nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nei su impossibilium nulla obligatio est principu (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ar teisinio tikrumo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1935-756/2020).

Pareiškėja poziciją, jog skundžiamas įsakymas turėjo būti priimamas vadovaujantis Aprašo 2 nuostatomis, iš esmės grindžia aplinkybe, kad jos paraiška dėl subsidijos buvo pateikta ir subsidija išmokėta jau įsigaliojus Aprašui 2.

Iš Teisės aktų registre paskelbto Aprašo 2 turinio matyti, kad jame nėra jokių nuostatų, kad šiuo aprašu yra keičiamas ar pripažįstamas negaliojančiu Aprašas 1, kaip nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Rekomendacijose. Teismas pažymi, kad tiek Apraše 1, tiek Apraše 2 aiškiai ir konkrečiai nurodyti subjektai ir sąlygos, kurioms esant taikytini šie teisės aktai. Kaip minėta, tiek priimant skundžiamą įsakymą, tiek nagrinėjant bylą Aprašas 1 yra galiojantis. Tiek Aprašo 2 pavadinime, tiek turinyje pabrėžiama, kad jis taikomas „nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, kurių ekonominės veiklos vidutinės vieno mėnesio pajamos Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 50 procentų.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja 2021 m. balandžio 22 d. užpildė ir pateikė standartinę formą, pavadintą „Nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraiška“, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, įvertinęs paraišką, subsidiją 2021 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4-477 paskyrė remdamasis Aprašo 1 nuostatomis. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja ir jos finansinė padėtis pagal paraiškos duomenis atitiko Aprašo 1 nuostatas, o ne labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės finansinę padėtį pagal Aprašą 2, todėl paraiška įvertinta ir patenkinta pagal Aprašą 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja pateikė skundą dėl šio įsakymo. Byloje taip pat nėra duomenų, jog įsakymas, kuriuo paskirta subsidija, įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir panaikintas, todėl laikytina, kad jis yra galiojantis ir sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes. Teismas konstatuoja, kad, subsidiją paskyrus vadovaujantis Aprašo 1 nuostatomis, tolesni subsidijos administravimo veiksmai privalo būti vykdomi pagal Aprašą 1. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad pareiškėjos paraiška buvo įvertinta ir subsidija jai paskirta pagal Aprašo 2 nustatytas sąlygas kaip nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiai įmonei.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad būtent pagal Aprašo 1 reikalavimus ir Apraše 1 nustatyta tvarka pareiškėjai išmokėta subsidija. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat ginčo šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, privalėjo vadovautis įsakymo priėmimo metu galiojusia Aprašo 1 redakcija, o ne Aprašu 2, kuris taikytinas kitiems subjektams ir esant kitoms Apraše 2 nurodytoms subsidijos mokėjimo sąlygoms. Todėl, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo atsakovė, ir tolesni pareiškėjai išmokėtos subsidijos administravimo veiksmai, įskaitant patikrinimus ir sprendimus dėl subsidijos grąžinimo, privalo būti atliekami vadovaujantis Aprašo 1 nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl teisės normų kolizijos ir pritaikyto neaktualaus (netinkamo ginčo santykiams) teisės akto kaip nepagrįstus.

Aprašo 1 49 punkte nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija ir LVPA iki 2021 m. gruodžio 1 d. atlieka atrankines pareiškėjų, kuriems skirtos subsidijos, patikras, siekdama įvertinti subsidijų paraiškoje pateiktos informacijos (duomenų), dokumentų tinkamumą, taip pat nustatyti, ar pareiškėjai nukentėjo nuo COVID-19 pagal valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančius ar kitus subsidijų skyrimo ir panaudojimo teisėtumui nustatyti svarbius duomenis, įskaitant ir Inspekcijos ir (ar) LVPA prašymu pareiškėjų Aprašo 1 35 ir 37 punktų nustatyta tvarka pateiktus papildomus duomenis (informaciją), dokumentus. Pagal Aprašo 50 punktą, Inspekcija ir (ar) LVPA, nustačiusios, kad pareiškėjas pateikė neteisingą, neišsamią ar netikslią informaciją (duomenis) ir subsidijų paraiškos pateikimo momentu neatitiko Aprašo 1 14, 16–18 ir 20 punktuose nustatytų reikalavimų, arba nustačiusios, kad subsidija panaudota Aprašo 25 punkte draudžiamiems mokėjimams, arba gavusios informacijos iš pareiškėjo per „Mano VMI“ dėl skirtos subsidijos atsisakymo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie tai raštu informuoja Ministeriją. Ekonomikos ir inovacijų ministras ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo informacijos iš Inspekcijos ir (ar) LVPA gavimo dienos priima sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, apie kurį pareiškėjas informuojamas per „Mano VMI“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Ekonomikos ir inovacijų ministro sprendime dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo pareiškėjui nustatomas 14 kalendorinių dienų terminas subsidijai ar jos daliai grąžinti (Aprašo 51 punktas). Aprašo 52 punktas nustato, jog, pareiškėjui praleidus subsidijos ar jos dalies grąžinimo terminą, Ministerija apie tai informuoja Inspekciją, ši ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po sprendime nustatyto termino pabaigos inicijuoja subsidijos ar jos dalies ir mokėtinų delspinigių ir palūkanų išieškojimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja apie neatitikimą subsidijai gauti buvo informuota per „Mano VMI“. Jei pakartotino (papildomo) pareiškėjo ir (ar) jo duomenų vertinimo metu nustatoma, kad nėra tenkinami Aprašo 1 14 punkte nustatyti reikalavimai, pareiškėjas turi grąžinti visą jam skirtą subsidijos sumą. Patikros metu Valstybinei mokesčių inspekcijai nustačius neatitikimą subsidijai gauti, ekonomikos ir inovacijų ministras 2022 m. gegužės 11 d. priėmė skundžiamą įsakymą.

Aprašo 1 48 punktas nustato, kad už subsidijų paraiškoje ir kartu su subsidijų paraiška pateiktos informacijos (duomenų) teisingumą atsako pareiškėjas.

Pažymėtina, jog pareiškėja paraiškoje taip pat nurodė, jog supranta, kad, nurodžiusi neteisingą, neišsamią ar tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis) ir jos pagrindu gavusi subsidiją, įmonė privalės grąžinti jai skirtą ir išmokėtą subsidiją ir sumokėti 0,03 procento delspinigius nuo laiku nesumokėtos grąžintinos subsidijos sumos ar jos dalies už kiekvieną pavėluotą dieną; Aprašo nustatyta tvarka nustačius, kad subsidija suteikta nustatytų reikalavimų neatitinkančiai įmonei arba kad subsidija yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta nustatyta tvarka. Pareiškėja patvirtino, kad susipažino su Apraše nustatytomis sąlygomis, prisiima nustatytus įsipareigojimus, susijusius su subsidijos gavimu ir naudojimu, bei atsakomybę už netinkamą jų vykdymą.

Paaiškėjus, kad pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytu terminu išmokėtos subsidijos negrąžino, atsakovei, vadovaujantis Aprašo 1 51 punktu, atsirado teisė inicijuoti subsidijos išieškojimą. Pareiškėja byloje neįrodė, jog įsakymas grąžinti subsidiją buvo priimtas nepagrįstai, t. y. kad Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė neteisingus ar netikslius duomenis apie pareiškėjos apyvartą vertintu laikotarpiu arba kad grąžintina subsidijos suma buvo apskaičiuota neteisingai. Tokių aplinkybių iš byloje esančių rašytinių įrodymų, administracinio ginčo bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nenustatė ir teismas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėja skunde teigia, jog jos apyvarta krito daugiau nei 30 proc., tačiau nei teismui, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai nenurodė ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje nevertina bendro pobūdžio argumentų dėl faktinio apyvartos sumažėjimo. Be to, šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl išmokėtos subsidijos pagrįstumo ir jos dydžio, tačiau vertinamas būtent ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. gegužės 11 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota grąžinti subsidiją, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal VAĮ, individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, skundžiamas įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo panaikinti įsakymo. Teismas, byloje nenustatęs įsakymo neteisėtumo pagrindų bei aplinkybių, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Administracijos darbuotojų asociacijos skundą atmesti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.