Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1631-390/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-24
Bylos Nr.
2S-1631-390/2016
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01625-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
N. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1631-390/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01625-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2015 m. lapkričio 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas priėmė ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2016 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko nutartimi civilinė byla Nr. 2-40-1021/2016 (teisminio proceso Nr. 2-53-3-01625-2015-5) pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, priteisimo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei N. Š. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir juos pateikti.

Teismas sprendė, kad ieškovė, savo ieškinyje nurodžiusi, kad žalą ji patyrė dėl neteisėtų prokurorų, policijos pareigūnų ir teisėjų kaltės, atitinkamai turėtų nurodyti kiekvienos iš šių institucijų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos. Detalizavusi kiekvieno iš jų veiksmus, ieškovė turėtų patikslinti ir byloje dalyvaujančias šalis. Dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų veiksmais atsakovu turėtų būti Lietuvos Respublika, atstovaujama teisingumo ministerijos, dėl prokurorų veiksmų – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM.

Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovė savo ieškinyje tokių įrodymų nepateikė, todėl pagal ieškovės pateiktą ieškinį nėra aiškios bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo privalo būti nurodytos reiškiamo reikalavimo faktinės aplinkybės, t. y. civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, žalą padariusio asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), kuriomis grindžiami žalos dydžio nustatymo kriterijai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Ieškinyje taip pat turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos faktinės aplinkybės dėl žalos nustatymo kriterijų ir šie įrodymai turi būti pridedami (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, laikė nepaduotu ir, išskyrus pirmąjį ieškinio egzempliorių, su ant jo esančiu ieškinio gavimą patvirtinančiu teismo spaudu, gražino ieškovei.

Teismas nurodė, kad ieškovė nepašalino 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikyti ieškinį paduotu pradinę jo gavimo dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovė aiškiai nurodė reikalavimą priteisti iš atsakovų žalą, kurią patyrė dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas.

Teismas pažeidė ieškovės konstitucines teises kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nustatytų ieškinio trūkumų pašalinimo

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškovė pašalino ieškinio dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, trūkumus, nustatytus Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje.

Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taigi, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas.

Pirmosios instancijos teismas ieškovei N. Š. 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir juos pateikti; pateikti įrodymus, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ar lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese; nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos faktinės aplinkybės dėl žalos nustatymo kriterijų ir šiuos įrodymus pridėti prie ieškinio; patikslinti byloje dalyvaujančias šalis.

2016 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė, pateikusi 2016 m. balandžio 22 d. patikslintą ieškinį, Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl laikė ieškovės ieškinį nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus reikalavimus (dalyką), pateiktus dokumentus daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog, esant pirmosios instancijos teismo nustatytiems trūkumams, ieškinys negalėjo būti nagrinėtinas teisme. Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovė, prašydama iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, aiškiai suformulavo ieškinio dalyką. Nustatyta, kad ieškinyje yra nurodyta, kad dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, ieškovė patyrė neturtinės žalos (pablogėjo sveikata, pablogėjo reputacija ir kt.), ieškovė suformulavo faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Taigi, ieškovė patikslintame ieškinyje yra pakankamai aiškiai suformulavusi būtinus ieškinio elementus, t. y. dalyką ir pagrindą ir pateikusi, jos manymu, ieškinį pagrindžiančius įrodymus.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis neįpareigoja ieškovės ieškinyje nurodyti ir pateikti visus turimus įrodymus, o kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra būtent ieškovės apsisprendimo dalykas. Be to, kasacinio teismo praktikoje ieškinį pagrindžiančių įrodymų aspektu ne kartą pažymėta, kad teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne) pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).

CPK 226 straipsniu reglamentuota, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovas turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jis negali pateikti teismui, kartu nurodydamas aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Taigi, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teisė numatyta CPK (CPK 227 str. 4 d.), teismas iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai (CPK 230 str. 1 d.).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė patikslintu ieškiniu trūkumus pašalino, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis naikintina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis), o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovės N. Š. ieškinio priėmimo klausimui spręsti (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovės N. Š. ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis