Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-02-26 · Civilinė byla Nr. e2SP-5499-375/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
e2SP-5499-375/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01591-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Pareiškėjas
G. S., G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2SP-5499-375/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01591-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.3.2; 3.2.7.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 26 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. S. ir G. B. prašymą patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai G. S. ir G. B. (toliau – ir pareiškėjai) prašymu prašo teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriaus tvarka patvirtinti pateiktą 2020 m. sausio 29 d. taikos sutartį tarp pareiškėjų G. S. ir G. B., kurioje susitarė dėl pareiškėjų nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Susipažinus su pareiškėjų pateiktais dokumentais ir taikos sutartimi, nustatyta, jog pareiškėjai turi nepilnametę dukrą V M. S.. Sudaryta taikos sutartimi pareiškėjai susitarė dėl pareiškėjų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio nustatymo.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Taikos sutartį pasirašę pareiškėjai siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad pareiškėjų sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios. Aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, teismui nėra nurodyta, todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas ir sutartis tvirtintina joje išdėstytomis sąlygomis (CK 6.986 straipsnis, CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjams yra išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, jog sutarties nevykdymo atveju, kreipiantis dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo, prašymas išduoti vykdomąjį raštą bus nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame šalys turės galimybę pareikšti savo argumentus dėl taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tėvas) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motina), (toliau kartu – ir šalys, tėvai) prašymą dėl 2020 m. sausio 29 d. taikos sutarties (toliau – ir taikos sutartis, sutartis) patvirtinimo šiomis sąlygomis:

1. Sutarties dalykas.

1.1. Šalys žinodamos ir suprasdamos taikos sutarties galią, nustatytą CK 6.985 straipsnyje, šiuo susitaria sutartyje nurodytomis sąlygomis išspręsti susidariusią situaciją dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio, taikos sutartimi ir prašo Teismo ją patvirtinti.

2. Šalių pareiškimai, patvirtinimai ir įsipareigojimai.

2.1. Šalys patvirtina, kad taikos sutartimi išsprendžia visus galimus kilti ginčus dėl V M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dukra, vaikas), gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, periodinio išlaikymo.

2.2. Šalys siekdamos kuo ekonomiškesnio ginčo sprendimo būdo susitaria sudaryti taikos sutartį ir pateikti Teismui ją tvirtinti.

2.3. Šalys susitaria, kad dukters V M. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. B..

2.4. Abu tėvai įsipareigoja geranoriškai vykdyti savo teises ir pareigas: dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, ją išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas jai visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jų nepilnametė dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

2.5. Motina patvirtina, kad netrukdys bendrauti tėvui ir vaikui, tačiau šalys susitaria, kad tėvas norėdamas pasiimti vaiką, ilgesniam nei dviejų valandų terminui iš motinos namų, turi prieš tai informuoti ir dėl to susitarti su motina bei vaiko pasiėmimą derinti prie jos mokymosi, ugdymo, laisvalaikio veiklos.

2.6. G. S. įsipareigoja teikti dukrai V M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėjimą nuo 2020 metų vasario mėnesio, iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atliekant mokėjimus į motinos – G. B. sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 15 d. Šalys susitaria, kad vaiko lėšų tvarkytoja paskiriama G. B..

2.7. Jeigu tėvas ilgiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų pradelsia vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal taikos sutartį, motina be atskiro įspėjimo turi teisę kreiptis į Teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2.8. Šalims yra žinoma, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama taikos sutartis, jos šalims turi teismo sprendimo galią (res judicata) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3. Baigiamosios nuostatos.

3.1. Taikos sutartis šalims įsigalioja nuo pasirašymo dienos.

3.2. Šalys susitaria, kad taikos sutartis bus teikiama tvirtinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

3.3. Taikos sutartis yra šalių perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių, ir kaip atitinkanti šalių valią ir ketinimus priimta ir pasirašyta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas pateikiamas Kauno apylinkės teismui, kiti atiduodami šalims.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Poderienė